Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei J. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2016‑10-10. Iš atsakovės per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Byloje ieškovas pateikė šiuos įrodymus: sąskaitos išrašą, patvirtinantį 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą; vartojimo kredito sutartį Nr. 9869649002; pažymą apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą; palūkanų skaičiavimo paaiškinimą ir kitus dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2015-03-12 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė 250,00 Eur paskolą 3 mėnesių terminui. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti trimis mėnesinėmis įmokomis iki 2015-06-12 ir sumokėti 44,54 Eur palūkanas, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų padengusi susidariusį įsiskolinimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Remiantis išdėstytu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 250,00 Eur negrąžinta paskolos suma ir 44,54 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, kurią atsakovė turėjo sumokėti šalių sutartu terminu.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 204,43 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos A. T. yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t.y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties 4.1 p., kredito gavėjo privalomo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 171,20 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 204,43 Eur dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2015‑06‑04 iki 2015‑11-03 (152 dienas).

Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos A. T. 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, kadangi teismas negali vertinti hipotetinių ieškovo prielaidų apie galimo pelno netekimą, tuo labiau, kad pats ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo tuo didindamas savo nuostolius ((duomenys neskelbtini) str.).

Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovė yra vartotoja, ji sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą, palūkanų normą (171,20 %), skaičiavimo laikotarpį, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 22,39 Eur ((250,00 Eur + 44,54 Eur) x 0,05 proc. x 152 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje palūkanų dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 316,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-08-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinti ieškovo reikalavimai sudaro 63,51 procentus. Ieškovas sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 93 str. 1-2 d., iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 9,53 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

V. C. proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 285-287, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 250,00 Eur negrąžinto kredito, 44,54 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 22,39 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, t.y. iš viso 316,93 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 93 ct) įsiskolinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (316,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,53 Eur (devynis eurus 53 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

„Vilniaus rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 8 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4370-723/2016 pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo. Atsakovei procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyksta, todėl atsakovei sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 275 3977.“