Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-10-287/2012m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.5; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.19; 1.2.19.1; 1.2.19.4; 1.2.29; 1.2.29.1; 2; 2.1; 2.3; 2.3.2.2; 2.3.4; 2.3.5; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2012 m. birželio 28 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, gynėjams advokatams H. O. ir Anatolijui Šichovcovui, advokato padėjėjai I. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis individualioje A. B. įmonėje vadybininku, vidurinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05),

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, 2012-03-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05),

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, duomenys apie 1994-11-22, 1998-02-09, 2003-12-29 patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą perkelti į registro archyvą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Š., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliu A. J. bei A. D., padėjusiu daryti šias nusikalstamas veikas, turėdamas Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punkte numatytą pareigą nustatyta tvarka įforminti KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-02-25 įsakymu Nr. 40-V-156 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulių pareigybės aprašymo 7.3.1 ir 7.5.4 punktuose numatytą pareigą vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, juos užkardyti ir išaiškinti, pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, 2011 m. balandžio 25 d., apie 7 val. 14 min., Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje, A. J. sustabdžius automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. D., alkotesteriu LION (duomenys neskelbtini) Nr. 19001 nustatė šiam vairuotojui 0,49 promilės girtumą, po to, piktnaudžiaudamas tarnyba ir veikdamas priešingai valstybės interesams, nesurašė šiam vairuotojui administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir priešingai – siekdamas A. D. padėti išvengti atsakomybės, suklastojo Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Alkoholio kiekio matuoklio Nr. 19001 panaudojimo registracijos žurnalo Nr. 10.34 grafos „tikrinimo priežastis (neblaivumo girtumo) požymiai arba kita priežastis“ įrašą, įrašydamas žurnale tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad automobilio vairuotojas A. D., neva, „vairavo dviratį“ ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 6 dalyje, o šiam grafoje „asmens parašas (su tikrinimo rezultatu susipažinau arba žyma, kad atsisakė pasirašytinai susipažinti)“ patvirtinus šiuos tikrovės neatitinkančius faktus parašu, surašė pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės – dviračio vairavimo, ką automobilio vairuotojas A. D. grafoje „su pranešimu susipažinau“ taip pat patvirtino parašu, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrus dokumentus – Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Alkoholio kiekio matuoklio Nr. 19001 panaudojimo registracijos žurnalą Nr. 10.34 ir pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis M. Š. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“, nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti teisėtumu, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkertant kelią daromam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai, taip iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK funkcijas ir veiklos principus, sumenkino šios valstybės institucijos prestižą, diskreditavo pareigūno vardą, dėl ko liko neįgyvendinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje nustatyta nuobaudos, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirtis – asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ir tuo padarė didelę žalą valstybei.

Be to, kaltinamasis M. Š. 2011 m. balandžio 25 d., 7 val. 15 min., veikdamas bendrininkų grupėje, vykdydamas išankstinį susitarimą su policijos pareigūnu A. J., savo ir A. J. naudai, telefonu tiesiogiai pareikalavo 1000 litų kyšio iš K. J. už neteisėtą jų, kaip policijos pareigūnų neveikimą, tai yra, nesurašymą administracinio teisės pažeidimo protokolo A. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą – už vairavimą transporto priemonės neblaiviam.

Kaltinamasis A. J., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliu M. Š. bei A. D., padėjusiu daryti šias nusikalstamas veikas, turėdamas Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punkte numatytą pareigą nustatyta tvarka įforminti KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-02-25 įsakymu Nr. 40-V-156 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulių pareigybės aprašymo 7.3.1 ir 7.5.4 punktuose numatytą pareigą vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, juos užkardyti ir išaiškinti, pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, 2011 m. balandžio 25 d., apie 7 val. 14 min., Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje, sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. D., policijos pareigūnui M. Š. alkotesteriu LION (duomenys neskelbtini) Nr. 19001 nustačius šiam vairuotojui 0,49 promilės girtumą, piktnaudžiaudamas tarnyba ir veikdamas priešingai valstybės interesams, nesurašė šiam vairuotojui administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir priešingai – siekdamas A. D. padėti išvengti atsakomybės, suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 147545, įrašydamas jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. D., neva, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 6 dalyje, o automobilio vairuotojui A. D. protokolo grafoje „dėl pažeidimo paaiškinu“ įrašius tikrovės neatitinkantį paaiškinimą, kad „vairavau dviratį pagiriotas“ bei grafoje „administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas“ tai patvirtinus parašu, suklastojo administracinį nurodymą A. D. sumokėti baudą už administracinį pažeidimą, kurio jis nepadarė, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. D., neva, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 6 dalyje, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrus dokumentus – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 147545 bei administracinį nurodymą A. D. sumokėti baudą. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“, nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pareigos, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti teisėtumu, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkertant kelią daromam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai, taip iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK funkcijas ir veiklos principus, sumenkino šios valstybės institucijos prestižą, diskreditavo pareigūno vardą, dėl ko liko neįgyvendinta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje nustatyta nuobaudos, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirtis – asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ir tuo padarė didelę žalą valstybei.

