Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Lygaudui Petroniui, atsakovės atstovui advokatui Valentinui Giriūnui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-602-544-09 pagal ieškovės BUAB „VDE statyba“ ieškinį atsakovei AB „Ukmergės gelžbetonis“, tretieji asemnys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., UAB „Ekonomiškos statybos centras“, dėl 86 049,86 Lt nepagrįstai gautų lėšų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „VDE statyba“ ir atsakovė AB „Ukmergės gelžbetonis“ 2008-08-03 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 92080327-g/b-M, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei gelžbetonio gaminius, o ieškovė įsipareigojo už juos sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Ieškovė sutartyje numatytais terminais ir tvarka su atsakove atsiskaitinėjo iš dalies. 2008-11-05 raštu ieškovės direktorius D. S. nurodė UAB „Ekonomiškos centras centras“, kuri buvo skolingas ieškovei už rangos darbus, atliktus 2008-10 mėnesį, pervesti atsakovei 86 049,86 Lt (b. l. 7, 10, 71-73). 2008-11-21 UAB „Ekonomiškos statybos centras“ pervedė atsakovei AB „Ukmergės gelžbetonis“ 86 049,86 Lt už parduotus gelžbetonio gaminius (b. l. 8, 12-13). Panevėžio apygardos teismo 2008-12-22 nutartimi UAB „VDE statyba“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Lygaudas Petronis (b. l. 5, bankroto bylos 1 t., b. l. 73-74). Administratoriaus ieškinys atsakovei pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas pareigas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Ieškovė ieškinio pagrindu nurodo tas aplinkybes, kad atsakovė nepagrįstai, be teisėto pagrindo ir pažeidžiant LR Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo reikalavimus, CK 6.237 str., 6.66 str. reikalavimus gavo 86 049,86 Lt, kuriuos turi grąžinti ieškovei, kad ši galėtų atsiskaityti su pirmesnės eilės nei atsakovė kreditoriais, kurių teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog 2008-11-21 UAB „Ekonomiškos statybos centras“ atliktas 86 049,86 Lt mokėjimas atsakovei vietoje turėjusios su ja pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaityti ieškovės vykdant 2008-11-05 ieškovės direktoriaus prašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 86 049,86 Lt. Šios išvados daromos vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nepagrįstai numatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). CK 6.241 str. reglamentuoja be pagrindo įgytą turtą, kurio negalima išreikalauti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu įgytą turtą galima išreikalauti kitokiais pagrindais, pavyzdžiui, taikant nuostolių atlyginimo institutą, restituciją, įpareigojant įvykdyti prievolę natūra ir panašiai, CK XX skyriaus normos netaikomos. Taigi nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo institutui būdingas subsidiarumas ir jis taikomas tik kai kiti civilinės teisės gynybos būdai negalimi ar neduoda norimo rezultato.

CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 str. 1 d.). Neįrodyta, kad 2008-08-03 šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 92080327-g/b-M ir prievolės esmė reikalavo, jog skolininkas prievolę įvykdytų asmeniškai. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina ir ieškovė neginčija, kad atsakovė pardavė ieškovei gelžbetonio ir kitų gaminių pagal 2008-08-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 92080327-g/b-M už 86 049,86 Lt, už kuriuos ieškovė sutartyje numatytu terminu ir tvarka neatsiskaitė. Todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už parduotas prekes (CK CK 6.38 str., 6.71 str., 6.305 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad įvairių institucijų ir pareigūnų areštai ieškovės turtui ir lėšoms viešame turto areštų registre yra įregistruoti laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2009-03-02, o ginčijamas pinigų pervedimas atliktas 2008-11-21 (b. l. 11, 23-35, bankroto bylos 1 t., b. l. 50-51). Net jeigu areštas būtų buvęs ir įregistruotas, tai nepanaikino UAB „Ekonomiškos statybos centras“ teisės naudotis CK 6.50 str. nurodytomis teisėmis. Šis asmuo, turėdamas teisę įvykdyti prievolę CK 6.50 str. nustatyta tvarka, neprivalėjo vadovautis tuo metu galiojusiu Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu. Teismo nuomone, pagal CK 6.50 str. reikalavimus UAB „Ekonomiškos statybos centras“ turėjo teisę įvykdyti prievolę už ieškovę ir sumokėti atsakovei 86 049,86 Lt skolą už parduotas prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl atsakovė nepagrįstai neįgijo turto ir nepagrįstai nepraturtėjo dėl minėtos sumokėtos skolos už parduotas prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškinio juridiniu pagrindu yra nurodytas ir CK 6.66 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, sprendžiant ginčus CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, būtina išaiškinti, ar kreditorius turėjo neabejotiną reikalavimo teisę; ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ar ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Įvertinus virš byloje jau minėtus įrodymus, šalių argumentus daroma išvada, kad neįrodytos visos CK 6.66 straipsnio reikalaujamos įrodyti aplinkybės, kurių visumai esant ginčijamas atsiskaitymas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir ieškinio suma galėtų būti priteista iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 str. 3 d.), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesąžiningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesąžiningumas. Tokia nesąžiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. Serapinienė su J. Nekrošiene ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2008, kat. 35.6.1).

