Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui L. J., atsakovės atstovams L. G. ir R. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-1391-260/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos organizuojamo viešojo pirkimo konkurso sąlygų panaikinimo arba pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2014 12 15 elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo (Nr. 157141) atviro konkurso „Dviejų lygių sankryžos P. Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir rekonstravimo darbų pirkimas“ sąlygų 28 punktą ta apimtimi, kuria yra ribojama tiekėjo teisė perduoti bendrųjų statybos darbų ar jų dalies atlikimą subrangovams, arba atitinkamai jį pakeisti. Ieškinyje nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė apie atviro konkurso būdu organizuojamą viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 157141) „Dviejų lygių sankryžos P. Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir rekonstravimo darbų pirkimas“. Šio Konkurso sąlygų 28 punktas nustato: „Jei tiekėjas numato sutarčiai vykdyti pasitelkti subtiekėjus (subrangovus), subtiekėjai (subrangovai) privalo atitikti 1 lentelės 21.1 - 21.6 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti nurodytus šiuos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus elektroninėje formoje. Taip pat subtiekėjai (subrangovai) turi turėti kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančius dokumentus tiems darbams (atestatus, leidimus, licencijas ir kt.), kuriems vykdyti tiekėjas pasitelkia subtiekėjus (subrangovus), bei tiekėjas turi pateikti šiuos dokumentus Perkančiajai organizacijai. Pasiūlyme turi būti pateikiamas subtiekėjams (subrangovams) perduodamų darbų sąrašas (patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu (jei turi)), nurodant numatomus perduoti darbus. Pagrindinius sutartyje numatytus darbus (bendrieji statybos darbai (STR. 108.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedas)) privalo atlikti tiekėjas. Jei, tikrinant pasiūlymą, išaiškėja, kad siūlomi subtiekėjai (subrangovai) šių reikalavimų neatitinka, dalyvio pasiūlymas atmetamas. Pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.“ Ieškovė 2014-11-13 pateikė klausimą atsakovei, prašydama nurodyti, kokie bendrieji statybos darbai, kaip jie apibrėžti statybos techninio reglamento STR. 108.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priede, yra atsakovės numatyti kaip pagrindiniai darbai. Atsakovė 2014-11-19 pranešimu Nr. SA-112.51 (35.3) pateikė atsakymą į ieškovės užklausimą. Atsakovė paaiškino, kad Konkurso sąlygų 28 punkte nurodyti pagrindiniai darbai yra visi bendrieji statybos darbai, kaip jie apibrėžti statybos techninio reglamento STR.1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punkte, t. y. (i) žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai); (ii) statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir pan.) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai ir kiti panašaus profilio darbai. Taip pat atsakovė nurodė, kad pagrindiniais darbais nebus laikomi tik specialieji statybos darbai: (i) mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai; (ii) elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; statinio inžinerinių sistemų paleidimo ir derinimo darbai, kiti panašūs darbai. Ieškovė 2014-12-01 pateikė atsakovei pretenziją dėl vykdomo Konkurso. Pretenzijoje nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovės 2014-11-19 pranešime Nr. SA-112.52(35.3) pateiktu Konkurso sąlygų 28 punkto išaiškinimu ir šio punkto egzistavimu, kadangi atsakovė, pateikdama Konkurso sąlygų 28 punkto paaiškinimą bei Konkurse suformavęs 28 punktą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normas ir šį įstatymą aiškinančią teismų praktiką, ieškovės, o kartu ir kitų Konkurse dalyvauti siekiančių tiekėjų teises bei teisėtus interesus. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė Konkurso sąlygų 28 punkte nurodytus pagrindinius darbus išaiškino pernelyg plačiai ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai apribojo tiekėjams galimybę pasitelkti subtiekėjus. Dėl šios priežasties ieškovė pateiktoje pretenzijoje reikalavo atsakovės arba panaikinti Konkurso sąlygų 28 punktą, arba jį pakeisti tokiu būdu, kad jis atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovė 2014-12-08 pranešimu Nr. SA-11961 pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nurodė, kad, atsakovės manymu, ieškovės nuomonė dėl Konkurso sąlygų 28 punkto nuostatų aiškinimo yra netiksli ir neobjektyvi, nes reikalavimas visus statybos darbus atlikti išimtinai tik pačiam tiekėjui (jungtinės veiklos partneriui) neva jokiu būdu nevaržo ketinančių pasiūlymą pateikti tiekėjų kooperavimosi teisių. Kaip nurodė atsakovė, Konkurso sąlygų 28 punkte nustatytų reikalavimų tiekėjams (jungtinės veiklos partneriams) taikymas neva pagrįstas siekiu, kad tiekėjas (jungtinės veiklos partneris), viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų tiesiogiai atsakingas už savo atliekamų darbų rezultatus ir nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose. Taigi, atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2014-12-08 posėdyje išnagrinėjo pateiktą pretenziją ir priėmė sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą bei atnaujinti pirkimo procedūrą.

