Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-761-443/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-28
Bylos Nr.
1-761-443/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24229-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Civilinis ieškovas
A. A.
Kaltinamasis
M. D.
Advokatai
Jonas Gaidukevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-761-443/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24229-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.3.2.1; 2.12.2.8
(N)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 28 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui Linui Frančiakui,

nukentėjusiai ir civilinei ieškovei A. A.,kaltinamajam M. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, niekur nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų:

1. 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 d. ir 4 d., 64(1) straipsnį – 30 parų arešto, į bausmės laiką įskaityta 1 para laikinojo sulaikymo, nurodyta arešto bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose; baudžiamasisi įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 23 d. ir arešto vykdymas dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos buvo atidėtas 3 mėnesiams;

2. 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. kovo 31 d. baudžiamojo įsakymu paskirta 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausme, ir Mariui Dumanskiui paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė, nurodyta arešto bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, kadangi jo kopija nuteistajam tik 2020 m. liepos 22 d. įteikta, atvesdinus Marių Dumanskį teisme į kitą posėdį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I

kaltinamasis M. D. 2020 m. birželio 20 d. apie 12.00 val. pro nerakintas duris įsibrovė į A. A. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų ir pagrobė virtuvėje ant palangės buvusius A. A. pinigus – 5 Eur, tuo nukentėjusiai A. A. padarė 5 Eur turtinę žalą, – tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II

Be to, kaltinamasis M. D. 2020 m. birželio 20 d., apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pro nerakintas namo duris įsibrovė į A. A. namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudodamas fizinį smurtą – viena ranka užspaudęs nukentėjusios A. A., kad ši nešauktų, burną, kita ranka suėmęs už kaklo ir smaugdamas nukentėjusią A. A. bei reikalaudamas pinigų – 20 Eur, o A. A. išsigandus fizinio smurto ir padavus jam reikalaujamus pinigus, tokiu būdu pagrobė A. A. priklausančius 20 Eur bei sukėlė jai fizinį skausmą, – tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. D. parodė, kad atėjo pas A. A. dirbti – pats pasisiūlė žolę nupjauti, o ji sutiko. Atėjo ir nupjovė, po to paėmė pinigus, kai ji atėjo pažiūrėti, kaip nupjovė žolę. Iš pradžių jis 5 eurus paėmė, kai ji išėjo į lauką pažiūrėti, kaip žolę nupjovęs, o kaltinamasis į tą tarpą greitai nuėjo į namo vidų ir paėmė ten rastus 5 eurus, kurie buvo padėti ant palangės. Ėjo į namo vidų specialiai ieškoti pinigų. Laiko daugiau nebuvo, todėl pasiėmė rastus pinigus ir išsmuko, tuo metu šeimininkė jo nepagavo, bet pastebėjo, kad dingo 5 eurai. Kai nupjovė žolę, pasiėmė pinigus, dar jie šnekėjo atsisėdę, ji paprašė, kad kaltinamasis nupjautų šakas, bet tuo kart jis nepjovė. Ji pastebėjo, kad pinigai dingo, kai grįžo į namų vidų, o M. D. dar buvo neišėjęs. Ji nesakė tiesiai šviesiai, kad kaltinamasis paėmė – sakė, kur dingo 5 eurai, nes ant palangės jie buvo. Kaltinamasis sakė, kad neėmė, bet iš tikrųjų buvo paėmęs. Prabuvo ten iki pat vakaro. Nors buvo išėjęs, po to vėl grįžo, nes ji paprašė šakas nupjauti, jie susitarė, kad vakare ateisiąs. Šilta buvo, todėl atėjo į vakarą, ji padavė pjūkliuką, kad nupjautų šakas, O kaltinamasis tuo tarpu vėl įsmuko į namo vidų, galvojo, kad vėl ras A. A. pinigų. Turėjo tikslą rasti daugiau pinigų, kurių ieškojo kambaryje ir virtuvėje, bet pats nieko nerado. Po to užėjo A. A. į kambarį ir užklupo klatinamąjį prie durų. Ji klausė, ką jis čia daro, o M. D. paliepė duoti pinigus – sakė, kad duotų 20 eurų. Iš pradžių nukentėjusiąją pastūmė, po to su viena ranka užspaudė burną iš priekio, kita ranka telefoną atėmė – kad pinigų duotų, kad nešauktų. Po to pridėjo ranką prie A. A. kaklo, smaugė, bet tikrai nebūtų pasmaugęs. Būčiau tikrai nepasmaugęs, tik grasino, imitavo smaugimą, kad ji atiduotų pinigus. A. A. tikrai išsigando ir atidavė jam 20 eurų, kuriuos atnešė. Kaltinamajam užteko 20 eurų. Pragėrė tuos pinigus. Išėjo iš patalpos, atidavė jai telefoną, atrakino vartus, jos atsiprašė už viską – kad grasino. Pinigų negrąžino, nes buvo girtas. Ryte pirmu atveju kai vogė 5 eurus nebuvo girtas. Antru atveju – prieš tai prisigėrė už tuos paimtus 5 eurus, gėrė alų – išgėrė 7,5 stiprumo alaus gal 5 litrus per 2-3 valandas. Jautėsi apgirtęs. Jeigu būtų buvęs blaivus, būtų nėjęs. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Žalą pripažįsta ir atlygins, šiuo metu žala nėra atlyginta. Pripažįsts turtinę 25 eurų ir 100 eurų neturtinę žalą, padarytą A. A. Pasielgė negerai. Dabar tokiu atveju visai net neitų. Nereikia vogti. Žino, kad nereikia vogti, tačiau tuo metu buvo išgėręs. Dabar geria, bet jau ne taip – mažiau geria. Antrą kartą ėjo į nukentėjusiosios namą pinigų. Vėliau, kai pagavo, atėjusį į vidų, tada tik reikalavo pinigų, kai jį užklupo. Ji buvo išėjusi pjūklą atnešti šakoms pjauti. Būtų nupjovęs tas šakas. Buvo nesusitarę, kiek gaus už šakų nupjovimą. Už žolę buvo susitarę 10 eurų, o dar pasiėmė pats tuos 5 eurus, iš viso 15 eurų. Jeigu nukentėjusioji būtų buvusi kambaryje, nebūtų rizikavęs ieškoti pinigų. Kai ji išėjo, tada tik išdrįso. Elgėsi agresyviai, nes nieko nepagalvojo. Žmogaus nenorėjęs sužeisti. Nukentėjusiosios atsiprašė išeidamas, o paskui nebuvo daugiau nuėjęs. Tikslina, kad rudenį jam bus 26 metai. Byloje,

