Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-22 · Administracinė byla Nr. I-699-629/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
I-699-629/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01145-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Liuda Arlauskienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
L. N.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-699-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01145-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 6.7, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjai L. N. ir jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Stasiui Mateliui ir Kaziui Ramučiui Gelombickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 39–40) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, atsakovė) Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-5941 (toliau – ir Aktas Nr. DL-5941);

2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. SS-55 (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-55);

3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-52 (toliau – ir Sprendimas Nr. S-52).

Pareiškėja nurodė, kad Aktu Nr. DL-5941 jai buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu įvertinimu, minėtą aktą apskundė, tačiau tiek Sprendimu SS-55, tiek Sprendimu Nr. S-52 pareiškėjos skundai buvo atmesti.

Pareiškėja paaiškino, kad jai yra amputuoti kairės plaštakos III, IV ir V pirštai, II piršto išreikšta sausgyslės kontraktūra po skeveldrinio lūžimo. Taip pat diagnozuota lėtinė abipusė kaklo C5-C6 radikuliopatija iš dešinės, stuburo osteochondrozė, Th-10-11 disko protrūzija, degeneraciniai-distrofiniai pakitimai, C3/4 diskų protruzijos su polisegmetine angų stenoze, IF II laipsnio, vegetosensorinė plaštakų ir pėdų polineuropatija, sausų akių sindromas, abiejų akių hipermetropinis astigmatizmas, abiejų ausų lėtinis uždegimas, lengvas prikurtimas. Pareiškėjos teigimu, nepaisant šių diagnozių, jai buvo nustatytas 90 proc. darbingumas, net nenurodant, kokius darbus ji gali dirbti. Pareiškėja pažymėjo, kad turi profesinę kelininko techniko kvalifikaciją, yra baigusi Vilniaus geležinkelio transporto technikumą, jai yra 46 metai, todėl ji tikrai negali dirbti bet kokį darbą, neturėdama kairės rankos trijų pirštų ir turėdama kitus aukščiau išvardintus negalavimus. Pažymėjo, kad nors II pirštas yra, bet jis yra nejudrus ir skausmingas. Anot pareiškėjos, naujos profesinės kvalifikacijos ji negali įgyti, o nei indų plovėja, nei valytoja dirbti taip pat negali. Pareiškėjos nuomone, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad aktas, kuriuo jai buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, bei jį patvirtinantys sprendimai turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 62–64) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17.2 p., išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų išduodama iš dalies darbingiems asmenims, kai nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis. Kadangi pareiškėja buvo pripažinta darbinga, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų jai negalėjo būti išduota. Pažymėjo, kad dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, gavęs NDNT rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą.

Pasak atsakovės, pareiškėja neteisingai nurodo, jog 90 proc. darbingumo lygis jai nustatytas neatsižvelgiant į diagnozuotas ligas. Paaiškino, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas NDNT atliktas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus pateiktus dokumentus, NDNT teritoriniam skyriui įsitikinus, kad byloje esantys duomenys atspindi objektyvią pareiškėjos sveikatos būklę bei vadovaujantis darbingumo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Paaiškino, kad pareiškėjos darbingumo lygį lemia stuburo funkciniai sutrikimai ir potrauminė būklė – kairės plaštakos III, IV, V pirštų amputacija bei kairės plaštakos II piršto tiesiamoji kontraktūra. Nurodė, jog dėl stuburo funkcinio nepakankamumo buvo taikytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) I priedo XIII dalies 75.2 p. ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis. Procentinė bazinio darbingumo lygio vertė nustatyta remiantis atliktų radiologinių tyrimų duomenimis bei neurologo konsultacijos išvada. Nei stacionarus, nei ambulatorinis gydymas dėl minėto sveikatos sutrikimo pareiškėjai nebuvo taikytas, todėl nustatyta didžiausia galima procentinė vertė.

Nurodė, jog dėl kairės plaštakos III, IV, V pirštų amputacijos taikytas Kriterijų aprašo I priedo XIV dalies 22.4 p. ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis (vienintelė galima bazinio darbingumo lygio procentinė vertė). Dėl kairės plaštakos II piršto funkcinio sutrikimo taikytas Kriterijų aprašo XIV dalies 84.19.8 p. ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis (vienintelė galima bazinio darbingumo lygio procentinė vertė).