Be to, kaltinamasis A. J. 2011 m. balandžio 25 d., 7 val. 15 min., veikdamas bendrininkų grupėje su policijos pareigūnu M. Š., susitarė su juo reikalauti iš K. J. 1000 Lt kyšį už neteisėtą jų, kaip policijos pareigūnų, neveikimą, tai yra, nesurašymą administracinio teisės pažeidimo protokolo A. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ko pasekmėje M. Š., vykdydamas šį susitarimą su policijos pareigūnu A. J., savo ir A. J. naudai, telefonu tiesiogiai pareikalavo 1000 litų kyšio iš K. J..

Kaltinamasis A. D. 2011 m. balandžio 25 d., apie 7 val. 14 min., Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje, valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliams M. Š. ir A. J. sustabdžius jo vairuojamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) alkotesteriu LION (duomenys neskelbtini) Nr. 19001 jam nustačius 0,49 promilės girtumą, A. J. suklastojus administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 147545 ir įrašius jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. D., neva, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 6 dalyje „Dviračių ir mopedų vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai padaro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kuriems nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis“, bei suklastojus administracinį nurodymą sumokėti baudą jame įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad A. D., neva, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 6 dalyje, o M. Š. suklastojus Alkoholio kiekio matuoklio Nr. 19001 panaudojimo registracijos žurnalo Nr. 10.34 grafą „tikrinimo priežastis (neblaivumo girtumo) požymiai arba kita priežastis“ ir joje įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. D., neva, „vairavo dviratį“ bei surašius pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės – dviračio vairavimo, taip policijos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, suklastojus tikrus dokumentus – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 147545, Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Alkoholio kiekio matuoklio Nr. 19001 panaudojimo registracijos žurnalą Nr. 10.34, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir administracinį nurodymą sumokėti baudą, padėjo jiems piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei klastoti tikrus dokumentus, o, būtent, žinodamas, kad neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai yra, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje „Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės)“, administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F 147545 grafoje „dėl pažeidimo paaiškinu“ įrašė tikrovės neatitinkantį paaiškinimą „vairavau dviratį pagiriotas“ ir tai patvirtino savo parašu, Alkoholio kiekio matuoklio Nr. 19001 panaudojimo registracijos žurnalo Nr. 10.34 grafoje „asmens parašas (su tikrinimo rezultatu susipažinau arba žyma, kad atsisakė pasirašytinai susipažinti)“ šį faktą patvirtino savo parašu, pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo grafoje „su pranešimu susipažinau“ įrašė savo vardą ir pavardę bei patvirtino parašu, bei administracinio nurodymo sumokėti baudą už pažeidimą, kurio nepadarė, grafoje „susipažinau ir kopiją gavau“, šį faktą patvirtino savo parašu, taip suklastojo tikrus dokumentus ir padėjo valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Kaltinamasis M. Š. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tikrų dokumentų suklastojimo – iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, nuo 21 iki 9 val. ryto dirbo kartu ekipaže su kolega A. J. Pakruojyje, Statybininkų gatvėje, apie 7 valandą ryto sustabdė automobilį „VW Passat“, numerių neatsimena ir nustatė vairuotojui 0,49 promilės girtumą. Vairuotoją pakvietus į tarnybinį automobilį, vairuotojas pradėjo sakyti, kad neseniai atgavo teises, kad turi šeimą, vaikų, kad nenori prarasti teisių, kad dirba traktorininku. Jiems su kolega pagailo vairuotojo ir jie nusprendė, kad nereikia bausti. Surašė protokolą, kad vietoje automobilio jis vairavo dviratį ir jį paleido, nors turėjo surašyti protokolą, kad neblaivus vairavo automobilį. Toks protokolo surašymas duoda žmogui teisių nepraradimą. Protokolą rašė kolega A. J., o jis surašė nušalinimą ir įtraukė į knygą. Apie pinigus nebuvo jokios kalbos, D. jam pinigų nesiūlė ir jis D. pinigų neprašė, kyšio nereikalavo. Tokį protokolą jie surašė tik iš gailesčio D. Kaip pareigūnas negali taip daryti, tačiau suveikė žmogiškumas, supranta, jog negerai padarė, gailisi, pripažįsta kaltę. Tą dieną buvo kažkoks patikrinimas ir juos iškvietė į policijos komisariatą. Pareigūnai iš Vilniaus pasakė, kad kažkas negerai su jų surašytais dokumentais ir išvažiavo į vietą apklausti to vairuotojo. Pripažįsta, kad suklastojo dokumentus ir pasinaudojo tarnybine padėtimi, nes į alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalą įtraukė ir surašė nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo, kaip vairavusiam dviratį. Pripažįsta, jog tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Pirminius parodymus duoti atsisakė, kadangi norėjo pasitarti su advokatu, be to, suveikė savisauga gintis. Po to pagalvojo, kad padarė negerai ir reikia pripažinti. Policijoje išdirbo apie tris metus. Iš darbo išėjo savo noru, nes suprato, kad padarė blogai, savo padarytus veiksmus vertina labai blogai. Šiuo metu dirba A. B. individualioje įmonėje vadybininku.

Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo – prisipažino, tik baigiantis įrodymų tyrimui ir parodė, kad norėjo pasipelnyti iš D., kad su J. buvo sutarta „štuka“ (1000 litų). Su J. jis bendravo telefonu, o kieno telefonu, ar A. D., ar jo brolio, nežino. Telefoną jam padavė A. D. Negali pasakyti, kuris pirmas pasiūlė „štuką“, ar J., ar jis. Kalbantis telefonu su J., J. pasakė, kad gal galima kaip nors atsilyginti, susitarti, o ką jis atsakė, nebeatsimena. Bekalbant su J., kalba nukrypo apie „štuką“, galėjo ir jis pirmas pasakyti „štuka“, galėjo ir J. pirmas pasakyti, tiksliai nepamena. Gailisi dėl veikų, kurias padarė. Taip įkliuvo pirmą kartą ir padarė išvadas. Mano, kad tėvai jam gali daryti teigiamą poveikį ir prašo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis A. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tikrų dokumentų suklastojimo – iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis M. Š., papildomai nurodydamas, jog jis po kelių dienų, po to įvykio bendravo su A. D., kai važiavo į L. pro K. žemės ūkio bendrovę, kur laukuose dirbo A. D., ir paklausė dėl to įvykio, nes D. žinojo, kadangi buvo apklaustas pareigūno iš Vilniaus. Jis tada kalbėdamas su D., D. neprašė ir neliepė keisti parodymus, ir specialiai pas D. nevažiavo.

Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo – prisipažino, tik baigiantis įrodymų tyrimui ir davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis M. Š., tai yra, nurodė, jog M. Š. viską teisingai papasakojo.

Nurodė, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, iš darbo policijoje išėjo savo noru, šiuo metu dirba UAB „Lupra“ apsaugos darbuotoju, turi šeimą ir prašo leisti jo žmonai būti laiduotoja.