kurioje priimtas baudžiamasis įsakymas, jo asmens tapatybės dokumentas paimtas kaip užstatas (b. l. 134-135).

Kaltinamajam M. D. visiškai prisipažinus kaltu, davus parodymus, jam, jo gynėjui, nukentėjusiajai bei prokurorui sutinkant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų, jo visiško prisipažinimo, kaltinimas jam taip pat grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis – ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais:

nukentėjusi A. A. parodė, kad pastebėjusi pas kaimynus dirbantį vyriškį jo paprašė, kad ateitų pas ją nupjauti žolę – šis paprašė penkių eurų benzinui, kuriuos ji padavė. 2020 m. birželio 20 d. apie 19.20 val., tas vyriškis atėjo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur pjovė žolę – ji užmokėjo už tai dar penkis eurus bei paprašė nupjauti alyvas. Tuo metu pas ją buvo K. S., kurį nuėjusi išlydėti pro vartus, pamatė, kad kieme nėra vyriškio, pjovusio žolę. Kaimynė S. J. pasakė, kad jis nubėgo į A. A. namo vidų. Nuėjusi į vidų pamatė atidarytas duris į vonią, iš kurios yra durys į miegamąjį kambarį. Bandė įeiti į vidų, bet vyriškis laikė jas užrėmęs. Ji reikalavo įleisti, pradėjo šauktis pagalbos. Tuomet vyriškis griebė jai už veido, užspaudė stipriai burną ir reikalavo atiduoti visus pinigus. Taip pat ranka spaudė kaklą. Nuo spaudimo ji pajautė fizinį skausmą, pradėjo dusti. Tuo pat metu vyriškis atėmė jai iš rankų telefoną ir lazdą, kurią numetė ant žemės. Ji prašė paleisti, kad galėtų paduoti jam pinigus – jis paleido. Jo dar paprašė, kad jis išeitų iš kambario, nes kambaryje nera vietos. Išsigandusi užmiršo, kur pasidėjo pinigus. Ji padavė jam 20 eurų. Be to, dar dingo penki eurai, kurie buvo padėti virtuvėje ant palangės. Išeidamas vyriškis pripažino, kad paėmė ir tuos penkis eurus nuo palangės virtuvėje. Mobilaus ryšio telefoną jai grąžino. Jai padaryta iš viso 25 eurų turtinė ir 100 eurų neturtinė žala. 25 Eur turtinė žala, nes iš jos namų virtuvės buvo pavogti 5 Eur, o apiplėšiant ją, pagrobta 20 Eur. Kadangi dėl plėšimo, įvykdyto prieš ją, jai labai pablogėjo sveikata dėl patirto streso, išgąsčio, kurį jaučia iki dabar, tai dėl to reiškia byloje 100 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinė žalos atlyginimo. Patikslina, kad nuo M. D. veiksmų, kaklo spaudimo, jautė tik fizinį skausmą, jokių žymių smurto neliko, smarkiau sužalota nebuvo. Į A. A. namus M. D. įlindo savavališkai, jam dirbant pas ją pagalbinius darbus, jam į jos namus eiti leista nebuvo (b. l. 29-30 ir 37).

