Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Gražvydo Poškaus,

nukentėjusiajai A. M., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2014 m. balandžio 9 d., laikotarpyje nuo 15 iki 16 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime A. J. M. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kirviu savo motinai A. J. M., gulinčiai lovoje, ne mažiau keturių smūgių kirviu į galvą, padarydamas jai kirstines žaizdas abiejuose kaktos pusėse ir kairio antakio išorinio krašto srityje su daugybiniais skeveldriniais kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiais, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžiais, ko pasėkoje A. J. M. nuo daugybės atvirų skeveldrinių kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžių įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė savo šeimos narį – motiną A. J. M..

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo pas ūkininką, tačiau 2014-04-09 pasakė, kad daugiau pas jį nebedirbs ir išėjo iš darbo. Pradėjo galvoti kur jam reikės gyventi, todėl paskambino broliui, bet jis buvo apsirgęs, todėl pas jį nevažiavo. Tada paskambino mamai ir pasiteiravo ar gali pas ją atvažiuot. Kadangi mama neprieštaravo, tai jis pas ją ir atvažiavo. Važiuodamas dar galvojo, kad sukapos jai malkas, kurias buvo matęs, kai paskutinį kartą pas ją lankėsi. Nusipirko penkias 1 litro talpos plastmasines alaus talpas. Pas mamą nuvažiavo apie 14 val. Tuo metu jau buvo išgėręs apie litrą alaus. Besikalbant mamos paklausė ar galėtų pas ją pabūti kelias dienas, kol susiras darbo ir kur gyventi. Ji nieko nesakė. Tada jis nuėjo į virtuvę parūkyti. Ten jam bebūnant, mama pradėjo kabinėtis, sakė, kad ir tas, ir tas blogai. Kai jis sugrįžo į kambarį, ji pasakė, kad jai nereikia valkatų, spjovė jam į veidą, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Tada jie susistumdė, tačiau jis smūgių ranka nesudavė ir jos nepargriovė. Apsiraminus, ji dar atsigėrė alaus ir po to atsigulė į lovą bei pasakė, kad, kai ji atsikels, jo čia nerastų. Kai ji spjovė į veidą, nuėjo į virtuvę parūkyti, pagalvojo, kad reikia kirvį pasiimti. Nepamena, kur tiksliai buvo kirvis, atrodo, koridoriuje. Nepamena, kaip ir kur sudavė smūgius kirviu. Gal ir galėjo suduoti keturis kartus. Pamena tik nuo tada, kai motiną nužudė lovoje. Kirvį laikė kairėje, nes yra kairiarankis. Numetė krivį koridoriuje prie šaldytuvo ir pabėgo. Iš namų pasiėmė savo rūbus ir išėjo. Rūbus susidėjo į plastikinį maišelį. Beeidamas, apie 18.15 val. sutiko kaimyną, kai šis šiukšliadėžę tempė nuo kalno. Po visko seseriai parašė žinutę, kad paskambintų. Po to skambino broliui R., tačiau šis suprato, kad jis girtas ir išjungė telefoną. Savo elgesio paaiškinti negali, labai gailisi dėl to ką padarė, jokio tikslo nužudyti motiną jis neturėjo, matyt susinervino kai pradėjo jį varyti iš namų. Blaivus taip niekada nebūtų pasielgęs, įvykio metu buvo išgėręs gal tris alaus litrus. Pripažįsta turtinį ieškinį, o neturtinės žalos nepripažįsta, nes motina su seserimi prastai sutarė, dažnai pykdavosi, todėl nesutinka jai mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusioji buvo jos motina, o kaltinamasis yra brolis. Trečiadienį iš mamos, kalbėdama telefonu, sužinojo, kad brolis V., kuris anksčiau dirbo pas ūkininkus (duomenys neskelbtini) rajone, išėjo iš darbo, atvažiuos pas ją. 2014-04-10 ryte skambino mamai, bet telefonas buvo išjungtas. V. trečiadienį apie pusę dešimtos vakaro parašė žinutę, prašė paskambinti. Ji parašė klausdama, ko jis nori, atrašė, kad nori pakalbėti. Parašė, kad pasibaigęs jos telefono planas, todėl negali paskambinti. Brolis taip pat parašė, kad buvo pas mamą, o dabar yra pas ūkininką. Tą dieną nieko nesužinojo, galvojo, kad mamos telefonas sugedo. Ketvirtadienį apie pusę dvylikos vėl parašė V., klausė, ką ji veikia bei parašė, kad dirba pas ūkininką. Kitą dieną ji savo sugyventinio S. Š. paprašė, kad užvažiuotų pas mamą. Jis su vaikais nuvažiavo, po kiek laiko vaikas paskambino ir pasakė, kad „baba“ negyva. Tada ji nuėjau į mamos namus. Matė, kad tuo metu jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir medikai konstatavo motinos mirtį. Motinos galva buvo uždengta pagalvėmis. Sužinojusi, kad nužudyta mama, iš karto pagalvojo, kad tai padarė brolis V.. Šiaip su broliu bendrauja mažai, nes neišgėręs jis normaliai elgiasi, o išgėręs jis būna agresyvus, mušasi. Ji viena reiškia civilinį ieškinį, broliai ir sesuo nereiškė. Gavo laidojimo pašalpą – 1040 Lt. Ši suma neįskaičiuota į ieškinį. Gedulingiems pietums alkoholis į civilinį ieškinį neįrašytas. Palaiko civilinį ieškinį ir dėl turtinės žalos, ir dėl neturtinės 50 000 litų žalos, nes su mama bendraudavo kiekvieną dieną, po mamos nužudymo jai buvo nemiga, depresija, o ir dabar sunkiai jaučiasi.