Kaltinamasis A. D. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. balandžio 25 dieną, apie 6.30 val. abu su broliu S. D. išvažiavo iš namų į darbą. Važiuojant per Pakruojį, apie 7 valandą, netoli techninės apžiūros centro sustabdė policija. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas, kurio vardo ir pavardės jis nenugirdo, ir paprašė pasitikrinti sveikatą, tai yra, padavė alkotesterį ir liepė pūsti. Jis pripūtė 0,49 promilių ir pareigūnas pakvietė eiti į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje jis atsisėdo gale, dešinėje pusėje. Policijos pareigūnai pasakė, kad rašys protokolą, kad gresia mašinos konfiskacija, o jis pasakė, kad gal gali nerašyti protokolo, nes neseniai atsiėmė teises, dar kažką pasakė, smulkmenų nebeatsimena. Paklausus, kur dirba, pasakė, kad K. žemės ūkio bendrovėje. Po to paprašė leisti paskambinti. Policijos pareigūnai klausė, kam skambins, ir jis pasakė, kad bendrovės mechanikui K. J. Iš savo telefono prisiskambinti K. negalėjo. Tada brolis, išlindęs iš jo mašinos, pasakė, kad K. telefonas yra sulūžęs, ir pasakė, kad bandys paskambinti bendrovės pirmininkui. Brolis paskambino pirmininkui ir po to savo telefoną padavė pareigūnui Š., kuris prašė duoti pakalbėti. Š. nuėjęs už automobilio kažką kalbėjosi, gal minutę ar dvi, viskas tuo pasibaigė. Š. broliui grąžino telefoną ir atsisėdęs į tarnybinį automobilį su kitu pareigūnu kažką sumurmėjo, kažką kalbėjosi, jis nenugirdo. Pasakė, kad jam surašys protokolą, jog važiavo su dviračiu, o ne su automobiliu, supažindino su baudomis, surašė protokolą, jį paleido ir jis išvažiavo į darbą. Darbe, gal po kokių dviejų valandų atvažiavo su tamsios spalvos automobiliu vyras ir moteris (dabar žino, kad vyras buvo iš Vilniaus), ir jie jo paprašė papasakoti apie rytinį įvykį. Jis viską jiems pasakė taip, kaip buvo, nes jie pasakė, jog matė sustabdytą jo automobilį. Apie tai surašė protokolą, jis pasirašė ir jie išvažiavo. Po kelių dienų jam dirbant bendrovės laukuose su traktoriumi, pamatė ant kelio stovintį J., kurį pažino iš veido. Su traktoriumi privažiavo prie kelio, pasikalbėjo su J. apie tą įvykį, J. klausė, ar jį jau apklausė prokuratūroje, liepė pakeisti parodymus, sugalvoti kokią nors istoriją, kad važiavo su dviračiu. Jis jam papasakojo sugalvotą versiją ir J. dar pažadėjo susitikti. Po to, kai jis jau buvo apklaustas prokuratūroje, jam paskambino nežinomas numeris ir liepė atvažiuoti susitikti prie K. įmonės aikštelės. Ten nuvažiavęs sutartu laiku, jis rado Š., kuris jo klausinėjo apie duotus parodymus prokuratūroje, liepė laikytis išgalvotos melagingos versijos, kadangi taip bus geriau ir jam, ir jiems. Taip pat Š. pasiūlė susieškoti advokatą ir pažadėjo kompensuoti advokato paslaugas. Apie „štuką“ litų jis sužinojo tik po to įvykio, atvažiavęs į bendrovę, iš mechaniko K., kuris jam pasakė, kad policijos pareigūnas prašė „štukos” litų. K. dar pasakė, kad policininkai „šakalai”, nes paprašė “štukos” litų. Po to pokalbio K. iš jo telefono skambino K., o apie ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo. Po to įvykio vairuotojo teisių jam niekas neatėmė, nes buvo praleisti kažkokie terminai, o administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas. Jis visiškai pripažįsta kaltę, gailisi, pasistengs daugiau nusikaltimų nedaryti.

Liudytojas K. J. parodė, kad jis dirba K. žemės ūkio bendrovėje mechaniku. Velykų antrą dieną į darbą atėjo 7 valandą ryto. Tuo metu savo telefono neturėjo, nes buvo sutraiškęs traktorius. Pirmininkas V. A. priėjęs pasakė, kad jam kažkas skambina ir padavė savo telefoną kalbėti. Jam skambino A. D. ir pasakė, kad juos Pakruojyje sustabdė policijos patruliai. Paklausus, kas buvo, pasakė, kad truputį įpūtė, lygtai 0,49 promilės. Paprašė pagalbos, o jis atsakė, kad neįmanoma padėti. Po kelių minučių vėl paskambino į pirmininko telefoną ir tada pasakė, kad kalbės kažkas iš patrulių. Davė pakalbėti ir jis prašė patrulio padėti, susitarti, nes nesinorėjo prarasti mechanizatoriaus, kadangi buvo pats darbymetis. Patrulis pasakė, kad gal ir įmanoma, paminėjo „štuką“. Sutarė, kad atvažiuos į L. prie K. įmonės ir baigs susitarti. Po to jis skambino K., nes norėjo paprašyti paskolinti „štukos“, nes A. D. pasakė, jog pinigų neturi. Iš kokio telefono skambino, nebeatsimena, gal iš A. D. telefono, galėjo skambinti ir iš pirmininko telefono. Skambino K., kai D. jau buvo atvažiavęs į darbą. K. pažadėjo paskolinti „štuką“ litų. Po kurio laiko matė, kaip A. D. sėdėjo mašinoje ir jį kažkas apklausinėjo. Automobilis buvo su Vilniaus numeriais ir tada su pirmininku jie suprato, kad kažkas yra negerai. Jo prašė padėti, užtarti, kas reiškia, kad nesurašytų protokolo už girtumą. Policijoje pažįstamų jis neturi, tačiau dėl dokumentų, dėl kokių trūkumų, jeigu ką nors sustabdo, dėl technikos tenka važiuoti į policiją. Gal dėl to ir prašė, nes jis labiau susiduria su policija. Jis suprato, kad „štuka“ tai yra 1000 litų. Po to jis nieko nebedarė, nes viskas buvo aišku, kad kažkas kažką pagavo ir nebereikės skolintis pinigų iš K., kad viskas pasibaigė. Buvo aišku, jeigu atvažiavo Vilnius, tai patruliai kažką negerai įformino. Su K. jis pažįstamas, kadangi bendrovė turi lengvų automobilių, reikia detalių, o K. prekiauja naudotomis detalėmis. Kai jis kalbėjosi su pareigūnu dėl „štukos“ litų, pirmininkas A. buvo netoliese, o ar girdėjo jo pokalbį, nežino. Jis pirmininkui A. sakė, kad policija sustabdė A. D., kad įpūtė virš leistinos normos, papasakojo apie tai, ką kalbėjo su A. D. Ar iš pirmininko telefono jis kalbėjo su A. D., ar su S. D., tiksliai negali pasakyti, nes brolių balsai jam yra panašūs.

