Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-22 · Administracinė byla Nr. AS-602-412-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
AS-602-412-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01145-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
L. N.
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602-412/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01145-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. N. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. balandžio 20 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (skundas teisme gautas 2012 m. balandžio 23 d.), kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-52; 3) teismo nuožiūra skirti ekspertizę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog pareiškėja į teismą turėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos, tačiau į jį kreipėsi tik 2012 m. balandžio 20 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Taip pat vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog teismas terminą skundui paduoti gali atnaujinti. Apžvelgė, jog pareiškėja prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad 2012 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikusi skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-52 panaikinimo, tačiau teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas tai atlikti iki 2012 m. balandžio 2 d. Pareiškėja pažymėjo, jog nustatytu terminu trūkumų pašalinti nespėjo, nes dėl teisinio neišprusimo pati nurodytų trūkumų ištaisyti negalėjo. Paaiškino, jog kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir dėl to praleido terminą trūkumams ištaisyti. Pažymėjo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos priėmė 2012 m. balandžio 16 d. Šių pareiškėjos išvardintų termino praleidimo priežasčių teismas nelaikė svarbiomis. Taip pat pažymėjo, jog ji asmuo, stokojantis teisinių žinių, savo teises gali įgyvendinti per atstovą.

Akcentavo, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai ne vieną kartą buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau ji to nustatytu terminu neatliko. Įvertino, jog neturėdama galimybių pati tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti pareiškėja galėjo nedelsdama pasitelkti teisines paslaugas teikiantį asmenį arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau ji į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2012 m. balandžio 16 d. ir tą pačią dieną prašoma pagalba jai buvo suteikta. Kitų objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai suteikti įgaliojimus kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą teismui skundo padavimo terminu ar kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą anksčiau, teismas nenustatė bei sprendė, jog pareiškėja nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes.

III.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 19 – 20), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkinti ir skundą priimti.

Atskirajame skunde išdėstė, jog 2012 m. vasario 21 d. ji Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikusi skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-52 panaikinimo. Paduotas skundas neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2012 m. kovo 17 d. 2012 m. kovo 2 d. ji pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau jis vis tiek neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas tai atlikti iki 2012 m. balandžio 2 d. Nustatytu terminu trūkumų pašalinti pareiškėja nespėjo, nes dėl teisinio neišprusimo pati nurodytų trūkumų ištaisyti negalėjo. Paaiškino, jog kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir dėl to praleido terminą trūkumams ištaisyti. Pažymėjo ir tai, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos priėmė 2012 m. balandžio 16 d.

Pareiškėja akcentavo, kad nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė šias aplinkybes subjektyviomis termino praleidimo priežastimis, tokiu būdu užkirsdamas jai kelią ginti jos pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo teismo dėl pareiškėjos atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime pažymi, jog teismas ne kartą nustatė trūkumus pareiškėjos skunde bei nustatė terminus tokiems trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėja teisinės pagalbos kreipėsi tik 2012 m. balandžio mėn., nors šią teisę įgyvendinti galėjo jau po pirmosios teismo nutarties skundo trūkumams pašalinti priėmimo dienos, t. y. 2012 m. vasario 22 d. Taip pat akcentuoja, jog į teismą besikreipiantis asmuo jam suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, su skundu kreipdamasi į teismą, siekė ginčyti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-52, tačiau teismas šį pareiškėjos skundą priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog ji skundą padavė praleidusi įstatymų numatytą terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis savo ruožtu įtvirtina, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju matyti ir dėl to ginčas byloje nekyla, jog pareiškėja 2012 m. balandžio 23 d. pateikdama teismui skundą, padarė tai praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tačiau pareiškėja tikina laiku kreiptis į teismą dėl teisinių žinių stokos negalėjusi ir prašo, remiantis šiuo pagrindu, terminą skundui paduoti atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, negali būti pripažįstamos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo jos valios.

Pažymėtina, jog, kaip jau nustatyta byloje, pareiškėja su skundu, siekdama užginčyti minėtąjį Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimą į teismą kreipėsi dar 2012 m. vasario 21 d., tačiau jos skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi jai pratęsė skundo padavimo terminą iki 2012 m. kovo 7 d., įpareigodamas ją pašalinti skundo trūkumus. Vėliau teismas dar du kartus pratęsė pareiškėjai terminą skundui paduoti, įpareigodamas pašalinti skundo trūkumus, kol galiausiai pareiškėjai nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalinus, teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu.

Šios faktinės bylos aplinkybės, teismo vertinimu, suteikia teisėjų kolegijai pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėja savarankiškai nesugebėjo tinkamai realizuoti savo teisės kreiptis į teismą, todėl po to, kai teismas galutinai nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, ji kreipėsi kvalifikuotos teisinės pagalbos ir ją gavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos veiksmų visuma, t. y. pakartotinis skundų su trūkumais teikimas, nors procesine prasme ir buvo išreikštas netinkamai, tačiau bylojo apie tai, jog ji savo pažeistas teises siekė apginti teismine tvarka, buvo pakankamai apdairi, kiek tai jai buvo įmanoma pagal jos turimą teisinių žinių lygį. Priežasčių, kodėl teismas turėtų kritiškai vertinti pareiškėjos teiginį, jog būtent minėtoji teisinių žinių stoka jai sutrukdė įstatymu numatytu terminu pateikti skundą teismui ar kitų aplinkybių, akivaizdžiai rodančių apie pareiškėjos nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis), byloje nenustatyta, todėl spręstina, jog pareiškėjos termino pradelsimo priežastys yra svarbios. Šiai išvadai, teisėjų kolegijos nuomone, įtakos nedaro ir tai, jog ji valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi tik 2012 m. balandžio 16 d., t. y. jau po 2011 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nes, kaip minėta, tai, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, laikytina galutiniu atskaitos tašku, kai pareiškėja turėjo suvokti, jog savarankiškai teisės kreiptis į teismą ji įgyvendinti negali ir neįgyvendino. Be to, visuotinai žinoma, jog atstovo paieškos ar kreipimasis kvalifikuotos teisinės pagalbos užtrunka, todėl nagrinėjamu atveju keturios dienos, per kurias pareiškėja tokią teisinę pagalbą užsitikrino, nelaikytinas neprotingu ir nepagrįstu terminu (ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkinti bei praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti.

Pareiškėjos L. N. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysVeslava RuskanVirginija Volskienė