Iš bylos dokumentų matyti, kad šalių sutartiniai santykiai truko kelis mėnesius, atsakovė žinojo, kad ieškovė turi ženklios vertės statybos rangos užsakymą ir vykdo gyvenamų namų statybą bei kad darbai dar nebaigti. Todėl spręsti, kad ieškovė nemoki vien iš to, kad skola už gelžbetonio gaminius pilnai nepadengiama, atsakovei nebuvo faktinio pagrindo. Tuo labiau, esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo pagrįstai manyti, kad užskaita pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises. Ieškovė nenurodo ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovę atstovavę asmenys atsakovei atskleidė informaciją apie gresiantį bankrotą bei apie tai, kad dėl lėšų stygiaus ji neturi teisės atsiskaityti su atsakove, nes yra pirmesnės eilės kreditorių, nors sąžiningo verslo kriterijai ir reikalavo, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvairių institucijų ir pareigūnų areštai ieškovės turtui ir lėšoms viešame turto areštų registre yra įregistruoti laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2009-03-02 (b. l. 11, 23-35, bankroto bylos 1 t., b. l. 50-51). Todėl atsakovė, net ir patikrinusi viešąjį registrą, 2008-11-21 dienai nebūtų gavusi duomenų apie tai, kad ieškovo turtui ar lėšoms, esantiems pas trečiuosius asmenis, taikyti draudimai. Todėl tai nepaneigia atsakovės sąžiningumo prezumcijos.

Atsakovės argumentus apie tai, kad ji nežinojo, jog ieškovė nemoki ir nebegali vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kad jai inicijuojamas bankrotas, patvirtina rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė 2008-12-11, t. y. jau po to, kai buvo paduotas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės pagal minėtą sutartį, o 2009-01-14, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kas patvirtina atsakovės sąžiningą ir teisėtą elgesį siekiant išsiieškoti skolas (b. l. 56-57, bankroto bylos b. l. 2-3, 73-74).

Panevėžio apygardos teismo 2008-12-22 nutartyje iškelti bankroto bylą tikrai yra nurodyta, kad ieškovė jau 2007-12-31 dienai buvo nemoki ir buvo skolinga įmonės darbuotojams darbo užmokestį (b. l. 5). Tačiau sutartis, pagal kurią atliktas atsiskaitymas, buvo sudaryta 2008-08-03, ginčijamas atsiskaitymas yra atliktas 2008-11-21, t. y. tada, kai nutartis iškelti bankroto bylą dar nebuvo priimta ir net nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 12-13, civilinė byla Nr. B2-185-280/09 – 1 t., b. l. 2-3). Todėl atsakovė apie nutarties turinį žinoti negalėjo. 2008-08-03 ieškovė sudarė sutartį dėl gaminių statybai pirkimo nekilnojamo turto objekto statybai, kurį laiką pagal sutartį buvo atsiskaitoma savalaikiai, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tikrąją ieškovės finansinę būklę, o prašyti pateikti finansinę atskaitomybę sutarties sudarymo ar ginčijamos sumos pervedimo dienai pagal galiojančius įstatymus nebuvo būtina. Jeigu ieškovės balansas 2008-10-31 dienai ir būtų buvęs pateiktas, tai pagal jame įrašytus duomenis atsakovė būtų galėjusi nustatyti, kad ieškovės pradelsti įsiskolinimai ir skolos neviršijo į balansą įrašyto turto vertės, o bendrovės pelnas sudarė 236 753 Lt ( bankroto bylos 1 t., b. l. 29, 32), t. y. pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. bendrovė nebuvo nemoki. Teisme bankroto byla ieškovei iškelta įvertinus visų įrodymų visumą, kuri atsakovei, kaip verslininkei sudarant eilinį pirkimo-pardavimo sandorį, nebuvo ir negalėjo būti žinoma (b. l. 5, bankroto bylos 1 t., b. l. 73-74).

Panevėžio AVMI ir VSDFV Panevėžio skyriaus įspėjimai sumokėti skolas, sprendimai dėl skolų iš ieškovės išieškojimo ne ginčo tvarka, priimti laikotarpiu 2008-05-09 iki 2008-11-26, taip pat duomenys apie ieškovės įsiskolinimus savo darbuotojams patvirtina faktą, kad ieškovė buvo įsiskolinusi minėtiems biudžetams ir darbuotojams, tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad apie tai buvo ar turėjo būti žinoma atsakovei bei kad ji, priimdama pinigus iš trečiojo asmens elgėsi nesąžiningai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu (b. l. 14-22, bankroto bylos b. l. 85).

Šioje byloje neįrodinėjama, kad yra CK 6.67 str. numatyta atsakovės nesąžiningumo prezumpcija. Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovė nenuginčijo atsakovės sąžiningumo prezumpcijos. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad pagal bylos duomenis ir nustatytas byloje aplinkybes ieškinys yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl – atmestinas.

Kadangi ieškinys atmetamas, o ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, tai, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str. 2 d., iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiama 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1). Duomenų apie atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta (b. l. 98 str.). Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „VDE statyba“ (į. k. 148370327) į valstybės biudžetą 17 (septyniolika) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti šioje byloje Nr. 2-602-544-09 2009-06-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto Nr. 409003181).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.