Liudytojas S. Š. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo sugyventinės brolis. 2014-04-11 sugyventinės paprašytas nuvažiavo su vaikais pas sugyventinės motiną. Įvažiavus į kiemą pasidarė keista, kodėl šunys neloja, nes visada pasitikdavo. Įėjus į vidų pamatė lovoje gulinčią sugyventinės motiną A. M.. Jai ant galvos buvo uždėtos pagalvės, visa apdangstyta, tik ranka matėsi. Po to pastebėjo, kad kojos pradėjusios mėlynuoti. Nukėlė pagalvę, bet dar buvo kažkuo uždengta, tačiau kraujo nesimatė. Iš karto išėjo į lauką ir paskambino pagalbos telefonu. Pirmoji atvyko greitoji pagalba. Nudengus tai, kuo ji buvo uždengta, matėsi kraupūs vaizdai – buvo sužalotas veidas, viena veido pusė juoda. Su V. M. elgėsi kaip su „švogeriu“, santykiai buvo normalūs. Su motina, kiek jis matė, kaltinamasis taip pat elgėsi normaliai.

Liudytojas Z. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad J. M. gyveno jo kaimynystėje. 2014-04-09 matė, kad pro šalį praėjo V. M.. Jis nešėsi „Maximos“ maišelį. Matė, kad nuėjo link kaimynės J. M. namų. Vėliau vėl sutiko išeinantį, tada pasisveikino. Jis į namus nuėjo, o V. M. nuėjo link plento. Taip pat nešėsi „Maximos“ maišelį, kuriame, atrodo buvo rūbai. Prasilenkiant nepastebėjo ant jo kraujo, taip pat kaltinamasis atrodė ramus. Jie susitiko apie 400–500 metrų nuo J. M. sodybos. Vėliau parsiveždamas žmoną iš darbo, vėl matė jį einantį vieškeliu. Kitą dieną žmonai pasakė, kad J. M. nužudyta. J. M. gyveno viena, kartais mėgdavo išgerti. V. M. gerai nepažinojo, neteko artimiau su juo bendrauti. Mirusioji daugiausiai bendravo su dukra A. M., kuri arčiausiai gyveno. Matydavo, kad pas ją dažnai lankydavosi vaikai ir anūkai.

Iš 2014-04-11 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime A. J. M. gyvenamajame name. Apžiūros metu rasta ir paimta: 6 vnt. kirvių, 2 plastikiniai buteliai, viena stiklinė, vienas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, septynios cigarečių nuorūkos (6–16 b. l.).

Iš 2014-04-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis V. M. parodė, kur ir kaip padarė nusikaltimą, kurio padarymu jis yra įtariamas (63–66 b. l.).

Iš 2014-04-11 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad įtariamasis V. M. atpažino ir parodė kirvius, pažymėtus Nr. 6 ir Nr. 5 bei nurodė, kad kažkuriuo iš tų kirvių, esančių ilgesniu kotu, jis sudavė smūgius mamai A. J. M. į galvą (67–68 b. l.).