Liudytojas S. D. davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis A. D.

Liudytojas A. M. parodė, kad praeitų metų, antrą Velykų dieną, vykdydami generalinio komisaro įsakymą tikrino policijos įstaigų darbo drausmę, susijusią su budėtojų daliniais. Į Pakruojo rajoną atvyko kartu su specialistu A. B., dar prieš aštuonias. Įvažiavus į Pakruojį, pastebėjo po dešine puse stovintį policijos automobilį, kuris buvo sustabdęs automobilį „VW Passat“. Pastebėjo, kad vienas pareigūnas sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kitas ėjo šalia tarnybinio automobilio. Sustabdyto automobilio vairuotojas sėdėjo tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Pareigūnų tarnybinio automobilio durelės buvo atidarytos. Atvykę į policijos komisariatą, patikrino tarnybą, budėtojų pamainą, operatyvinę grupę ir paprašė iškviesti tuos patrulius. Radijo ryšiu buvo susisiekta su patruliais, kurie pranešė, kad baigia forminti girtą dviratininką ir grįš į komisariatą. Atvykus patruliams, kadangi jie matė, kad buvo sustabdytas automobilis, paklausė, už ką buvo sustabdyta. Iš jų pirmas atsakymas buvo, kad dokumentų patikrinimas. Paklausus, ką jų automobilyje veikė žmogus, buvo pauzė ir tada pareigūnai atsakė, jog įtarė, kad neblaivus ir tikrino neblaivumą. Tuo metu jo kolega B. paprašė parodyti protokolus. Per duomenų bazę patikrinus surašytą protokolą dviratininkui, išaiškėjo, kad dviratininkas turi tą patį automobilį „VW Passat“. Kolega kartu su atsakinga pareigūne išvyko pas dviratininką patikrinti parodymų. Apie sustabdytas transporto priemones turi būti pranešama iš karto. Jeigu daromi įrašai, atskiro žurnalo nėra, kur registruojamos transporto priemonės. Sakė, kad įrašai buvo daromi, bet apie sustabdytą „VW Passat“, pasiteiravus budėtojų jie nieko nepasakė, kad sustabdytas toks automobilis. Yra dvi radijo ryšio galimybės, tai yra, nešiojama radijo stotis ir yra mašininė radijo stotis. Kokia radijo stotimi atsiliepinėjo patruliai jis nežino.

Liudytojas A. B. davė analaogiškus parodymus, kaip liudytojas A. M., papildomai nurodydamas, jog su atsakinga policijos komisariato darbuotoja P. išvyko apklausti to įforminto asmens, kuris juokdamasis papasakojo, kad vairavo dviratį, kad iki miesto atvažiavo su automobiliu, miestą pravažiavo su dviračiu, o po to vėl sėdo į automobilį ir atvažiavo į darbą, tačiau P. jį įspėjus dėl melagingų parodymų, tada jis papasakojo taip, kaip buvo, kad buvo sustabdytas, kad iš vakaro buvo gėręs, kad pareigūnai nustatė jam girtumą, kad kažkokiu būdu su pareigūnais susitarė, kad formins, jog neblaivus vairuoja dviratį, dėl išankstinio susitarimo duoti kyšį jis neigė.

Liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamasis A. D. dirba jų bendrovėje mechanizatoriumi. Tiksliai datos nebepamena, buvo po Velykų pirma darbo diena, ryte susirinko į pasitarimą, nes buvo prasidėjęs darbymetis. Jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino S. D. ir pasakė, kad negali priskambinti K. J. ir paprašė perduoti telefoną J. Kaip suprato, kad iš pradžių K. kalbėjosi su D. S., o po to, turbūt, su policininkais. Baigęs kalbėtis, K. duodamas jam telefoną, pasakė, kad taip drąsiai šneka, kad reikalauja 1000 litų. Apie mechaniko K. pokalbio turinį su policijos pareigūnu sužinojo iš paties K. Jam K pasakė, jog policininkas reikalauja 1000 litų. A. D. tokios sumos nebūtų siūlęs, nes žmogui tai nėra maža suma. S. D. jam skambino į telefoną Nr.8 698 15406, skambino apie 7 val. 30 min. Kai D. S. paprašė perduoti telefoną K. J., esmė buvo ta, kad policija sustabdė A. D. Su juo S. D. kalbėjo tik vieną kartą, kai prašė duoti pakalbėti su K. Kiek daugiau buvo skambinta kartų, negali pasakyti, nes nežino, ar K. buvo išjungęs telefoną, ar ne. Vėliau ta istorija jis nesidomėjo. A. D., dirbdamas bendrovėje, nebuvo baustas, teises turėjo, kad jis anksčiau buvo baustas, nežinojo.

