- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-2770-1137/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00882-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Irenai D, Ž. P.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė, Inga Radinienė, Snieguolė Jurskytė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai Ž. K. ir jos atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei - Ignatavičienei,
išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus atstovei V. K.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K., pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo Ž. P., Irena D. C. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Ž. K. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti savo motiną I. D. C. neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse: (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamo būsto priežiūra); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla.; savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią-auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam).
2. Pareiškėja nurodo, kad I. D. C. psichinė ir fizinė būklė paskutiniu metu blogėja. Ji ne visada orientuojasi vietoje, laike, ne visada suvokia visų užduodamų klausimų esmę. Sunkiai vaikšto, negali pilnai pasirūpinti savimi, reikia pagalbos apsirengiant, paduodant valgyti, sugirdant vaistus, išlipant iš lovos ir pan. Reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. 2023 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto Socialinių paslaugų centro išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. D. C. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. 2022 m. gruodžio 7 d. I. D. C. atlikto protinės būklės trumpojo tyrimo metu nustatyta nepatikslinta (duomenys neskelbtini), kitos lėtinės ligos. 2022 m. gruodžio 29 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR SADM Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis; 2022 m. gruodžio 29 d. NDNT sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. D. C. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą palaikė, papildomai nurodė, kad mama kartą namuose buvo stipriai susižeidusi, ilgai prabuvo be sąmonės, jai padėjo tik atvykę medikai. Namai to įvykio metu buvo sujaukti, indai neplauti, namuose buvo netvarka. Nurodė, kad rūpinasi mama ir ją perkėlė į slaugos namus, mamos gaunamų lėšų pakanka apmokėti šias paslaugas. Kartu su sese atlieka pavedimus. Nerimauja, kad dėl mamos būklės, mama gali būti apgauta ir iš jos išviliotas nekilnojamasis turtas. Nurodė, kad mamai jos prašymu atneša žurnalų, tačiau mama jų neskaito.
3. Remiantis Panevėžio miesto Socialinių paslaugų centro 2023 m. vasario 9 d. pateikta išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, yra tikslinga išsiaiškinti I. D. C. sveikatos būklę, skiriant jai teismo psichiatrinę ekspertizę.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Ž. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti ir pareiškėjai skirti 600 eurų baudą bei priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškimas yra visiškai nepagrįstas, tačiau neprieštarauja, kad būtų paskirta ekspertizė šiai aplinkybei patvirtinti. Po ekspertizės atlikimo suinteresuotas asmuo nurodė, jog byloje pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neišsamus, nustatytos I. D. C. sveikatos būklė suvokimas prieštarauja padarytoms išvadoms. Ekpsertai konstatuoja, kad I. D. C. yra orientuota vietoje, savyje ir laike nepilnai, kontaktui prienama, suvokimo sutrikimų nėra, atmintis sutrikusi ypač trumpalaikė, tuo tarpu išvadose nurodoma, kad I. D. C. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti daugelyje išvardintų sričių. Prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau vykusio posėdžio metu išklausę I. D. C. tokio prašymo atsisakė, nurodydami, kad I. yra akivaizdžiai veiksni.
5. I. D. C. atstovė advokatė Regina Butnevičienė atsiliepime 2023 m. kovo 22 d. nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl I. D. C. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse yra tikslinga jai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir išsiaiškinti jos sveikatos būklę šiuo metu. Nurodė, jog pareiškėjos Ž. K. pareiškimas atitinka suinteresuoto asmens I. D. C. interesus. 2023 m. birželio 6 d. pateiktame atsiliepime advokatė Inga Radinienė nurodė, jog remiantis psichinės būklės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), negalima daryti išvados dėl I. D. C. psichinės būklės. Atliktos ekspertizės akte nurodomos prieštaraujančios išvados. Atstovė prašo I. D. C. atlikti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę.
6. 2023 m. birželio 9 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo I. D. C., kuri be akinių užpildė priesaikos lapelį ir perskaitė priesaikos tekstą. Teisėjas suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu uždavė klausimus ir į juos gavo šiuos atsakymus: Ar suprantate, dėl ko vyksta ši byla? Nurodė, kad vaikai nesutaria dėl jos globos. Ar žinote kas yra Lietuvos prezidentas? Gitanas Nausėda. Kokia yra valiuta Lietuvoje? Euras. Ar suprantate kas yra paskola? Nurodė, kad kai namui reikia pinigų, ji juos skolinasi. O ar reikia paskolą grąžinti? Savaime suprantama. Papildė, kad reikia pinigus taupyti, dėti centą prie cento. Kur reikia kreiptis norint parduoti nekilnojamą turtą? Pas notarą. Kur kreiptis norint priimti palikimą? Į savivaldybę, nurodė, kad ten ieškotų pinigų, iš kur atsiimti palikimą. Nurodė, kad į teismą atvyko iš slaugos namų. Ten yra patenkinta, nes ją prižiūri ir gerą žodį pasako. Paklausus, ką valgė pusryčiams nurodė, kad valgė keptas bulvytes ir kopūstėlius. Dar arbatos buvo. Į teismą atvyko su taksi, su jaunesniąja dukra Ž. Nurodė, kad prašė jog jai automatiškai nuo pensijos skaičiuotų mokesčius. O už jai priklausantį butą mokesčius moka dukros. Išvardino kokius vaistus vartoja, pagrinde raminančius. Nurodė, kad jos šeimos gydytoja yra (duomenys neskelbtini).
