- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1321-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01442-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Monikai Morkevičiūtei, dalyvaujant apelianto V. S. atstovui advokatui L. S. B., ieškovui V. M., jo atstovui advokatui A. Š. apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-950/2015 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų M. Č., dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas išreikalauti automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo ir perduoti jį ieškovui teisėtam savininkui bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ginčo automobilį ieškovas įsigijo 2012 m. ir užregistravo savo vardu. 2012 m. liepos 29 d. ieškovo sūnus V. M. pranešė, jog atsirado asmuo, kuris minėtą automobilį norėtų įsigyti, todėl ieškovas leido savo sūnui ginčo automobilį parodyti potencialiam pirkėjui, tačiau parduoti automobilį leidimo nedavė. Ieškovo sūnus ginčo automobilį pagrobė ir savavališkai pardavė trečiajam asmeniui, kuris ginčo automobilį pardavė atsakovui. Dėl ginčo automobilio pagrobimo ieškovo sūnus V. M. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. Ieškovas ginčo automobilį prarado dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo automobilį įsigijo teisėtai, prieš įsigyjant ginčo automobilį, informacijos viešuose registruose apie tai, kad jis yra pavogtas, nebuvo. Atsakovas ginčo automobilio savo vardu neužregistravo, jį eksploatavo apie metus, o 2013 m. lapkričio mėn. pardavė Kirgizijos piliečiui, todėl šiuo metu automobilio savo žinioje neturi ir grąžinti ieškovui negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, išreikalavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 3 475 € , iš atsakovo neteisėto valdymo ir perdavė jį teisėtam savininkui – ieškovui; priteisė iš atsakovo ieškovui 78,20 € žyminio mokesčio ir 435 € advokato teisinei pagalbai apmokėti; valstybei 30,25 € procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms apmokėti.
Teismas nustatė, kad įsiteisėjęs Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendis įrodo, jog automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo buvo pagrobtas ir taip nustojo būti valdomas be ieškovo valios. Teismas sprendė, kad tokia situacija visiškai atitinka CK 4.96 straipsnyje nustatytus atvejus, kada daikto savininkas gali išreikalauti daiktą ir iš sąžiningo įgijėjo. Aplinkybę, jog atsakovas įgydamas ginčo automobilį iš trečiojo asmens nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis yra iš ieškovo pavogtas (t.y. buvo sąžiningas įgijėjas), teismas pripažino neturinčia jokios teisinės reikšmės, kadangi laikė, jog daikto savininkas iš jo pagrobtą daiktą turi teisę išsireikalauti ir iš sąžiningo įgijėjo. Teismas sprendė, kad ginčo automobilio vertė yra 3 475 €. Teismas nurodydamas ginčo automobilio vertę rėmėsi portalo www.autoplius.lt duomenimis, aplinkybe, jog tokią vertę nurodė pats ieškovas, o atsakovas jo nurodytos vertės neginčijo. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti rašytinį įrodymą - transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir Kirgizijos piliečio A. S.. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas. Ieškovas, teikdamas vindikacinį ieškinį ir prašydamas išreikalauti ginčo automobilį iš atsakovo privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo automobilis ieškinio pareiškimo dieną 2013 m. gruodžio 23 d. buvo valdomas atsakovo, nes vindikacinis ieškinys pareiškiamas tik tam asmeniui, kuris turi daiktą ieškinio pareiškimo metu. Ginčo automobilis dar iki ieškinio padavimo 2013 m. lapkričio mėn. buvo parduotas Kirgizijos piliečiui, kad yra su juo sudaryta ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuri pridedama prie apeliacinio skundo. Teismas gavęs šiuos duomenis, kad ieškiniu prašomas išreikalauti ginčo automobilis randasi pas Kirgizijos pilietį, turėjo pasiūlyti ieškovui tikslinti ieškinį arba keisti ieškinio pagrindą;
2. Teismas nesiėmė priemonių, kad ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir Kirgizijos piliečio A. S. būtų prijungta prie bylos. Atsakovas, teismo posėdyje būdamas be advokato, neturėdamas reikiamų teisinių žinių, nesugebėjo tinkamai įvertinti ir suformuluoti prašymo dėl rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos. Pirkimo-pardavimo sutartis yra itin svarbus įrodymas, kuris kardinaliai pakeičia faktines bylos aplinkybes, o jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme;
3. Atsakovas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Teismas nesprendė atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu klausimo. Teismui turėjo būti žinoma, kad atsakovas neturi ginčo automobilio, nes antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, automobilis nebuvo rastas;
4. Teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas, norėdamas grąžinti ginčo automobilį, privalėtų ginčyti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovo sudarytas su M. Č. ir A. S., todėl teismo sprendimas turi įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Išnagrinėjęs bylą, neįtraukdamas joje dalyvauti V. M. ir Kirgizijos piliečio A. S., teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;