Liudytojas J. K. parodė, kad jam paskambino K. žemės ūkio bendrovės mechanikas K. J. ir paprašė paskolinti „štukės“ litų. Tai buvo pernai metais per Velykas ar tuojau po Velykų. Su K. jie buvo pažįstami, nes iš jo įmonės perka detales. Jis suprato, kad „štukė“ - tai 1000 litų. Kam K. buvo reikalingi pinigai neklausė. Pinigų nebepaskolino, kadangi K. nebeatvažiavo. Po kiek laiko iš pažįstamų žmonių išgirdo, kad kliuvo pareigūnai M. Š. ir A. J., jog sustabdė mašiną ir kažką ne taip padarė. Po to įvykio su tais pareigūnais nesikalbėjo. Policijos pareigūnus visus pažįsta iš matymo, iš darbinių reikalų, kadangi jo individuali įmonė prekiauja panaudotomis detalėmis ir teikia techninę pagalbą, nes su policijos komisariatu yra sudaryta sutartis dėl sulaikytų automobilių nuvežimo ir saugojimo įmonės aikštelėje.

Liudytoja R. Š. parodė, kad kaltinamasis M. Š. yra jos sūnus, kad ji palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Jos ir sūnaus ryšiai yra pakankamai artimi, dažnai bendrauja, nes kiekvieną savaitgalį sūnus būna namuose, bendrauja telefonu, žino, kas vyksta jo gyvenime. Sūnus klausia jos nuomonės, todėl mano, kad ji jam dar turi įtakos. Ji dirba L. specialiojoje mokykloje, nėra teista ar bausta. Iki šio įvykio su sūnumi jokių problemų neturėjo. Juo nebuvo nusiskundimų nei mokykloje, nei iš kaimynų, nei iš seniūnijos, užaugo pakankamai geras žmogus, nes yra paklusnus, mandagus, taktiškas, mandagiai elgiasi su vyresniais. Apie darbą policijoje sūnus mažiausiai ją informuodavo, nepasakodavo, kas vyksta darbe, nes tarp jų buvo taip susitarta, kadangi sūnaus darbas yra struktūrose. Ji žino, kokių nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinamas sūnus ir jai apie tai kalbėti yra sunku. Sūnus tose struktūrose nebedirba ir ji mano, kad tolimesniuose darbuose, kur dabar jis dirba, nėra sąlygų tokiems nusikaltimams. Ta bėda tarp jų su sūnumi dar labiau sustiprino ryšį, todėl ji mano, kad sugebės įtakoti sūnų, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. J. žmona ir žino, dėl ko vyksta ši byla. Jos požiūris į tai, ką padarė vyras, yra blogas, nes pažeidė įstatymus, suklastojo dokumentus. Tuo klausimu su vyru daug kalbėjosi, supranta, kad tai, ką padarė vyras, yra pavojinga visuomenei, valstybei. Ji supranta, kas yra laidavimas, tai yra, atsakomybės už vyrą prisiėmimas. Jie su vyru apie tą įvykį daug kalbasi, praleidžia kartu daug laiko, bendrauja, todėl mano, kad tai darytų didelę įtaką vyrui, kuris yra labai nuoširdus, jautrus, darbštus, rūpinasi šeima. Tokį savo poelgį pats vyras vertino labai blogai, labai pergyveno. Ji žino, kad vyras dar po to įvykio buvo teisiamas. Apie tai taip pat daug kalbėjosi ir mano, kad daugiau taip nepasikartos, nes vyras brangina šeimą, o ji sakė, kad gali išsiskirti ir kartu nebegyventi, jeigu jis taip elgsis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (I t., 3-4 b.l.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (I t., 5 b.l.) matyti, kad kaltinamasis A. J. pateikė administracinio teisės pažeidimo bylą, susidedančią iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, administracinio nurodymo, pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens blaivumo testo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F147545 (I t., 6 b.l.) matyti, kad protokolą surašė patrulis A. J., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra A. D., transporto priemonė – dviratis, dviračio savininkas – A. D., duomenys apie pažeidimą, kad A. D. 2011-04-25, 7.14 val., Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje vairavo dviratį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,49 promilės girtumo laipsnis ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 6 d., su kuriuo A. D. sutiko ir paaiškino, kad „vairavau dviratį pagiriotas, sutinku, kad būtų surašytas administracinis nurodymas“.

