Utenos apylinkės teismo nutarimas

2016-09-02 · Byla Nr. A2.6.-393-913/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-02
Bylos Nr.
A2.6.-393-913/2016
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00358-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pažeidėjas
R. V.
Advokatai
Daiva Gadliauskienė
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A.2.6.-393-913/2016Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00358-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.3.
ROIK:16060307754ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 2 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2016 m. rugpjūčio 7 d., 3 val. 36 min., Anykščių r. sav., Anykščiai, Šaltupio g. vairavo automobilį PEUGEOT 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo nustatytas lengvas (0,45 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais R. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

R. V. posėdžio metu pažeidimą pripažino. Paaiškino, kad tą vakarą dalyvavo šventėje, kurioje išgėrė alaus. Po kelių valandų vairavo automobilį. Net neįtarė, jog dar gali būti neblaivus. Labai prašė neatimti teisės vairuoti, nes tai jam trukdytų gyventi kokybišką gyvenimą. Jis yra morališkai nubaustas už tai, kad jam buvo surašytas protokolas. Jis turi tris vaikus, ir kai jie išgirdo, kad jis buvo sustabdytas ir nubaustas, jam buvo gėda. Jis tikrai ne iš piktos valios sėdo už vairo nesijausdamas, kad yra neblaivus.

Advokatė Daiva Gadliauskienė posėdžio metu nurodė, jog R. V. pažeidimas padarytas ir kvalifikuotas teisingai, nei jos atstovaujamasis, nei ji neginčija. R. V. neblaivumas buvo nustatytas toks, kad vos viena šimtąja promilės (atskaičius galimą paklaidą) viršijo leistiną normą. Lengvas girtumo laipsnis pagal įstatymą yra nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Nekyla abejonių, kad R. V. sėsdamas už automobilio vairo, tikrai nesijautė apsvaigęs, nuo prieš keletą valandų nedidelio kiekio išgerto alkoholio. Iš pateiktų charakteristikų R. V. yra gerbiamas žmogus, dirbantis, darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai, užsiiminėja visuomenine veikla, dalyvauja įvairiuose renginiuose, kas ir šį kartą buvo. Šiuos pažeidimus, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, laiko šiurkščiais, tačiau konkrečiai šiuo atveju, nustatytas neblaivumas buvo tiek nedidelis, kad galbūt jeigu būtų praėję dešimt ar penkiolika minučių, galbūt R. V. būtų nustatytas toks neblaivumo laipsnis, kuris leidžia vairuoti transporto priemonę. Šiuo atveju pažeidimas yra labai formalus. Taip pat skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę. Bylos medžiagoje yra pateikta pažyma, kuri rodo, kad R. V. per 30 vairavimo metų yra padaręs vos keletą, mažareikšmių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir visos skirtos nuobaudos padarytos ganėtinai senai ir visos yra išnykusios. Charakterizuojamas išimtinai teigiamai, asmenybė yra nepriekaištinga. Atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis. Sunkinančių aplinkybių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad R. V. turi būti taikomas įstatymas, kuris leidžia skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta įstatymo sankcijoje. R. V. jau yra pati didžiausia bausmė, kad jis peržengęs teismo slenkstį yra laikomas pažeidėju. Todėl tikslas, kuris siekiamas administracinės nuobaudos skyrimo tikslais jau yra pačiu procesu pasiektas, o R. V. paskyrus pagrindinę nuobaudą, nuobaudos tikslais jau bus pilnai pasiekti, tačiau dar taikant papildomas administracines nuobaudas, jau būtų peržengtas teisingumo principas. Prašo teismo atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tai pažeistų ne tik teisingumo principą, bet ir sukeltų R. V. labai neigiamas ir nepageidaujamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Be paties R. V. ir jo atstovės paaiškinimų, administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – 2016-08-07 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 53P-68259478-16, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad R. V. buvo nustatytas lengvas 0,45 promilių girtumo laipsnis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK VPS patrulių būrio vyr. patrulio 2016-08-07 tarnybiniu pranešimu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Į bylą taip at yra pateikti R. V. charakterizuojantys dokumentai, tai UAB „Europe truc lines“ charakteristika/prašymas, Ažuožerių kaimo bendruomenės charakteristika, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos charakteristika, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos raštas, Anykščių technologijos mokyklos R. V. charakteristika.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, skirdamas R. V. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galiojančių nuobaudų neturi.

Teismo posėdžio metu R. V. atstovė prašė už padarytą pažeidimą R. V. neskirti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo. ATPK 126 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-2013). Svarbu čia pažymėti, jog ypač paskutinėje teismų praktikoje yra akcentuojamas administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo reikalavimas, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).

Teismas pažymi, jog nėra jokių abejonių, kad R. V. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, už ką įstatymo leidėjas numato pakankamai griežtą sankciją. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl ATPK 30¹ str. taikymas neblaiviam vairavusiam asmeniui turėtų būti labai pamatuotas ir pagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. nustatytas girtumas tik nežymiai viršijo draudžiamą ribą. Tačiau vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tai, kada, kokiomis aplinkybėmis ir koks alkoholis buvo vartotas, kaip jautėsi vairuotojas, nustačius neblaivumą, atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, nešalina. Teismas taip pat įvertina ir į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog R. V. yra labai gerai charakterizuojamas įvairių Anykščių rajono įstaigų bei bendruomenių, kas leidžia manyti, jog jo padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas iš tiesų galėjo būti atsitiktinio pobūdžio. R. V. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi. Taip pat pažymėtina, kad R. V. anksčiau niekada nebuvo baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl, šiuo atveju teismas turi pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir spręsti dėl papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sušvelninimo.

Įvertinęs bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgęs į tai, kad R. V. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus R. V. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, pažeidėjui taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir skirtina bauda, taikant sankcijoje nustatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 2 dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutaria:

Pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, R. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2016 m. rugsėjo 2 dienos.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio teisės pažeidimo numerį ROIK: 16060307754.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai LR ATPK 314 str. nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą

Teisėja Jolanta Gasparavičienė