5. Teismas be jokio teisinio pagrindo ir remdamasis vien tik prielaidomis nustatė visiškai nepagrįstą ginčo automobilio vertę 3 450 €. Portale www.autoplius.lt nurodytos transporto priemonių kainos neatspindi realios ginčo automobilio vertės, kadangi šioje svetainėje yra ne vertinamos transporto priemonės, o pardavinėjamos, todėl kainos nurodomos padidintos iki 30 procentų, atsižvelgiant į realų kainos nusiderėjimą galutiniame pardavimo etape. Realią transporto priemonės vertę gali pasakyti, tik atestuota įmonė, atliekanti kelių transporto priemonių vertinimą. Ieškovas teikdamas įrodymus dėl turto vertės, privalėjo prašyti teismo skirti ginčo automobilio vertės nustatymo ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovas advokatas A. Š. prašė palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. M. Č. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Paskutiniame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad automobilio negali grąžinti ieškovui, nes jį pardavė dar 2013 m. rudenį, Kirgizijos piliečiui, kurio nepažįsta;
2. Atsakovas jokių įrodymų, liudijančių, kad jo įsigyto ginčo automobilio vertė yra mažesnė, byloje nepateikė ir ieškovo ieškinyje nurodytos jo vertės neginčijo;
3. Daikto savininkas turi teisę išreikalauti daiktą net ir iš sąžiningo įgijėjo (nors atsakovas pagal įsigyto daikto sumą, nėra sąžiningas įgijėjas, nes pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo automobilį už 1 000 Lt), jei daiktas iš savininko buvo pavogtas. Todėl pirkimo-pardavimo sutarties ginčyti visai nėra būtina.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovo V. M. vardu yra registruotas automobilis „Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jo registracijos dokumento išdavimo data – 2012-07-17. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendžiu nustatyta, kad minėtą automobilį iš V. M., 2012-07-29 pagrobė V. M. ir jį pardavė M. Č.. Šiuo nuosprendžiu V. M. dėl automobilio „Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo (vagystės) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2014-10-10 nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendis, dalyje dėl automobilio „Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės buvo paliktas nepakeistas. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo M. Č., iš V. M. įsigijęs pagrobtą automobilį „Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną t.y. 2012-07-29 pardavė atsakovui V. S..
Atsakovas V. S. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad iš M. Č. 2012-07-29 įsigydamas automobilį „Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežinojo, kad šis yra vogtas. Be to, jis negali grąžinti automobilio ieškovui, nes jis jį pardavė dar 2013 m. rudenį Kirgizijos piliečiui, kurio nepažįsta.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Respublikos CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu kilnojamasis daiktas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas.
CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“ kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ieškovas V. M. parodė, kad jo sūnus V. M. iš jo pagrobė ginčo automobilį 2012-07-29, už ką buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje ir nubaustas, tačiau civilinio ieškinio jam baudžiamojoje byloje nepareiškė. Maždaug prieš metus ar pusantrų iki ieškinio pateikimo teisme iš skelbimų sužinojo, kad panašus automobilis į jo yra pardavinėjamas. Nuvyko pas atsakovą V. S. į namus ir pamatė, kad pardavinėjamas jam priklausantis automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu V. S. nesakė, kad jis valdo jo automobilį neteisėtai. Apie tai pranešė prokuratūrai, tačiau dėl automobilio grąžinimo nieko nebuvo daroma. Į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 23 d.
Apeliantas V. S. su apeliaciniu skundu pateikė ginčo automobilio 2013-11-29 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas V. S. automobilį pardavė Kirgizijos piliečiui A. S.. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje būdamas be advokato, neturėdamas reikiamų teisinių žinių, nesugebėjo tinkamai įvertinti ir suformuluoti prašymo dėl rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos. Antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, automobilis nebuvo rastas.
Iš į bylą pateiktų įrodymų darytina išvada, kad ieškinio pareiškimo momentu atsakovas ginčo automobilio neturėjo. Šią aplinkybę atsakovas V. S. buvo nurodęs teismo posėdyje bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į bylą pateikta ginčo automobilio 2013-11-29 pirkimo-pardavimo sutartis, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo automobilis nebuvo rastas. Iš ieškovo V. M. paaiškinimo matosi, kad jis su ieškiniu dėl automobilio išreikalavimo kreipėsi į teismą tik po metų ar pusantrų po to, kai pamatė savo automobilį pas atsakovą V. S., tuo metu automobilio grąžinti neprašė.
Kadangi ieškinio pareiškimo momentu atsakovas ginčo automobilio neturėjo, todėl ieškinio reikalavimas dėl jo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą teismo sprendimą netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai aiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio pareiškimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai - dėl neįtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis V. M. bei Kirgizijos piliečio A. S. bei neteisingai nustatytos ginčo automobilio vertės – nagrinėjamojoje byloje neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio pareiškimą atmesti.
Priteisti iš V. M. V. S. 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą