- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-1646-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30752-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „LSV Intergroup“
- Atsakovas
- G. U.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2A-1646-656/2015 Teisminio proceso Nr.2-68-3-30752-2014-3
2015 m. kovo 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) UAB „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovui G. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 500 Lt kredito sumą, 98 Lt bendrą vartojimo kredito kainą, 493,27 Lt palūkanų, 8,82 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2013-08-07 sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 500 Lt dydžio kredito sumą, o atsakovas įsipareigojo 2013-10-06 grąžinti gautą kredito sumą ir sumokėti 98 Lt kredito mokestį. Nustatytu terminu atsakovas savo prievolės neįvykdė.
II. Teismo sprendimo esmė
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 3 d. tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių. Teismas ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo G. U. 500 Lt negrąžinto kredito, 98 Lt kredito mokesčio, 8,82 Lt delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 847,62 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41,60 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „LSV Intergroup“ naudai. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad tarp šalių 2013-08-07 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 38137 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 500 Lt vartojimo kreditas 60 kalendorinių dienų laikotarpiui, t. y. iki 2013-10-06, nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina 98 Lt, metinė palūkanų norma 119,23 proc. Bylos duomenimis suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovas kredito negrąžino ir jo nepratęsė. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 500 Lt kredito sumą ir už mėnesį priskaičiuotas 98 Lt mokėjimo palūkanas (kredito mokestį – bendrą vartojimo kredito kainą). Teismas nurodė, kad, remdamasis Sutarties 6.1 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti 493,27 Lt nesumokėtas palūkanas už 301 dienas. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis neatidėliotinai būtų ėmęsis kokių nors priemonių skolai išieškoti. Ieškovas ilgą laiką delsė kreiptis į teismą – ieškinys teismui pateiktas tik 2014-09-10, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po kredito grąžinimo termino pabaigos. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos bei susitarė dėl fiksuotų palūkanų dydžio – 119,23 proc. (Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos). Ieškovas nurodo, kad priskaičiavo 493,27 Lt už 301 dienas pagal 119,23 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Teismo vertinimu, Sutarties specialiomis sąlygomis nustatyta metinės palūkanų normos dydis (119,23 proc.) bei ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t. y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris Sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias buvo priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertindamas ir tai, kad vartotojui sudarant sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl jis negali visapusiškai įvertinti riziką ir sutarties neįvykdymo pasekmes, teismas mažina palūkanų dydį iki 60 proc. už panaudotą ir negrąžintą paskolą. Remiantis išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 240,80 Lt (500 Lt x 0,16 proc.(60 / 365) x 301 d.) palūkanų po kredito grąžinimo termino skaičiuojant taip, kaip paskaičiavo ir pats ieškovas, t. y. už 301 dieną (CK 1.5 str., 6.872 str.).
Bendrosiose sąlygose ir Specialiosiose sąlygose numatyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas pateikė paskaičiavimą teismui, kuriame paskaičiavo 8,82 Lt dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas tinkamai prievolės – laiku grąžinti kreditą ir kredito mokestį - nevykdė, ieškovui iš atsakovo priteistina 8,82 Lt delspinigių (0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 847,62 Lt sumos (500 + 98 + 240,80+8,82) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-10 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti visas prašomas palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nebandė atsakovo įspėti dėl skolos grąžinimo. Ieškovo darbuotojai su atsakovu bandė susisiekti atsakovo nurodytu elektroniniu paštu ir telefonu, tačiau atsakovas neatsiliepė.Sutartinės (pelno) palūkanos prašomos priteisti kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra (CK 6.874 str.). Kartu kreditorius gali reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210 str., 6.37 str.).Ieškovo nuostolius sudaro negautos pajamos.Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su Vartojimo kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis ir derėtis dėl sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovas nesikreipė dėl sąlygų keitimo.Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 ir 2 dalis protinga yra bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra ne didesnė kaip 200 procentų. Šalių sutartyje numatyta mažesnė – 119,23 proc. metinė palūkanų norma. Teismas nepagrįstai palūkanų dydį sumažino iki 60 procentų, t.y. iki 240,80 Lt, tačiau nepateikia jokių skaičiavimų ir argumentų.Ieškovas laikėsi Lietuvos banko valdybos patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų ir įvertino, kad atsakovas turi darbą ir pastovias pajamas.Teismas mažindamas palūkanų normą išreiškė savo neobjektyvumą.
Šalies argumentai
Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl tos sprendimo dalies, kuria teismas sumažino metinių palūkanų normą iki 60 procentų.
Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, nepagrįstas. Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.3.4. punkte konkrečiai susitarė, kad Kredito davėjas (ieškovas) informuos Kredito gavėją (atsakovą) SMS žinutėmis Kredito gavėjo mobilaus telefono numeriu arba/ir pranešimais Kredito gavėjo elektroniniu paštu prieš baigiantis Kredito terminui ir ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, pasibaigus Kredito terminui, iki Kredito davėjas kreipsis į teismą dėl Kredito gavėjo įsiskolinimo išieškojimo. Atsakovas Sutarties specialiosiose sąlygose nurodė savo mobilaus telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Ieškovas pateikė 2013-10-04 – 2013-12-01 išrašą iš UAB „LSV Intergroup“ sistemos apie siųstus pranešimus atsakovui. Teismo vertinimu, ieškovo veiksmai atitiko Sutarties nuostatas. Pranešimuose nurodyta aiški informacija apie tai, kad atsakovas praleido terminą grąžinti kreditą, pranešimuose nurodyta skolos ir palūkanų įsiskolinimo suma ir atsakovas informuotas apie galimybę sudaryti susitarimą dėl kredito termino pratęsimo. Atsakovas iš viso nebandė susisiekit su ieškovu. Teismo vertinimu, ieškovo veiksmai atitiko Sutarties nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis neatidėliotinai būtų ėmęsis kokių nors priemonių skolai išieškoti. Nors ieškovas į teismą kreipėsi praėjus vienuolikai mėnesių nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, tačiau vien dėl šios priežasties ieškovo elgesio negalima pripažinti nesąžiningu ir šiuo pagrindu mažinti sutartines palūkanas. Atsakovas per visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą ir po to naudojasi ieškovo suteiktais pinigais, o ieškovas prašo priteisti to paties dydžio palūkanas kaip ir skaičiuotas iki kredito termino pabaigos. Kreipimasis į teismą dėl skolos išieškojimo yra griežčiausia teisių gynimo priemonė.
Ieškovas laikėsi Lietuvos banko valdybos patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, pateikė atsakovui užpildyti mokumo deklaraciją ir įvertino, kad atsakovas turi darbą ir gauna pastovų darbo užmokestį.
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Nagrinėjamu atveju šalys Vartojimo kredito sutarties Nr.38137 sąlygų 6.2. punkte susitarė dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą, skaičiavimo iki faktinio kredito grąžinimo momento. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas.
Ginčo sutartis kvalifikuojama kaip Vartojimo kredito sutartis.
Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
Vartojimo kredito santykius reglamentuoja ne tik bendrosios Civilinio kodekso normos, bet ir specialiosios Vartojimo kredito įstatymo normos, todėl teismas privalėjo taikyti specialųjį įstatymą. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta kredito suma litais – 500 Lt, metinė palūkanų norma – 119,23 procento, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 197,70 procento, bendra kredito kaina (mokesčiai ir palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos – 98 Lt.
Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grąžinimo norma sudaro yra mažesnė kaip 200 procentų per metus. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą. Atsakovas, 2013-08-07 sudarydamas Sutartį su UAB „LSV Intergroup“, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, sutarties sąlygų neginčijo. Atsakovas, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi bendrais Civilinio kodekso nustatytais principais ir nustatė griežtesnius reikalavimus negu specialusis įstatymas. Ta aplinkybė, kad Sutartis sudaryta nuotolinės prieigos priemonėmis prisijungimo būdu nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo veiksmai neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyrą. Vartojimo kredito sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo termino buvo informatyvios, aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vartotojui, net ir neturinčiam patirties šioje srityje. Atsakovas gavo pastovų darbo užmokestį, todėl, nesutikdamas su ieškovo siūlomomis sąlygomis, galėjo kreiptis į bet kurią kitą konkuruojančią vartojimo kreditus tiekiančią bendrovę ar banką.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinat priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos (493,27 Lt arba 142,86 euro) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Proporcingai padidintina ir bylinėjimosi išlaidų suma. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo apeliantui priteistinas jį paduodant sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo G. U. 144,81 eurus (500 Lt) negrąžinto kredito, 28,38 eurus (98 Lt) kredito mokesčio, 142,86 eurus (493,27 Lt) palūkanų, 2,55 eurus (8,82 Lt) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 318,60 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,64 eurų (54 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „LSV Intergroup“ naudai.“
Priteisti iš atsakovo G. U. 15,64 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo UAB „LSV Intergroup“ naudai.