Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mano Būstas Neris“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Adminsta“ atstovui advokatui Juriui Petreikiui,

mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Neris“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Adminsta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, remdamasi teismų formuojama praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 str., 6.1015 str. 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 11, 34, 35 punktais nurodo, jog atsakovė privalo atlyginti žalą, nes: 1) namo administratorius elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), nes neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbitini), bendro naudojimo inžinerinės įrangos, 2) dėl nurodytos administratoriaus pareigos nevykdymo ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, 3) žala yra tiesioginis namo administratoriaus pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Teisme 2022-03-21 gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog pirmiausia ieškovė turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Sąlygų neįrodžius, atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas, kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo susijusius nuostolius. Atsakovės pareiga prižiūrėti bendro naudojimo objektus nepatvirtina egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygų savaime.

Paaiškina, jog atsakovė 2020-07-28 bendruoju kliento aptaravimo telefonu gavo pranešimą iš ieškovės draudėjo kaimyno, kad: ,,<...> iš (duomenys neskelbtini). palei duris kaupiasi vanduo, girdi šniokštimą, šeimininkams pranešta, kol grįš, reikia uždaryti vandenį <...>.“ Teigia, jog nuvykusi sustabdė vandens tiekimą, pranešė šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Nurodo, jog atsakovė, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo objektų valdytoja, sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su UAB „Adminsta“. Karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d. Remiantis nurodytu reglamentavimu, sudarytos sutarties punktais teigia, jog šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas įsipareigojo vykdyti namo, kuriame įvyko ieškovės nurodytas įvykis, šildymo ir karšto vandens vamzdynų priežiūrą. Teigia, jog atsakovė tinkamai, rūpestingai įgyvendino jai teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovė turi pašalinti abejones dėl žalos dydžio, pateikti objektyvią informaciją apie patalpas ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Atsakovė įvertinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog išmokėtos žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas.

Teigia, jog nėra galimybės įsitikinti, jog ieškovės surašytas aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas realiai patirtai žalai nustatyti, todėl negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį.

Trečiasis asmuo, remdamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d., 3 d., Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymo Nr. 1- 229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 p., teismų praktika, nurodo, jog atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismui konstatavus, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų būtinų priemonių, jog būtų išvengta tokios žalos, nes atsakovė, kaip namo administratorė, nors ir sudariusi sutartį dėl šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros, lieka saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti. Atsakovei nepateikus duomenų, jog trečiasis asmuo būtų nevykdęs sutartyje numatytos pareigos, nėra pagrindo trečiojo asmens atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę.

UAB „Adminsta“, remdamasi teismų formuojama praktika, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 4.2. p. nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės sudarytas aprašas ir jame nurodyta namo karšto vandens vamzdžių techninė būklė neatitiko realios padėties, kad buvo būtina namo bendrojo naudojimo objektus (bendro naudojimo stovus) pakeisti ar atnaujinti ir šių pareigų nevykdymas buvo žalos atsiradimo ieškovei priežastimi. Atsižvelgiant į tai, nesant byloje duomenų, jog buvo būtina iki įvykio pakeisti namo karšto vandens vamzdžius ar atlikti jų remontą nurodo, jog nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra kalta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo klausimas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės administruojant daugiabutį namą.

Iš byloje esančio Būsto draudimo liudijimo Nr. LD 114610464 matyti, kad draudėjas J. R. B. draudimo laikotarpiu nuo 2019-08-01 00:00 val. iki 2020-07-31 24:00 val. apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbitini).

Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbitini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“. Atsakovė (tuo metu UAB „Žirmūnų būstas“) su UAB „Adminsta“ 2011-10-28 sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį.

2020-07-28 trūkus bendro naudojimo stovui buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbitini). Į bylą pateiktas 2020-08-12 nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas 593,80 Eur sumai lokalinė sąmata 1 756,64 Eur sumai. Iš pateiktų 2020-08-12 pranešimų apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė J. R. B. išmokėjo 1 232,58 Eur ir 593,80 Eur sumą.

Į bylą pateiktas UAB „Adminsta“ šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalas, šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas.

Į bylą pateiktas ginčo namo 2019-12-02 protokolas, iš kurio matyti, kad sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) nepriimtas.

Pateikti išrašai iš atsakovo sistemos dėl užliejimo.

Į bylą pateikta UAB „Adminsta“ 2020-08-14 PVM sąskaita faktūra 87,28 Eur sumai, atlikti karšto vandens stovo remontas (duomenys neskelbitini), (duomenys neskelbtini) bute, pagal atliktų darbų aktą 1131, taip pat 2020-08-14 atliktų darbų aktas 1131.

Pasak ieškovės, atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, atsakinga už apdraustam butui padarytą žalą. Atsakovė laiko, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus.

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatų (toliau – ir nuostatos) 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. (toliau – ir Reglamentas), 37 punktas numatė, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Pagal Reglamento 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Reglamento 44 punkte numatyta, kad statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale. Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.

Byloje nėra ginčo, kad trūkęs vamzdis laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Nustačius, kad bute trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teismas konstatuoja, jog būtent atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

Atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad nenustatyta ir byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių trūko vamzdžiai. Pažymėtina, kad į bylą pateikti duomeys, kad po įvykio būtent trečiasis asmuo atliko vamzdžio remonto darbus. Akivaizdu, kad trečiojo asmens darbuotojui šalinant gedimą jam turėjo būti žinoma, dėl kokių priežasčių tai įvyko (rūdys ar pan.).

Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad patys namo gyventojai nepriėmė sprendimo dėl namo modernizacijos, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo atsakomybės pašalinimą. Byloje nėra duomenų apie ginčo namo vamzdyno būklę, kad namo gyventojai būtų informuoti apie kritinę vamzdynų būklę ir būtinybę juos keisti. Nors atsakovas pateikė UAB „Adminsta“ šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalą, tačiau iš jų negalima spręsti, kad faktiškai buvo nustatyta vamzdyno būklė ar kad tikrinta buto, iš kurio vykdo užliejimas, vamzdyno būklė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė 2020 metais, t.y. iki ginčo įvykio, būtų ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavusi gyventojų balsavimus ar panašiai.

Atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi didesni rūpestingumo standartai, ji turėjo žinoti ir suprasti, jog vamzdynas yra netinkamos būklės ir jį reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų iki įvykio nesiėmė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą rūpintis ginčo gyvenamojo namo karšto vandens vamzdyno.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolių sumą pagrindžia 2020-08-12 nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas 593,80 Eur sumai ir lokalinė sąmata 1 756,64 Eur sumai. Atsakovė nepateikė kitokių skaičiavimų ar nepaneigė pateiktos skaičiuotės, sąmatos, neprašė byloje atlikti ekspertizės. (CPK 178 straipsnis). Šiuose dokumentuose nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio nuostolių dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimu ir lokaline sąmata. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo, ieškovė patyrė nuostolius, tad konstatuotina esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių.

Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t.y. nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės priteisti 1 826,38 Eur nuostolių atlyginimą.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone, kitų dalyvaujančių asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Dėl Liteko sutrikimų klausimas dėl kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus išspręstas papildomu sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įm. k. 110051834, iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“, į. k. 121483222, 1 826,38 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 38 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 826,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.