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad I. D. C. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, jis ypač aktualus procese dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Minėtų asmenų teisių užtikrinimas – teismų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 19 punktas).
9. EŽTT jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Matter v. Slovakia, peticijos Nr. 31534/96, ; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid v. United Kingdom, peticijos Nr. 44599/98).
10. EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 28 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 42 punktas). EŽTT yra išaiškinęs, kad realus asmens negalėjimas suprasti (iš dalies suprasti) savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas (EŽTT 1979 m. spalio 24 d. sprendimas Winterwerp prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6301/73).
12. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 29 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 40 punktas). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27 punktas).
13. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi I. D. C. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2023 m. balandžio 28 d. – 2023 m. gegužės 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) I. D. C. konstatuota (duomenys neskelbtini) (sutrikimas yra nuolatinio, negrįžtamojo pobūdžio), dėl atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimo, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Sunkiai vaikšto, reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Tačiau I. D. C. iš dalies naudodamasi kito asmens pagalba, geba suprasti savo veiksmus savitvarkos, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, bei sveikatos priežiūros srityje. Atsižvelgiant į sveikatos būklę, rekomenduojama šaukti I. D. C. į teismo posėdį ir ją apklausti.
14. CPK 442 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Jas nagrinėdamas teismas, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal CPK 467 straipsnio 5 dalies, 472 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.
15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas (kur be kita ko nurodyta ir tai jog I. yra orientuota vietoje, savyje ir laike nepilnai, kontaktui prieinama, suvokimo sutrikimų nėra, atmintis sutrikusi ypač trumpalaikė), byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl I. D. C. priežiūros, išklausęs pačią I. D. C., kuri atsakė į teisėjo užduodamus klausimus sklandžiai, pademonstravo savo visiškai aiškų susigaudymą laike ir aplinkoje, paaiškino kaip supranta paskolos santykius, ką daryti norint parduoti nekilnojamąjį turtą, nors atsakymams ir reikėjo kiek ilgesnio laiko, tačiau jų turinys teismui leidžia spręsti, jog šiuo metu dėl I. D. C. diagnozuoto psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) tokios kraštutinės priemonės kaip jos veiksnumo ribojimas jai savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis nebūtų pateisinamas.
16. Tačiau teismas įvertinęs garbų suinteresuoto asmens I. D. C. amžių ir jai diagnozuotą ligą ((duomenys neskelbtini)) sprendžia, kad ateityje gali susiklostyti situacija, kuomet I. D. C. gali prireikti pagalbos priimant sprendimus, todėl siūlo I. D. C. sudaryti su asmeniu, kuriuo ji pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (CPK 468 str. 2.d).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
18. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
19. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
20. Suinteresuotas asmuo Ž. P. pateikė teismui duomenis apie patirtas 1000 eurų atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 500 eurų už atsiliepimo parengimą ir 500 eurų už atstovavimą teisme.
21. Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad suinteresuotas asmuo Ž. P. teisme patyrė 1000 EUR išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą ir atstovavimą teismo posėdyje, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).
22. Teismas sprendžia, kad už atsiliepimą į pareiškimą dėl fizinio asmens neveiksnumo nustatymo sumokėtos 500 eurų išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodomo maksimalaus galimo priteisti išlaidų dydžio. Tačiau teismas pažymi kad šioje byloje vienintelis teismo posėdis atmetus paskelbtą pertrauką vyko iki dviejų valandų ir 30 minučių. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas koeficientas sudaro 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Dėl šio Ž. P. iš pareiškimą pateikusios Ž. K. už Ž. atstovavimą teismo posėdyje priteistinos išlaidos šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,1 X 2 X 1900,30 eurų = 380,06 eurų. Įvertinus bylos sudėtingumą, byloje spręstinus klausimus, teismas sprendžia, kad maksimalios sumos priteisti nėra pagrindo, dėl ko šią sumą mažina iki 320 eurų. Viso suinteresuotam asmeniui Ž. P. priteistinos 820 eurų bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir pareiškimą dėl fizinio asmens neveiksnumo pateikusios Ž. K.
23. Byloje taip pat pareikštas prašymas skirti pareiškėjai Ž. K. baudą už nepagrįsto prašymo pateikimą teismui CPK 463 str. 4 d. numatytą 600 eurų baudą. CPK 463 str. 4 d. numato, kad asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinęs bylos medžiagą ir proceso metu šalių duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareikšimas buvo aiškiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ir byloje atlikta ekspertizė nebuvo vienareikšmiška, tačiau joje buvo nurodomos sritys, kuriose eksperto manymu I. D. C. negali suprasti savo veiksmų. Įvertinus išdėstytą, teismas netenkina prašymo dėl baudos skyrimo.
24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 464¹ straipsniu, 468 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Pasiūlyti I. D. C. sudaryti su asmeniu, kuriuo ji pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (CPK 468 str. 2.d).
Priteisti Ž. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 820 eurų jos patirtų atstovavimo išlaidų šioje byloje iš pareiškėjos Ž. K. gim. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.