Atsakovė pažymėjo, kad siuntime į NDNT nurodytos diagnozės pagal TLK-10 kodus: H04.1, H52.2 neatitinka Kriterijų aprašo I priedo reikalavimų ir nedaro įtakos asmens bazinio darbingumo procentų apskaičiavimui. Oftalmologo konsultacijos išvadoje diagnozuotas minimalus regėjimo funkcijos sutrikimas nepatenka į nustatytus vertinamus sveikatos funkcijų sutrikimus. Paaiškino, kad tokiu būdu, pareiškėjai nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis. Atsižvelgiant į nustatytą bazinį darbingumą, turimą išsilavinimą, turimą darbo patirtį bei galimybę ją panaudoti, darbui palankių aplinkybių nustatyta dauguma, todėl 70 proc. bazinis darbingumo lygis daugintas iš įtakos koeficiento 1,3 (Kriterijų aprašo 19 p.) ir nustatytas 90 proc. darbingumo lygis.

Pasak atsakovės, darbingumo lygio vertinimas pareiškėjai atliktas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos nurodomus sprendimus.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti, remdamosi skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės NDNT atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamiesi atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 185).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas visiškai.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos L. N. darbingumo lygio nustatymo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 5 d. VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo siuntimu Nr. 3171 pareiškėja buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygio nustatymui (b. l. 120–122).

Siuntime nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. diskinis pjūklas pareiškėjai nupjovė kairės rankos tris pirštus. Alytaus apskrities ligoninėje buvo amputuoti III, IV, V kairės rankos pirštai. Nuplėšta oda ir raumenys nuo II piršto buvo prisiūti, atlikta odos plastika. Ranka imobilizuota gipso langete. Iki šiol jaučia didelį skausmą, nejudrus ir skausmingas II pirštas. Siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė: būklė po kairės plaštakos III, IV, V pirštų amputacijos, II piršto išreikšta sausgyslės kontraktūra po skeveldrinio lūžimo. TLK-10 kodai M67.1 ir T92.8. Funkcijų sutrikimas: vidutinis. Gretutinė diagnozė: lėtinė abipusė kaklo C5-C6 radikulopatija iš dešinės, stuburo osteochondrozė, Th-10-11 disko protrūzija, degeneraciniai-distrofiniai pakitimai; C3/4 diskų protruzijos su polisegmentine angų stenoze, IF II laipsnio; Vegetosensorinės plaštakų ir pėdų polineuropatijos; Sausų akių sindromas, Abiejų akių hipermetropinis astigmatizmas; Abiejų ausų lėtinis uždegimas, lengvas prikurtimas. Nustatyti TLK-10 kodai M50.1, M51.1, G55.1, G62.9, H04.1, H52.2. Funkcijų sutrikimas: vidutinis.

2011 m. gruodžio 6 d. NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-5941 (b. l. 55–60, 105–110) pareiškėjai buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. Kaip matyti iš Akto Nr. DL-5941, NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius vertino pareiškėjos darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į NDNT, ligos istorijos, specialistų, konsultantų išvadomis, apžiūros ir pokalbio duomenimis.

Akte Nr. DL-5941 nurodytos pagrindinės diagnozės pagal TLK-10: M67.10 Kita sausgyslinės (makšties) kontraktūra, dauginės vietos (k. plaštakos II piršto tiesiamoji kontraktūra); T92.8 Kitų patikslintų rankų sužalojimo padariniai (k. plaštakos III, IV, V pirštų amputacija). Gretutinės diagnozės nenurodytos. Funkcijų sutrikimas: rankų, kitų – vidutinis. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 84.22.4 p. nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas, XIV dalies 84.19.8 p. – 80 proc. bazinis darbingumas, XIII dalies 75.2 p. – 70 proc. bazinis darbingumas. Nustatytos 3 palankios darbui aplinkybės (bazinis darbingumas 60–100 proc.; gali dirbti 6 val. per dieną ir 5 ar daugiau dienų per savaitę; aukštasis ar aukštesnysis išsilavinimas), 2 nepalankios aplinkybės (neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti; neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių ar negali jų panaudoti ar prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę nei 3 metų darbo pertrauką) ir 2 vidutinio palankumo darbui aplinkybės (amžius nuo 45 iki 55 m.; būtinas darbinės aplinkos pritaikymas). Pritaikius darbo ir kitų aplinkybių koeficientą 1,3, nustatytas 90 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantis nuo 2011 m. gruodžio 5 d.

2011 m. gruodžio 6 d. pareiškėja, nesutikdama su Akte Nr. DL-5941 nustatytu darbingumo lygio vertinimu, pateikė NDNT prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo (b. l. 103).

