Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 357-6 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam I. S. (I. S.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. kovo 31 d. Norvegijos Karalystės Haldeno apylinkės teismo pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, konfiskuojant automobilį ir telefoną; 2016 m. birželio 8 d. Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmė pakeista, nubaustas laisvės atėmimu 7 metams; Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (toliau – BK) ir atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 7 metams. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 4 d.

Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 15 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam I. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas 3 kartus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, jo terminą išbūdavo nepažeidęs nustatytų įpareigojimų. Teigiamai vertino tai, kad nuteistasis baustas nebuvo, yra paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio pataisos namuose įdarbintas staliumi, lankė savipagalbos grupę (duomenys neskelbtini), siekiant spręsti turimas priklausomybių problemas, (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Laisvėje nuteistasis yra dirbęs legaliai apie 5 metus. Motyvacija darbui yra pozityvi, grindžia darbo reikšmę ir svarbą savo vertybių sistemoje. Turėdamas finansinių įsipareigojimų juos sprendžia, turi teigiamą motyvaciją atlyginti turimus įsipareigojimus. Taip pat Komisija teigiamai vertino, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra tvirtai pasiryžęs nebenusikalsti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai žemėjo nuo 74 iki 66 balų. Komisija sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis I. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus I. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat yra gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma kad nuteistojo I. S. nurodytoje gyvenamojoje vietoje yra techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai, mąstysenos adekvatumas, dedamos pastangos mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kiti duomenys, padedantys įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 1S-185-290/2019). Taigi, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis I. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje numatytas sąlygas. Nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. pataisos namuose dirbo (duomenys neskelbtini), lankė savipagalbos grupę (duomenys neskelbtini), tačiau tik trumpą laiko tarpą, profesinio rengimo centre mokosi elektriko specialybės, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos programas, aiškinamas temas įsisavino. Drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jau minėta, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nustatyta akivaizdi ir ženkli nuteistojo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. I. S. tokia pažanga nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, t. y. 66 balai pagal OASys. Paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju minėti tikslai dar nepasiekti, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo vertinimo sumažėjo tik aštuoniais balais, kas nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos koreguojant elgesį teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo požiūris į save yra ne visiškai adekvatus - stebimas perdėtai aukštas ir nepagrįstas savęs vertinimas, psichologinis gynybiškumas, atvirumo stoka, vyrauja kiek egocentriškas, arogantiškas bendravimo stilius. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti nuteistasis geba tik iš dalies: tai daro kiek paviršutiniškai, yra linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes. Nusikalstamo elgesio pagrindo motyvu nurodė psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir iš to kylantį pinigų trūkumą. Priklausomybės problemą pripažįsta, nors nurodo, jog jau nemažai metų kaip nebevartoja, tačiau niekada kompleksinėmis pagalbos priemonėmis jos nėra sprendęs, išskyrus trumpą laiko tarpą lankytą savipagalbos grupę. Nuteistojo elgsenoje stebimi tam tikri impulsyvumo bruožai, pirmenybę teikiant skubotam veiksmui, o ne planavimui, kas sudaro prielaidas pasireikšti nusikalstamam elgesiui. Teisės pažeidėjas iš principo suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau jų detaliau analizuoti nėra linkęs. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip nepakankamas: stinga vidinės introspekcijos ir savirefleksijos gebėjimo atpažinti sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ar spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti silpnai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ar net su teisės normomis nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti nepakankamai: tikslus formuluoja perdėtai abstrakčiai, neįvardija konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija, nenurodo jokių pavyzdžių apie praeityje pasiektus tikslus, remiasi daugiau iliuziniu mąstymu, o ne realybe, nėra dalyvavęs nei vienoje resocializacijos programoje. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors I. S. diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis neišsako, tačiau nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų. Nors akcentuoja šeimos, artimųjų svarbą, tačiau stebimos ir materialinės-hedonistinės gyvenimo vertybės bei nuostatos. Taigi, spręstina, jog nuteistojo elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Taigi, šios nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius.

Pažymima ir tai, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju duomenų apie nuteistojo legalaus darbo stažą iki bausmės atlikimo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dirbo Vokietijoje ir gaudavo atlyginimą, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad ir Vokietijoje nuteistasis darė teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirtos sankcijos, taigi, net ir legalaus darbo bei pakankamo darbo užmokesčio turėjimas nesulaikė jo nuo pažeidimų darymo. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, iš kurių jis teatlyginęs tik labai mažą dalį – 181,28 Eur iš 4 715,62 Eur ir toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą jį charakterizuoja neigiamai. Be kita ko, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, tuo tarpu finansinis stabilumas yra vienas iš sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių. Tuo labiau, kad vis dar išlieka penki kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, narkotikų vartojimas, emocinė gerovė (ankstesnis autoagresyvus elgesys) ir mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, silpnai išvystyti problemų atpažinimo, jų sprendimo bei tikslų kėlimo įgūdžiai). Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, juolab kad ir Komisijos nariai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, nebuvo vieningi – keturi Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, vienas – prieš.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus penkis kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis I. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus I. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam I. S. (I. S.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.