Ieškovė vertina, kad Konkurso sąlygų 28 punktas ta dalimi, kuria riboja tiekėjo teisę pasitelkti subtiekėjus, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui, Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl prašo teismą toje dalyje šį Konkurso sąlygų punktą panaikinti arba pakeisti, o taip pat priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija 2014 12 23 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad ieškovė nei kaip atskiras tiekėjas, nei kaip ūkio subjektų grupėje veikiantis asmuo nustatytu pasiūlymų konkursui pateikimo laiku – iki 2014 12 19 – nepateikė pasiūlymo. Atsakovės nuomone, konstatuotina, kad ieškovės teisės nebuvo ir nėra pažeidžiamos, nes tik ieškinio teikimas teismui, neteikiant konkursinio pasiūlymo, traktuotinas kaip procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančio asmens poelgis. Be to, nepaneigta prielaida, kad ginčydama pačios ieškovės susikurtas ir įsivaizduojamas problemas, ieškovė aiškiai supranta, tačiau nutyli, jog netenkina konkurso sąlygomis nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, todėl pasiūlymo ir neteikia. Asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, tai yra nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, neteikdama pasiūlymo atsakovės vykdomame viešajame pirkime, patvirtina atsakovės prielaidas, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nereiškia teisinio suinteresuotumo laimėti viešojo pirkimo konkursą ir su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį, už kurios įvykdymą gautų finansinę naudą.

Atsakovė atsiliepime pareiškė, kad jos manymu, ieškovės nuomonė dėl Konkurso sąlygų 28 punkto nuostatų aiškinimo yra netiksli ir neobjektyvi, nes reikalavimas, kad pagrindinius statybos darbus atliktų pats tiekėjas (jungtinės veiklos partneriai) jokiu būdu nevaržo ketinančių pasiūlymą pateikti tiekėjų kooperavimosi teisių. Konkurso sąlygų 28 punktu nustatytų reikalavimų tiekėjams (jungtinės veiklos partneriams) taikymas pagrįstas siekiu, kad tiekėjas (jungtinės veiklos partneris), viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų tiesiogiai atsakingas už savo atliekamų darbų rezultatus ir nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalis nustato: „Pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo“. VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme tiekėju laikomas tiek pavienis asmuo, tiek asmenų grupė, priklausomai nuo to, kuris ar kurie asmenys pateikė paraišką dalyvauti viešame konkurse. Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami; tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 (2011-12-30 įsakymo Nr. 1S-196 redakcija) patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punktu, paraišką ar pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. Taip pat rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad rekomendacijų 15, 16, 19.4 ir 19.5 punktuose nurodytus reikalavimus atitiktų kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o rekomendacijų 18, 19.1 ir 26.1 punktų reikalavimus – tie ūkio subjektų grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia turėti profesinį civilinės atsakomybės draudimą bei atitinkamus dokumentus verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.