Atlikęs pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūrą NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2012 m. sausio 5 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4153 (toliau – ir Aktas Nr. DL-4153) (b. l. 97–102) bei 2012 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. SS-55 (b. l. 9–11,44–45, 94–96) pareiškėjos darbingumo lygį taip pat įvertino 90 proc. ir Aktą Nr. DL-5941 paliko nepakeistą.

Sprendime Nr. SS-55, išnagrinėjus darbingumo nustatymo byloje esančius duomenis, nurodytos pareiškėjos pagrindinės diagnozės pagal TLK-10: M67.1 Kita sausgyslės (makšties) kontraktūra (k. plaštakos II piršto tiesiamoji kontraktūra); T92.8 Kitų patikslintų rankų sužalojimų padariniai (k. plaštakos III, IV, V pirštų amputacija). Gretutinės diagnozės: G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51+); G62.9 Polineuropatija, nepatikslinta; H04.1 Kitos ašarų liaukos ligos; H52.2 Astigmatizmas; M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija; M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Funkcijų sutrikimas: rankų, liemens, kitų – vidutinis.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 84.22.4 p., dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos T92.8 nustatė 70 proc. bazinį darbingumą. Šis punktas taikytas, nes iš medicininių dokumentų buvo žinoma, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja patyrė traumą buityje – diskiniu pjūklu susižalojo kairiąją plaštaką. Amputuoti III, IV, V pirštai proksimalinių falangų viduriniame 1/3-dalyje. Konsultuota traumatologo. Objektyviai: kairės plaštakos I, IV, V pirštų amputacija.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 84.19.8. p., dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos M67.1 nustatė 80 proc. bazinį darbingumą. Šis punktas taikytas, nes remiantis specialistų išvadomis nustatyta, kad po patirtos kairės plaštakos traumos ir taikyto gydymo išlieka kairės plaštakos II piršto tiesiamoji kontraktūra (būklė patvirtinta traumatologo konsultacijos išvada).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 p., dėl ligų M50.1, M51.1, G55.1, G62.9 nustatė 70 proc. bazinį darbingumą. Šis punktas taikytas, nes iš byloje esančių medicininių dokumentų duomenų žinoma, kad dėl stuburo skausmų atlikti radiologiniai tyrimai, konsultuota neurologo – degeneraciniai-distrofiniai juosmeninės stuburo dalies pakitimai, Th10-11 disko protrūzija, C3-5 diskų pakitimai. C3/4 protrūzija su abipuse TS angų stenoze, C3-7 segmentuose dešine TS angų stenoze FN 11°. Objektyviai: II F. kl. – ribota aktyvi fizinė veikla, gali apsitarnauti, atlikti profesinę veiklą.

Diagnozės pagal TLK-10 kodus: H04.1, H52.2 nevertintos, nes neatitinka Kriterijų aprašo punktų ir asmens bazinio darbingumo procentų nelemia. Įtakos koeficientas pareiškėjai nebuvo taikomas. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, įvertinęs medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, juos taip pat įvertino koeficientu 1,3.

Pareiškėja šį NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą apskundė Ginčų komisijai. 2012 m. vasario 7 d. Ginčų komisija priėmė Sprendimą Nr. S-52, kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 5–8, 46–49, 85–92). Sprendime Nr. S-52 Ginčų komisija konstatavo, kad pareiškėjos darbingumo lygis buvo nustatytas teisingai, o išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, vadovaujantis Tvarkos aprašo 17.1 ir 17.2 p., neturėjo būti išduota, nes pareiškėjos darbingumo lygis didesnis nei 55 proc.