Iš 2014-07-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai: kirviai, plastikiniai buteliai, stiklinė, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, 7 vnt. cigarečių nuorūkų (17–21 b. l.).

Iš 2014-04-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamojo V. M. pateikti jam priklausantys rūbai (24–25 b. l.).

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 196/14(04) matyti, kad A. J. M. mirtis įvyko nuo daugybinių atvirų skeveldrinių kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžių. Į tai nurodo kirstinės žaizdos galvoje su daugybiniais skeveldriniais kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiai, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžiai. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Mirusiosios A. J. M. kūne rasti sužalojimai: kirstinės žaizdos abiejuose kaktos pusėse ir kairio antakio išorinio krašto srityje su daugybiniais skeveldriniais kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiais, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje netrukus prieš mirtį aštriu (-iais) daiktu (-ais). Daugybiniai atviri skeveldriniai kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. J. M. mirtis įvyko nuo daugybinių atvirų skeveldrinių kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžių. Mirusiosios A. J. M. kraujyje rasta 0,62 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą girtumą. Sužalojimai padaryti aštriu kertančiu (-iais) daiktu (-ais), galimai kirviu (-iais) (34–35 b.l.).

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pM 19/14-196/14(04) matyti, kad sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje netrukus prieš mirtį aštriu kertančiu (-iais) daiktu (-ais) paveikus galvą. Sužalojimai padaryti aštriu kertančiu (-iais) daiktu (-ais), kuo galėjo būti apžiūrai pateikti kirviai. (38–39 b. l.).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-06-09 specialisto išvados Nr. 90TPK-46/2014 matyti, kad V. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę pagrindo nėra (104 b. l.)

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos teisinė kvalifikacija

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino bei parodė, kad būtent dėl jo padarytos veikos – ne mažiau kaip 4 smūgių sudavimo kirviu į galvos sritį – mirė jo motina A. J. M.. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: liudytojų parodymai, paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados.

Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog A. J. M. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo, ar ji galėjo būti sužalota kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. J. M. nužudė, suduodamas ne mažiau keturių smūgių kirviu į galvą bei šių smūgių pasėkoje padarydamas jai kirstines žaizdas abiejuose kaktos pusėse ir kairio antakio išorinio krašto srityje su daugybiniais skeveldriniais kaktikaulio ir kaukolės pamato priekinės duobės kaulų lūžiais, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžiais, būtent kaltinamasis V. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė, patvirtinama byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir A. J. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir kaltinamasis yra atsakingas už A. J. M. gyvybės atėmimą.

Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. M. iš anksto būtų planavęs ar siekęs A. J. M. mirties, tačiau teisėjų kolegija įvertindama objektyviai nustatytas aplinkybes, kad kaltinamais sąmoningai suduodamas kirviu ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajai į gyvybei ypač pavojingą kūno vietą – galvą bei turėdamas pakankamą socialinę ir gyvenimišką patirtį (35 m.), neabejotinai suprato tokiais veiksmais keliantis pavojų ne tik nukentėjusiosios sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo taip veikti. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė A. J. M. veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo V. M. nusikalstama veika dėl A. J. M. nužudymo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas, nes byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudė savo motiną (77 b. l.).

Bausmės skyrimas

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, duodamas parodymus, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas). Tai teisėjų kolegijos nuomone, patvirtinama paties kaltinamojo parodymais, kad tiek atvykdamas pas motiną, tiek kartu su ja jis gėrė alų, buvo apsvaigęs ir būtent jo apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam V. M. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis V. M. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (106–107 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 151–152 b. l.), pagal specialisto išvadą skirti psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra (104 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (110 b. l.), savo vardu registruoto turto neturi (112–113 b. l.).