Atsakovė vertina, kad ieškovės nuomonė dėl konkurso sąlygų 28 punkto nuostatų aiškinimo yra netiksli ir neobjektyvi, nes reikalavimas, jog pagrindinius statybos darbus atliktų pats tiekėjas (jungtinės veiklos partneriai) jokiu būdu nevaržo ketinančių pasiūlymą pateikti tiekėjų kooperavimosi teisių. Konkurso sąlygų 28 punktu nustatytų reikalavimų tiekėjams (jungtinės veiklos partneriams) taikymas pagrįstas siekiu, kad tiekėjas (jungtinės veiklos partneris), viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų tiesiogiai atsakingas už savo atliekamų darbų rezultatus ir nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose. Viešųjų pirkimų įstatymas neriboja paties tiekėjo atliekamų darbų atlikimo reikalavimų nustatymą tiekėjams, todėl perkančiosios organizacijos yra visiškai laisvos įtvirtinti atitinkamas pirkimo sąlygas. Tokią poziciją deklaruoja ir Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai, kurie į perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų paklausimą „kokiais kriterijais vadovaudamasi perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų atskirti pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti tiekėjas“ 2014 m. vasario 3 d. atsakė, kad „perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatydama pagrindinius darbus, kuriuos turės atlikti tiekėjas, turi diskrecijos teisę – ji gali atsižvelgti į darbų vertę, apimtis ar kitus kriterijus“. Viešųjų pirkimų tarnyba, konsultuodama dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies taikymo, vykdant viešuosius pirkimus, 2014 m. kovo 20 d. pranešimu paaiškino, kad „Pagrindiniais darbais siūlome laikyti darbus, kurie, perkančiosios organizacijos manymu, yra esminiai ir būtini tam, kad, įvykdžius atitinkamą darbų pirkimo sutartį, būtų užtikrinta, kad darbų kaip visumos galutinis rezultatas galės savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Visgi pati perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama pagrindimus darbus, kuriuos turės atlikti laimėjęs viešąjį pirkimą tiekėjas, turi diskrecijos teisę – ji gali atsižvelgti į darbų vertę, apimtis, svarbą, pirkimo objekto ypatingumą ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus“.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublika dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą Helsinkį. Lietuvos teritorijoje „Rail Baltica“ projektą sudaro kelios dalys (darbų etapai): Marijampolė – Kazlų Rūda – Kaunas, Šeštokų geležinkelio stotis, Marijampolė – Šeštokai, viadukai Marijampolėje, Lenkijos/Lietuvos valstybių siena – Mockava, Rokai – Palemonas– Kaunas ir kt.. Konkurso sąlygose numatyti darbai yra susiję su viena iš „Rail Baltica“ projekto dalių: „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstravimas“. Atsakovė siekia įsigyti „Dviejų lygių sankryžos P.Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ir rekonstravimo darbus“. Vykdydama Bendradarbiavimo susitarimą vykdant „Rail Baltica“ projektą Marijampolės miesto teritorijoje, 2011-11-17 sudarytą tarp Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Marijampolės savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ numatytus įsipareigojimus, atsakovė paskelbė ir vykdo Konkursą dėl atitinkamų Marijampolės miesto gatvių, kurios kerta geležinkelio ruožą, rekonstravimo. Atsakovė mano, jog tokios svarbos ir apimties darbų įsigijimas leidžia perkančiajai organizacijai konkurso sąlygomis nustatyti atliekamų darbų apimčių reikalavimus pasiūlymus ketinantiems teikti tiekėjams. Tuo pačiu tiekėjai (jungtinės veiklos partneriai) skatinami atsakingai įvertinti savo galimybes ir solidaraus bendradarbiavimo pagrindu apjungti savo pajėgumus. Taigi konkurso sąlygų 28 punkto nuostatomis ta apimtimi, kuri ginčijama ieškinyje, jungtinė veikla ir tiekėjų pajėgumų kooperavimasis neribojamas. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad pasiūlymą teiks ir laimėjimo atveju darbus vykdys gebantys tokio pobūdžio užduotis įvykdyti tiekėjai, todėl konstatuotina, kad atsakovė sudaro galimybes pirkime dalyvauti kuo didesniam kiekiui tiekėjų. Tuo pačiu konkurso sąlygomis neribojama ūkio subjektų pajėgumų apsijungimo galimybė ar galimybė pasinaudoti ir pasidalinti savo profesiniais gebėjimais.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ji prašo pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtimi, o atsiliepimo argumentus atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Šiame procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė, pateikusi byloje ieškinį, tačiau nepateikusi paties pasiūlymo konkurse, neva piktnaudžiauja savo teisėmis. Tokia atsakovės pozicija ir pateikiami argumentai akivaizdžiai neigia tiekėjų teisę pasinaudoti gynybos priemonėmis ir grubiai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui bei teismų praktikai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtu sudaryta viešojo pirkimo sutartis, tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. ESTT 2005 m. sausio 11d. Sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Konkurso sąlygų 28 p. nustatytas reikalavimas tiesiogiai daro įtaką ieškovės interesui dalyvauti pirkime, laimėti jį ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Perkančiajai organizacijai nepanaikinus neteisėto konkurso sąlygų 28 p., ieškovei yra užkertamas arba apsunkinamas kelias dalyvauti pirkime, todėl ji turi tiesioginį ir pakankamai aiškų interesą tinkamu konkurso sąlygų 28 p. reikalavimo suformulavimu. Pagal teismų praktiką, viešasis pirkimas privalo vykti teisėtai, jo sąlygos turi neprieštarauti galiojantiems teisės aktams ir teisminei praktikai, o pats viešasis pirkimas turi tenkinti viešąjį interesą. Būtent todėl visa visuomenė yra suinteresuota viešojo pirkimo procedūros skaidrumu ir netgi asmenys, nepateikę pasiūlymo tame konkurse, tačiau kurie yra suinteresuoti tuo konkursu, turi teisę ginčyti galimai neteisėtas viešojo pirkimo konkurso sąlygas (Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 ir kt.).