Teismas pažymi, kad vertinant pareiškėjos darbingumo lygį buvo taikomos Kriterijų aprašo 5, 6 p. nuostatos. Pagal Kriterijų aprašo 5 p. tuo atveju, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 p. nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos T92.8, 80 proc. bazinis darbingumas dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos M67.1 bei 70 proc. bazinis darbingumas dėl ligų M50.1, M51.1, G55.1, G62.9. Taigi mažiausia pareiškėjai nustatyta bazinio darbingumo vertė buvo 70 proc. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kriterijų aprašo 6 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4. p. nustatyta tvarka. Kriterijų aprašo 6.1 p. buvo nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Kriterijų aprašo 6.2 p. buvo nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45–40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8. Kriterijų aprašo 6.3 p. buvo nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7. Kriterijų prašo 6.4 p. buvo nurodyta, kad kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų. Taigi atsižvelgiant į tai, jog kita pareiškėjai nustatyto bazinio darbingumo vertė nepatenka nė į vieną Kriterijų aprašo 6.1–6.4 p. nurodytą intervalą, nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas nebuvo mažinamas dauginant iš anksčiau minėtų koeficientų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012, be kita ko, pripažino, kad Kriterijų aprašo 6.1–6.3 p. (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Atsakovai tinkamai nepagrindė, kad minėta priemonė – iš asmens bendro bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai, įtaką net ir tais atvejais, kai šios ligos ar sveikatos sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą – tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą tikslą ir neviršijo to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Taigi, konkretūs poįstatyminiai teisės aktai, įtvirtinantys darbingumo lygio, kuris, inter alia, yra viena iš teisės gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją sąlygų, nustatymo tvarką, yra aktualūs ir šiai administracinei bylai, nes būtent jais turėjo būti vadovaujamasi ginčo teisinių santykių susiklostymo metu. Todėl atsižvelgiant į tai, jog LVAT minėtoje norminėje byloje juos pripažino neteisėtais, spręstina, kad byloje iškilo poįstatyminių teisės aktų, pripažintų pažeidžiančiais Konstituciją, galiojimo laike problema.

Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 str. 1–2 d. nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Taigi LVAT teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau LVAT 2005 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 taip pat yra nurodęs, kad ABTĮ 116 str. 1 d. vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas... “ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma.

Taigi remiantis ABTĮ 116 str. 1 d. įtvirtinta bendro pobūdžio taisykle, kad galimos jos išimtys, kai nurodyta bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma, darytina išvada, jog kiekvienu atveju tai susiję su norminio teisės akto teisėtumo revizavimu teisme nagrinėjant individualią bylą. Priešingu atveju toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, nes norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių padarinių teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (LVAT 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A8-1690-05).

Pareiškėjai dėl skundžiamų sprendimų kreipusis į teismą, pastarieji sprendimai galutinio teisinio stabilumo neįgijo, todėl nagrinėjant bylą teisme po to, kai atitinkami administraciniai aktai buvo pripažinti neteisėtais, vadovautis ir remtis tomis teisės normomis (Kriterijų aprašo 6 p.), kurios yra pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui dar iki procesinio sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, priėmimo teisme, negalima. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgiję administraciniai aktai yra teisėti, nors jie ir buvo priimti remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis. Tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai būtų neteisinga, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu, juo labiau, jog byloje sprendžiami klausimai dėl socialinės pagalbos stokojančio asmens teisinio statuso. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu tai, jog poįstatyminių aktų atitikties aukštesnės teisinės galios aktams kontrolė buvo ne konkrečioje administracinėje byloje (ABTĮ 111 str.), o kitoje, nes šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo, vadovaujantis ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p., sustabdytas ir išsprendus minėtų aktų teisėtumo klausimą, atitinkamai atnaujintas. Pridurtina, jog Konstitucijos 29 str. 1 d. skelbia, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, todėl, pripažinus poįstatyminių teisės aktų neteisėtumą vienoje administracinėje byloje, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir kitoje administracinėje byloje, kurioje galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas.

Taigi nepaisant to, jog, žvelgiant retrospektyviai, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vertindami darbingumo lygį, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, jie, kaip išaiškinta, buvo neteisėti, pažeidžiantys konstitucinį teisinės valstybės principą bei dėl savo ydingumo buvo eliminuoti iš teisės sistemos, todėl vadovaujantis neteisėtais teisės aktais priimti administraciniai sprendimai, t. y. Aktas Nr. DL-5941, Sprendimas Nr. SS-55 ir Sprendimas Nr. S-52 taip pat negali būti laikomi teisėtais (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.) bei yra naikintini, o pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimas yra pavestinas spręsti pakartotinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. ir šiuo metu galiojančio aktualios redakcijos Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo III ir VI d., pakartotinį darbingumo lygio nustatymą pagal kompetenciją yra pavesta atlikti NDNT teritoriniams skyriams, taigi nagrinėjamu atveju būtent NDNT Vilniaus VI teritoriniam skyriui, kuris yra NDNT struktūrinis padalinys, perduodamas nagrinėti klausimas dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendž i a:

Pareiškėjos L. N. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-5941, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. SS-55 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-52 ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritorinį skyrių priimti naują sprendimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėLiuda ArlauskienėArūnas Kaminskas