Iš administracinio nurodymo (I t., 10 b.l.) matyti, kad jis surašytas A. D., kad jį surašė patrulis A. J.

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (I t., 11 b.l.) matyti, kad jis surašytas A. D., kuris nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo iki kol išsiblaivys, kad pranešimą surašė patrulis M. Š.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1307 (I t., 12 b.l.) matyti, kad 2011-04-25, 7 val. 14 min. patikrinus A. D. blaivumą, jam nustatytas 0,49 promilės girtumas.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos (I t., 16 b.l.) matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. D.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (I t., 23-24 b.l.) matyti, kad A. D. atpažino M. Š., kaip pareigūną, kuris 2011-04-25 jį sustabdė.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (I t., 25-26 b.l.) matyti, kad A. D. atpažino A. J., kaip pareigūną, kuris 2011-04-25 jo sustabdymo metu sėdėjo policijos automobilyje vairuotojo pusėje ir surašė protokolą.

Iš pajėgų ir priemonių išdėstymo (I t., 79 b.l.) matyti, kad M. Š. ir A. J. dirbo tarnybiniu automobiliu „Kruoja 547“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2011-04-24 21.00 val. iki 2011-04-25 9.00 val.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Nr. 19001 panaudojimo registracijos žurnalo (I t., 89-91 b.l.) matyti, kad apie A. D. 2011-04-25, 7.14 val. nustatytą 0,49 promilės girtumą, įrašą žurnale padarė patrulis M. Š. ir tikrinimo priežastimi nurodė „vairavo dviratį“.

Iš patrulių pareigybės aprašymo (I t., 95-97 b.l.) matyti, kad M. Š. su juo yra susipažinęs 2011-03-20 pasirašytinai.

Iš patrulių pareigybės aprašymo (I t., 98-100 b.l.) matyti, kad A. J. su juo yra susipažinęs 2011-03-01 pasirašytinai.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. Š. ir A. J. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tikrų dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo bei kaltinamojo A. D. kaltė dėl padėjimo valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti tikrus dokumentus yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – piktnaudžiavimas. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nes padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumento pagrindinė funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma, bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – kyšininkavimas. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą kyla nepriklausomai nuo kyšio vertės. Baudžiamasis įstatymas taip pat numato, kad reikalavimas duoti kyšį – tai viena ar kita forma (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens interesas bus patenkintas tik už kyšį. Pareikalauta gali būti atvirai arba užuominomis. Reikalavimo baigtumas sietinas su momentu, kai potencialus papirkėjas buvo informuotas apie būtinumą duoti kyšį. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Net ir netiesiogiai (t.y. per trečiuosius asmenis) savo ar kitų naudai kaltininkui gavus ar siekiant gauti neteisėto atlygio, veika kvalifikuojama pagal kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamųjų M. Š. ir A. J. padarytos veikos atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir yra teisingai kvalifikuotos, kadangi jie, būdami valstybės tarnautojais – policijos pareigūnais, turėdami įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas pareigas, piktnaudžiavo tarnyba ir veikė priešingai valstybės interesams, nes sustabdę A. D., neblaivų vairuojantį automobilį, nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, tačiau priešingai, siekdami padėti vairuotojui išvengti atsakomybės, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydami juose tikrovės neatitinkančius duomenis, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrus dokumentus, bei sumenkino valstybės institucijos prestižą, diskreditavo pareigūno vardą ir tuo padarė didelę žalą valstybei, be to, savo naudai telefonu per K. J., tiesiogiai pareikalavo 1000 litų kyšio už neteisėtą jų neveikimą. Kaltinamojo A. D. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kadangi jis padėjo valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams M. Š. ir A. J. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei suklastojo tikrus dokumentus, patvirtindamas savo parašu žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, šių pareigūnų įrašytus į tikrus dokumentus.

Kaltinamųjų M. Š. ir A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nors jie teisminio bylos nagrinėjimo metu, baigiant įrodymų tyrimą, pateikė žodinius prašymus, jog nori pripažinti visas jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra, ir veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, kurios jie nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei atliekant įrodymų tyrimą teisminio bylos nagrinėjimo metu, duodami parodymus dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir nurodė, jog pripažįsta kyšininkavimą, gailisi dėl visų padarytų veikų, suprato blogai pasielgę ir padarė išvadas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straispnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamas veikas, yra tada, kai jis savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tai yra, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl surinktų įrodymų visumos. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis irgi turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą ir pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Visiškas kaltės pripažinimas turi būti susijęs su gailėjimusi dėl padarytų veikų. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamieji M. Š. ir A. J. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių iš viso atsisakė duoti parodymus, vėliau prisipažino padarę dvi iš trijų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ir tai padarė, prispirti įrodymų visumos, ir tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu prisipažino padarę visas jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl toks kaltinamųjų elgesys nelaikytinas visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamas veikas bei nepripažintinas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų M. Š. ir A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, kaip vykdytojai (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, vieną, kaip padėjėjas, kitą, kaip vykdytojas (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 bei 58 straipsniuose.