Ieškovė dublike taip pat nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį iš anksto daro viešajam pirkimui reikšmingas išvadas prieš pasiūlymų teikimo terminą. Ji teigia, kad nepaneigta prielaida, jog ginčydama pačios ieškovės sukurtas ir įsivaizduojamas problemas, ieškovė aiškiai supranta, tačiau nutyli, jog netenkina konkurso sąlygomis nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, todėl pasiūlymo ir neteikia. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė kaip perkančioji organizacija, kuriai privalu laikytis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei užtikrinti viešojo intereso apsaugą pagal VPĮ, neturėtų daryti išankstinių išvadų apie ieškovės atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams. Sustabdžius pirkimo procedūras, atsakovė neturi galimybės peržiūrėti tiekėjų pasiūlymų, o tiekėjai neturi galimybės teikti pasiūlymų, todėl atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto ir perkančiosios organizacijos teikiamos išankstinės išvados dėl ieškovės kvalifikacijos neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams, yra vertintinos itin kritiškai. Pažymėtina, kad atsakovė sprendė dėl ieškovės kvalifikacijos, kada ginčas vyksta dėl konkurso sąlygos, apibrėžiančius kvalifikacijos reikalavimus.

Dublike ieškovė pakartojo savo argumentus, kad atsakovės Konkurso sąlygų 28 p. riboja ieškovės ir kitų tiekėjų teises, o atsakovė, teigdama priešingai, tik bando pateisinti savo nepagrįstą nuomonę. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 5 d. taikymas turi būti vertinamas sistemiškai, kartu su teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis, kad negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą), kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus, kad perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo, net ir siekiant didesniu viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų, realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose. Todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė Konkurso sąlygų 28 punkte nurodydama, kad subrangovai gali atlikti tik specialiuosius darbus, bet įpareigodamas tiekėją tiesiogiai patį atlikti bendruosius statybos darbus, neteisėtai apribojo subrangos galimybes. Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi bei vadovaujantis nurodyta teismine praktika, darytina išvada, kad Konkurso sąlygų 28 punktas, ta apimtimi, kuria riboja tiekėjo teisę perduoti bendrųjų statybos darbų ar jų dalies atlikimą subrangovams, prieštarauja nacionaliniam ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisiniam reglamentavimui.

Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutinka ir ieškinį prašo atmesti. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovės reikalavimai grindžiami vienu ir tuo pačiu ieškovės akcentuojamu jungtinę veiklą ar subrangą draudžiančiu riboti argumentu. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymo normomis nekonkretizuojamas tiekėjų galimybių remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ribojimas. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad bet koks subrangos ribojimas pažeidžia VPĮ nuostatas, negalima, jei tokie ribojimai nustatomi atliktinų pagrindinių darbų įvardijimu. Atsakovės įsitikinimu, pagrindinių darbų identifikavimas sietinas su viešuoju pirkimu įsigyjamų darbų apimtimi ir svarba. Antra vertus, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VPĮ nuostatomis ar kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais subrangos ribojimo mastas taip pat nereglamentuotas. Todėl aiškinantis, kas konkrečiomis aplinkybėmis laikytina „pagrindiniais darbais“, kai „pagrindinių darbų“ apibrėžimo VPĮ nuostatos nei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenustato, natūralu, kad konfliktuojančios šalys „pagrindinių darbų“ požymius ir jo sąvoką supranta bei interpretuoja individualiai. Taigi „pagrindinių darbų“ požymiai yra ne teisės, o fakto klausimas. Ieškovė Konkurso sąlygų 28 punkto aiškinimo ir taikymo aspektus ginčija vadovaudamasi tik teismų praktikoje suformuluotais VPĮ 24 straipsnio 5 dalies bei 32 straipsnio 3 dalies nuostatų išaiškinimais. Atsakovė sutinka su teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis, tačiau savo poziciją dėl Konkurso sąlygų 28 punkto aiškinimo ir taikymo grindžia atsižvelgdama į viešuoju pirkimu ketinamų įsigyti darbų vertę, apimtis, svarbą , pirkimo objekto ypatingumą, tai yra atsakovė Konkurso sąlygų 28 punkto aiškinimo ir taikymo aspektus sieja su viešojo pirkimo objekto specifiniais objektyviaisiais požymiais. Konkurso sąlygų 28 punkto nuostatomis ta apimtimi, kuri ginčijama ieškinyje, jungtinė veikla, tiekėjų pajėgumų kooperavimasis ar subranga neribojama. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės izoliuotas Konkurso sąlygų 28 punkto nuostatų taikymo ginčijimas, vadovaujantis tik teisiniu vertinimu, nevertinant, neanalizuojant ir nesusiejant teisinio vertinimo su viešojo pirkimo objekto objektyviaisiais požymiais, yra padrikas ir neobjektyvus. Tuo tarpu atsakovė, visapusiškai įvertinusi viešojo pirkimo objekto ypatumus, nusprendusi Konkurso sąlygų 28 punkto reikalavimais užsitikrinti, kad pasiūlymą teiks ir laimėjimo atveju darbus vykdys gebantys tokio pobūdžio užduotis įvykdyti tiekėjai.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovai ieškinį prašė atmesti.

Šalių paaiškinimais, pateiktais procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų teismo posėdžio metu, rašytiniais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai aplinkybės:

Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė apie atviro konkurso būdu organizuojamą viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 157141) „Dviejų lygių sankryžos P. Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir rekonstravimo darbų pirkimas“ ir šio konkurso sąlygas, kurias patvirtino Marijampolės savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija 2014 m. spalio 28 d. (Ieškinio priedas Nr. 1).

Konkurso sąlygų 28 punktas nustatė: „Jei tiekėjas numato sutarčiai vykdyti pasitelkti subtiekėjus (subrangovus), subtiekėjai (subrangovai) privalo atitikti 1 lentelės 21.1 - 21.6 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti nurodytus šiuos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus elektroninėje formoje. Taip pat subtiekėjai (subrangovai) turi turėti kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančius dokumentus tiems darbams (atestatus, leidimus, licencijas ir kt.), kuriems vykdyti tiekėjas pasitelkia subtiekėjus (subrangovus), bei tiekėjas turi pateikti šiuos dokumentus Perkančiajai organizacijai. Pasiūlyme turi būti pateikiamas subtiekėjams (subrangovams) perduodamų darbų sąrašas (patvirtintas tiekėjo ar jo .įgalioto asmens parašu ir antspaudu (jei turi)), nurodant numatomus perduoti darbus. Pagrindinius sutartyje numatytus darbus (bendrieji statybos darbai (STR. 108.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedas)) privalo atlikti tiekėjas. Jei, tikrinant pasiūlymą, išaiškėja, kad siūlomi subtiekėjai (subrangovai) šių reikalavimų neatitinka, dalyvio pasiūlymas atmetamas. Pateikiami skenuoti dokumentai elektroninėje formoje.“

Ieškovė 2014 11 13 pateikė atsakovei paklausimą, kuriuo prašė patikslinti, kurie sutartyje numatyti darbai yra pagrindiniai, o kurie ne (Ieškinio priedas Nr. 2).

Atsakovė 2014 m. lapkričio 19 d. pateikė tiekėjams paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Konkurso sąlygų 28 punkte nurodyti pagrindiniai darbai yra visi bendrieji statybos darbai, kaip jie apibrėžti statybos techninio reglamento STR. 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1 punkte, t. y. (i) žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai); (ii) statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir pan.) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai ir kiti panašaus profilio darbai. Taip pat atsakovė nurodė, kad pagrindiniais darbais nebus laikomi tik specialieji statybos darbai: (i) mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai; (ii) elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; statinio inžinerinių sistemų paleidimo ir derinimo darbai, kiti panašūs darbai. (Ieškinio priedas Nr. 3).

2014 m. gruodžio 1 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad Konkurso sąlygų 28 p. nurodytas reikalavimas, jog visus bendruosius darbus atliktų pats tiekėjas, ribojimas šiems darbams atlikti pasitekti subrangovus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nepagrįstai ribojantis tiekėjų teises, prašė panaikinti ar pakeisti Konkurso sąlygų 48 p. ta apimtimi, kuri draudžia perduoti bendrųjų statybos darbų atlikimą subrangovams (Ieškinio priedas Nr. 4).

2014 m. gruodžio 8 d. ieškovei pranešė atsakovė, kad jos Viešųjų pirkimų komisija 2014 12 08 išnagrinėjo pateiktą pretenziją ir ją atmetė (Ieškinio priedas Nr. 5).

2014 m. gruodžio 15d. ieškovė UAB „Kauno keliai“ elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė Kauno apygardos teismui šioje byloje nagrinėjamą ieškinį.

Nuspręsdamas, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas, teismas vertina reikšmingas bylai aplinkybes ir šalių nurodytus nagrinėjant bylą argumentus taip:

Dėl teisės reikšti ieškinį

Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas, pirmiausia, nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovė nei kaip atskiras tiekėjas, nei kaip ūkio subjektų grupėje veikiantis asmuo nustatytu pasiūlymų konkursui pateikimo laiku – iki 2014 12 19 – nepateikė pasiūlymo, todėl konstatuotina, kad ieškovės teisės nebuvo ir nėra pažeidžiamos, nes tik ieškinio teikimas teismui, neteikiant konkursinio pasiūlymo, traktuotinas kaip procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančio asmens poelgis, ieškovė, neteikdama pasiūlymo atsakovės vykdomame viešajame pirkime, patvirtina atsakovės prielaidas, kad ieškovė tik piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nereiškia teisinio suinteresuotumo laimėti viešojo pirkimo konkursą ir su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali šio įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 29 d. nustato, kad tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ar jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Ieškovė UAB „Kauno keliai“ yra toks ūkinis subjektas, kuris gali pasiūlyti atsakovo perkamus darbus. Teisę kreiptis į teismą ieškovei suteikia vien manymas, kad perkančiosios organizacijos neteisėtai nustatytos konkurso sąlygos pažeis jos interesus, ką ieškovė nurodė ir procesiniuose dokumentuose, paaiškindama, kad Konkurso sąlygų 28 p. nustatytas reikalavimas tiesiogiai daro įtaką jos interesui dalyvauti pirkime, laimėti jį ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šio įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Ieškovė 2014 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad Konkurso sąlygų 28 p. nurodytas reikalavimas, jog visus bendruosius darbus atliktų pats tiekėjas, ribojimas šiems darbams atlikti pasitekti subrangovus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nepagrįstai ribojantis tiekėjų teises, prašė panaikinti ar pakeisti Konkurso sąlygų 48 p. ta apimtimi, kuri draudžia perduoti bendrųjų statybos darbų atlikimą subrangovams (Ieškinio priedas Nr. 4). Atsakovė išnagrinėjo šią ieškovės pretenziją ir 2014 m. gruodžio 8 d. ieškovei pranešė, kad jos Viešųjų pirkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktą pretenziją, ją atmetė (ieškinio priedas Nr. 5). Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, reikalauja ir CPK 423² str. 1 d. nuostatos. O remiantis CPK 423³ str. 3 d., ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teismine tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Taigi, tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai svarbūs sprendžiant dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimties, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas sutampa su jos pretenzijoje nurodytais, ieškovės vertinimu, atsakovės veiksmų neteisėtumo pagrindais.