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamojo M. D. padarytą nusikalstamą veiką patvirtina:

A. A. pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 19.20 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstamas vyriškis, apie 25 metų amžiaus, tamsių plaukų, rudomis akimis, aukštas, kuris paprašytas pjovė žolę sodybos teritorijoje. Po to pastebėjo, kad jis įėjo į namo vidų. Nuėjusi iš paskos, kambaryje pamatė, kad jis ieško pinigų. Pradėjus šauktis pagalbos, užėmė rankomis burną, smaugė rankomis kaklą, reikalavo pinigų. Padavus 20 eurų, vyriškis pasišalino. Padaryta 20 eurų turtinė žala. Spaudžiant rankomis burną ir kaklą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 7);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų. Paėjus kiemą, rytų pusėje matosi žalsvos spalvos praviros durys, pro kurias patenkama į namo vidų. Pro duris patenkama į verandą, kur dešinėje pusėje matosi paremtos metalinės kopėčias, kairėje pusėje matosi žalsvos spalvos spinta, ant kurios ir šalia jos yra sudėti įvairūs daiktai ir taip pat baltos spalvos kubilas, kuriame sudėti įvairūs daiktai. Dešinėje pusėje matosi rudos spalvos praviros medinės durys su stiklu, pro kurias patenkama į kitą koridorių, kuriame kairėje pusėje matosi sukabinti įvairūs rūbai. Dešinėje pusėje matosi kitos rudos spalvos praviros medinės durys su stiklu, pro kurias patenkama į virtuvės patalpą, kurioje matosi ant sienos sukabintos striukės ir sukabinti įvairūs maišeliai ir sudėti kiti įvairūs daiktai. Vakarų pusėje matosi rudos spalvos medinės durys su stiklu, pro kurias patenkama į kitą patalpą, kurioje matosi sukabinti rūbai ir sudėti įvairūs daiktai. Toliau paėjus, matosi rudos spalvos praviros medinės durys su stiklu, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį, kuriame dešinėje pusėje matosi netvarkingai sudėti rūbai, tiesiai prie sienos matosi lova-sofa, ant kurios netvarkingai sudėta patalynė bei rūbai. Šalia lovos-sofos matosi netvarkingai sudėti kiti įvairūs daiktai. Visur didelė netvarka ir nešvara. Apžiūrėjus patalpas, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (b. l. 14-15);

Amens apžiūros 2020 m. birželio 21 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusią A. A., ant veido, kaklo ir kitų matomų kūno vietų sužalojimų nenustatyta (b. l. 41);

Marijampolės AVPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūno 2020 m. birželio 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 21 d., apie 00.20 val., patruliuojant kartu su vyr. patrule L. V. Šakių mieste, V. Kudirkos gatvėje prie namo, pažymėto Nr. 92, pastebėtas kelyje dviračiu įtartinai manevruojantis dviratininkas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo M. D., kuriam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0269, patikros Nr. 1180414, 00.25 val., buvo nustatytas 1,79 promilės girtumas (b. l. 25).

M. D. byloje buvo laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 21 d. 00.55 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2020 m. birželio 22 d. 16.09 val.

A. A. byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl 25 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 39).