Kaltinamieji M. Š. ir A. J. prašė taikyti jiems atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti juos atitinkamai laiduotojų R. Š. ir D. J. atsakomybei.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nėra pagrindo atleisti kaltinamuosius M. Š. ir A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos (LAT 2010-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-84/2010; LAT 2010-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-82/2010; Teismų praktika. Nr.33). Kaltinamieji M. Š. ir A. J. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje sudaro nusikalstamų veikų sutaptį, o trečioji, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, yra atskira nusikalstama veika. Taigi, jie padarė ne vieną nusikalstamą veiką, o BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką (LAT 2011-03-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-75/2011). Kaltinamieji M. Š. ir A. J. pirmiausia pripažino tik dvi nusikalstamas veikas, prispirti byloje surinktų įrodymų visumos, ir tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl trečios nusikalstamos veikos, todėl toks jų elgesys nelaikytinas visišku kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamųjų M. Š. ir A. J. padarytos nusikalstamos veikos - neatsitiktinės, jos padarytos tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, tai yra, norint pasipelnyti, ir A. J. 2012-03-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla jam nutraukta, todėl šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. Š. padarė tris tyčines baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d., 300 str. 1 d.), o dvi – apysunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 4 d., 225 str. 2 d., 228 str. 1 d.), anksčiau neteistas (II t., 60 b.l.), baustas administracine tvarka (II t., 60 b.l.), per tarnybos laiką neskatintas, ne kartą baustas už tarnybinės drausmės pažeidimus, bet galiojančių nuobaudų neturi (II t., 48, 57-58 b.l.), gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (II t., 52 b.l.; III t., 8 b.l.), turi pastovų darbą, darbovietės charakterizuojamas gerai (III t., 2, 3-4 b.l.), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Išdėstytos aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį daugiau kaip teigiamą asmenybę, ir leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jis už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra baustinas piniginėmis baudomis, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą (BK 41, 47, 54, 63, 65, 75 straipsniai).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų – paso bei asmens tapatybės kortelės paėmimas (II t., 11-13 b.l.) M. Š. paliktinos galioti nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis A. J. padarė tris tyčines baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d., 300 str. 1 d.), o dvi – apysunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 4 d., 225 str. 2 d., 228 str. 1 d.), iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, 2012-03-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta (II t., 60 b.l.; III t., 53-54 b.l.), nebaustas administracine tvarka (II t., 60,79 b.l.), per tarnybos laiką vieną kartą skatintas, tarnybinėmis nuobaudomis nebaustas (II t., 80 b.l.), gyvena su šeima, augina mažametę dukrą, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (II t., 67, 68, 89, 90, 93, 94, 95 b.l.), turi pastovų darbą (II t., 155, 156 b.l.), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Išdėstytos aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį daugiau kaip teigiamą asmenybę, ir leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jis už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra baustinas piniginėmis baudomis, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą (BK 41, 47, 54, 63, 65, 75 straipsniai).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento - paso paėmimas (II t., 31-33 b.l.) A. J. paliktinos galioti nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis A. D. neteistas (II t., 146 b.l.), padarė dvi tyčines baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d., 300 str. 1 d.), o kita – apysunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 4 d., 228 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (II t., 147-148 b.l.), turi pastovų darbą, darbovietės charakterizuojamas gerai (II t., 150, 151 b.l.), gyvena su šeima, augina nepilnametį sūnų, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (II t., 103, 104 b.l.), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant baudą (BK 41, 47, 54, 63 straipsniai) ir jis yra baustinas pinigine bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., 44-46 b.l.) A. D. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05), ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) dydžio pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo principu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto ir 3 dalies taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, įpareigoti nuteistąjį paskirtą 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam M. Š., kad bauda turi būti sumokėta nustatytu terminu į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų – paso ir asmens tapatybės kortelės paėmimą nuteistajam M. Š. palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05), ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) dydžio pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo principu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto ir 3 dalies taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, įpareigoti nuteistąjį paskirtą 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam A. J., kad bauda turi būti sumokėta nustatytu terminu į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – paso paėmimą nuteistajam A. J. palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 litų) dydžio pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, įpareigoti nuteistąjį paskirtą 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam A. D., kad bauda turi būti sumokėta nustatytu terminu į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam A. D. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.