Kadangi ieškovė UAB „Kauno keliai“ yra ūkio subjektas, norintis ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą, ir tiksliai laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, ji laikytina byloje tinkamu ieškovu, kurios ieškinį teismas privalo išnagrinėti.

Dėl konkurso sąlygų vertinimo

Ieškovė, pareiškusi reikalavimą panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo (Nr. 157141) atviro konkurso „Dviejų lygių sankryžos P. Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir rekonstravimo darbų pirkimas“ sąlygų 28 punktą ta apimtimi, kuria yra ribojama tiekėjo teisė perduoti bendrųjų statybos darbų ar jų dalies atlikimą subrangovams, arba atitinkamai jį pakeisti, teigia, kad atsakovė Konkurso sąlygų 28 punkte nurodydama, kad subrangovai gali atlikti tik specialiuosius darbus, taip pat įpareigodama patį tiekėją tiesiogiai atlikti bendruosius statybos darbus, neteisėtai apribojo subrangos galimybes. Todėl, ieškovės teigimu, vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi bei teismine praktika, darytina išvada, kad Konkurso sąlygų 28 punktas, ta apimtimi, kuria riboja tiekėjo teisę perduoti bendrųjų statybos darbų ar jų dalies atlikimą subrangovams, prieštarauja nacionaliniam ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisiniam reglamentavimui.

Vertindamas, ar ieškovės pareikštas reikalavimas yra pagrįstas, teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, pagrįstais gausiais teismų praktikos pavyzdžiais, kad viešojo pirkimo dokumentuose numatytos konkursų sąlygos paprastai neturėtų riboti subrangos galimybių.

Tačiau teismas pripažįsta, kad konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju, kai Konkurso sąlygų 28 punkte, nustatančiame reikalavimus tiekėjų pasitelkiamiems galimiems subtiekėjams (subrangovams), be kita ko nustatė, kad „Pagrindinius sutartyje numatytus darbus (bendrieji statybos darbai (STR. 108.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedas)) privalo atlikti tiekėjas“, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų perkančioji organizacija, nepažeidė. Taip teismas vertina dėl tokių priežasčių.

Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalis nustato: „Pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo“. Taigi, remiantis šia teisės norma, pirkimo dokumentuose nurodytus pagrindinius darbus, kuriuos privalo atlikti tiekėjas, gali nustatyti ir nustato tik pati perkančioji organizacija. Teismas pripažįsta, kad tai yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji, rengdama konkurso sąlygas, atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies taikymo, vykdant viešuosius pirkimus, kai 2014 m. kovo 20 d. pranešimu Viešųjų pirkimų tarnyba paaiškino, kad „Pagrindiniais darbais siūlome laikyti darbus, kurie, perkančiosios organizacijos manymu, yra esminiai ir būtini tam, kad, įvykdžius atitinkamą darbų pirkimo sutartį, būtų užtikrinta, kad darbų kaip visumos galutinis rezultatas galės savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Visgi pati perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama pagrindimus darbus, kuriuos turės atlikti laimėjęs viešąjį pirkimą tiekėjas, turi diskrecijos teisę – ji gali atsižvelgti į darbų vertę, apimtis, svarbą, pirkimo objekto ypatingumą ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus“. Iš atsakovės paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, taip pat ir jos atstovų paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad nustatydama, kokius pagrindinius darbus privalo atlikti tiekėjas, ji įvertino pirkimo objekto svarbą bei perkamų darbų apimtis.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės nuomone apie perkamų darbų reikšmę, svarbą ir apimtis, kas lėmė atsakovės apsisprendimą nustatyti konkrečias Konkurso 28 punkte įtvirtintas nuostatas. Kaip paaiškino atsakovė, perkami darbai yra susiję su tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu. Konkurso sąlygose numatyti darbai yra susiję su viena iš „Rail Baltica“ projekto dalių: „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstravimas“. Atsakovė siekia įsigyti „Dviejų lygių sankryžos P.Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas ir rekonstravimo darbus“. Vykdydama Bendradarbiavimo susitarimą vykdant „Rail Baltica“ projektą Marijampolės miesto teritorijoje, 2011-11-17 sudarytą tarp Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Marijampolės savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ numatytus įsipareigojimus, atsakovė paskelbė ir vykdo Konkursą dėl atitinkamų Marijampolės miesto gatvių, kurios kerta geležinkelio ruožą, rekonstravimo. Todėl, teismo nuomone, kada siekiami įgyti darbai yra tikrai reikšmingi, svarbūs ir daug kainuojantys, atsakovės vertinimas, jog tokios svarbos ir apimties darbų įsigijimas leidžia perkančiajai organizacijai konkurso sąlygomis nustatyti atliekamų darbų apimčių reikalavimus pasiūlymus ketinantiems teikti tiekėjams, konkrečiai nustatant, kokius darbus privalės atlikti patys tiekėjai, o ne subrangovai. Taip tiekėjai (jungtinės veiklos partneriai), kaip teisingai nurodo atsakovė, yra skatinami atsakingai įvertinti savo galimybes ir turi galimybę solidaraus bendradarbiavimo pagrindu apjungti savo pajėgumus.

CPK 178 straipsnis reikalauja, kad kiekviena šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 179 str. 1 d.). Byloje esančius įrodymus įvertina teismas, jis tai daro pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Byloje nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai aiškina, jog jos Konkurso sąlygų 28 punkte numatyta nuostata, kokius darbus privalo atlikti pats tiekėjas, yra sąlygota pirkimo objekto svarbos, jos negalima pripažinti nei neteisėta, nei neproporcinga ar neprotinga. Todėl teismas, iš esmės sutikęs su atsakovės argumentais apie ieškovės ginčijamos Konkurso sąlygos pagrįstumą bei tikslingumą, ir pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Konkurso sąlygų 28 p. dalį, ar nustatyti, kad šis Konkurso sąlygų punktas būtų pakeistas, yra nepagrįstas, dėl to ieškinys atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas, priėmęs ieškinį, tenkino ieškovės prašymą ir 2014 gruodžio 18 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė iki įsiteisės šioje byloje teismo sprendimas Marijampolės savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo konkurso Nr. 157141 „Dviejų lygių sankryžos P. Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms ir rekonstravimo darbams pirkti“ procedūras.

Priimdamas sprendimą teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 str. 2 d.). Todėl, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, teismas panaikina ir taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose tiek ieškovė, tiek ir atsakovė prašė iš kitos šalies priteisti joms turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas 2015 02 05 vykusiame teismo posėdyje pateikė įrodymus apie ieškovės turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Kadangi teismas ieškinį atmeta, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Atsakovė iki teismo posėdžio bei jos atstovai teismo posėdyje įrodymų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė. Todėl atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų teismas priteisti pagrindo neturi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 gruodžio 18 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – Marijampolės savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo konkurso Nr. 157141 „Dviejų lygių sankryžos P. Armino g. (sankirta su geležinkeliu) Marijampolės mieste rekonstravimo darbų projektinės dokumentacijos parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms ir rekonstravimo darbams pirkti“ procedūrų sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.