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo V. M. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei įvertinęs BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam V. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji A. M. teisme pateikė patikslintą ieškinį, kurį palaikė ir prašė iš kaltinamojo priteisti 4 722 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovei turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl motinos mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatomis, priteistinas iš A. J. M. nužudžiusio V. M.. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. V. M. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl motinos netekties. Įvertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė, kad su motina jos santykiai buvo artimi, jos gyveno netoli viena kitos, kasdien bendraudavo – tiesiogiai ir telefonu, pas nužudytąją lankydavosi ir su ja bendraudavo ieškovės vaikai, ji dėl netikėtos motinos mirties patyrė didelę moralinę žalą, pablogėjo jos sveikata dėl ko turėjo vartoti vaistus, tačiau pas gydytojus dėl to nesikreipė. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias žuvusiosios A. J. M. ir ieškovės santykius, taip pat į tai, kad ieškovė gyveno netoli motinos, nuolat su ja bendravo, į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamojo V. M. turtinę padėtį – byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokio nors nekilnojamojo turto, tačiau yra darbingas, palyginti jauno amžiaus, atsižvelgdama į teisminę praktiką neturtinės žalos priteisimo bylose, nustatytą pačios nukentėjusiosios netinkamą ir neatsargų elgesį, nes prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus su kaltinamuoju, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, A. M. padarytą neturtinę žalą vertina 20 000 litų, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Tuo tarpu A. M. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, nes prašoma priteisti 4722 Lt suma yra pagrįsta pateiktais prie patikslinto civilinio ieškinio dokumentais (139–147 b. l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, palaikydama kaltinimą šioje byloje teismui pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-03 „Sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu“ Nr. (1.34.)7R-6198 kopiją (171–177 b. l.) iš kurio matyti, kad pagal gautą 2014-07-31 nukentėjusiosios A. M. prašymą jai avansu kompensuota smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos dalis – 8320 Lt kompensacija: 520 Lt turtinės ir 7800 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas civilinei ieškovei teismo priteisiamas sumas mažinti jau jai išmokėtų piniginių sumų dydžiu ir galutinai jai priteisti 4202 Lt turtinės ir 12 200 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: 6 vnt. kirvių, 2 vnt. plastikinių butelių, viena stiklinė, vienas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, 7 vnt. cigarečių nuorūkų pagal 2014-07-18 kvitą Nr. 0034535 (22 b. l.) perduoti saugojimui į Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato daiktų saugyklą, atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. M. išsakytą nuomonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčiai daiktai sunaikintini.

Daiktų pateikimo metu paimti kaltinamojo V. M. rūbai: striukė, liemenė, palaidinė, džemperis, apatinės kelnaitės, palaidinė be rankovių, džinsinės kelnės su diržu, palaidinė su apykakle, suvarstyta palaidinė ties kaklu, viena pora kojinių pagal 2014-05-19 kvitus Nr. 0034509 ir 0034511 perduoti saugojimui į Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. M..

Ekspertui Algirdui Jokšui iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, iš viso 60,12 Lt (2 t., 68 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103–105 straipsnių nuostatomis liudytojui apmokėtos kelionės išlaidos – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš kaltinamojo V. M..

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam V. M. buvo skirtas gynėjas – advokatas Petras Simėnas. Byloje gauta 2014-10-22 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1924(04.8) iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 788,80 Lt arba 228,45 EUR (182 b. l.). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis niekur nedirba, jokio savo turto neturi, taip pat šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjant bylą nukentėjusiajai A. M. pagal 2014-08-05 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. SP-2540(7.2126) buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą paskiriant šį darbą atlikti advokatą Genadijų Lukminą. Byloje gauta 2014-10-17 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1904(04.8) iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 566,75 Lt arba 164,14 EUR. ši suma Kaip jau buvo minėta šių išlaidų atlyginimo klausima reglamentuoja BPK 106 straipsnis. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytus kaltinamojo V. M. turtinę padėtį apibūdinančius duomenis, tačiau kartu atsižvelgdama ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, nenustato pagrindo šių išlaidų nepriteisti ar mažinti jų dydį bei šias patirtas atstovavimo išlaidas priteisia iš jo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką V. M. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M. 16 402 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus du litus (4 750,34 EUR)) žalos atlyginimui (4202 Lt (1216,98 EUR) turtinės žalos ir 12 200 Lt (3 533,36 EUR) neturtinės žalos).

Priteisti iš V. M. valstybės naudai 566,75 Lt (164,14 EUR) nukentėjusiajai A. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąjį, iš V. M. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus: 6 vnt. kirvių, 2 vnt. plastikinių butelių, vieną stiklinę, vieną mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, 7 vnt. cigarečių nuorūkų pagal 2014-07-18 kvitą Nr. 0034535 perduotus saugojimui į Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o striukę, liemenę, palaidinę, džemperį, apatines kelnaites, palaidinę be rankovių, džinsines kelnes su diržu, palaidinę su apykakle, suvarstytą palaidinę ties kaklu, vieną porą kojinių pagal 2014-05-19 kvitus Nr. 0034509 ir 0034511 perduotus saugojimui į Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato daiktų saugyklą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per

šį teismą.