Teismas konstatuoja:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip du nusikaltimai, atsakomybė už kuriuos numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 atraipsnio 2 dalyje, kadangi jis: (I) pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusios A. A. gyvenamojo namo vidų ir pagrobė virtuvėje ant palangės buvusius jos pinigus – 5 Eur, tuo nukentėjusiajai padarydamas 5 Eur turtinę žalą; (II) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pro nerakintas namo duris įsibrovė į A. A. tą patį gyvenamąjį namą, kur panaudodamas fizinį smurtą – viena ranka užspaudęs nukentėjusios A. A., kad ši nešauktų, burną, kita ranka suėmęs už kaklo ir smaugdamas nukentėjusią A. A. bei reikalaudamas pinigų – 20 Eur, o A. A. išsigandus fizinio smurto ir padavus jam reikalaujamus pinigus, tokiu būdu pagrobė jai priklausančius 20 Eur bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tiek pirmo, tiek ir antro nusikaltimų atvejais kaltinamasis jau buvo visiškai užvaldęs turtą, galėjo juo disponuoti savo nuožiūra, todėl nusikalstamos veikos laikytinos baigtomis. Teismas vertina, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, kuri yra visiškai įrodyta.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia – antru atveju nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam M. D. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti apysunkis (I) ir sunkus (II) nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimai padaryti iš savanaudiškumo, yra baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistas, jo atžvilgiu jau taikyta arešto bausmė, kuri nepradėta vykdyti – dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos arešto bausmės vykdymas pirmoje byloje 2020 m. kovo 31 d. buvo atidėtas 3 mėn., po to, bausmės subendrintos priėmus kitą baudžiamąjį įsakymą 2020 m. birželio 23 d., šis baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, nes jo nuorašą pavyko kaltinamajam įteikti tik 2020 m. liepos 22 d. prirverta jį atvesdinus į šį teismo posėdį; teistumas neišnykęs, administracine tvarka ne kartą baustas, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, iš jo žodžių – turi mažametį vaiką, kuri auga su vaiko motina, prisideda prie vaiko auginimo, kai turi tam lėšų (b. l. 133-134), niekur nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į tai, kad byloje reiškiami dar neatlyginti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė būtų mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmių vidurkis, kadangi ankstesnis švelnesnės arešto bausmės skyrimas reikiamo rezultato nedavė bei atsižvelgus į aplinkybę, jog pagal BK 180 straipsnio 2 dalį įstatymas nenumato kitokios bausmės skyrimo. Už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nustatyta tvarka subendrintos tarpusavyje ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė. Bylą ištyrus ir teisme išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei sutrumpintai tyrus įrodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir esant aiškioms nusikaltimų padarymo aplinkybėms, M. D. subendrintos bausmės atžvilgiu pritaikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 180 straipsnis yra BK XXVIII skyriuje, taigi sąlygos dėl dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam šioje byloje po 2020 m. liepos 1 d. turi būti svarstomos.

Įvertindamas aukščiau aprašytas aplinkybes, tai, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, teismas daro išvadą, jog šios įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos kaltinamojo M. D. atžvilgiu. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę ? jog išskyrus jo atžvilgiu priimtus du baudžiamuosius įsakymus, kuriais paskirtos bausmės yra subendrintos ir paskutinis baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, jokių kitų itin neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra gauta, tikslinga iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės dalį nustatant, kad kaltinamasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose. Likusį M. D. neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą tikslinga atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant atitinkamus įpareigojimus, įvertinant jo asmenybę bei tai, kad buvo padarytas ir sunkus nusikaltimas. Teismo vertinimu, būtent tokia kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

Taigi, teismas įvertino, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Sutinkamai su BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu M. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigotinas pradėti dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam M. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės, t. y. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73), pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta visiškai, tačiau nėra jų atlyginęs.

Civiliniai ieškiniai pagrįsti ir tenkintini visiškai.

A. A. pareiškė civilinį ieškinį 25 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji, grįsdama tokio dydžio ieškinio reikalavimus kaltinamajam atitinkamai nurodė, kad turtinė žala padaryta dėl per du kartus iš jos pavogtų ir negražintų atitinkamai 5 Eur ir 20 Eur. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios nurodomi dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirtos turtinės žalos pagrindai yra realūs, visuotinai žinomo ir protingo dydžio, todėl turi būti tenkintini.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala – dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų ji akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, stresą, išgąstį, vėlesnį nesaugumo jausmą, pažeminimą ir nemalonius dvasinius išgyvenimus.

Teismas, priteisdamas asmenims kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiųjų asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusių asmenų turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, kaltininkas pripažįsta savo kaltę ir civilinį ieškinį, tačiau net dalies jo nėra atlyginęs; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo socialinį statusą ir palyginti jauną amžių; į nukentėjusiosios garbų amžių (gimusi 1939 m. spalio 8 d.), sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajai, – priteisti jos reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (I) ir BK 180 straipsnio 2 dalyje (II), ir nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I) 1 m. (vieneriems metams) laisvės atėmimo;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (II) 2 m. (dvejiems metams) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi iš dalies sudėti paskirtas bausmes, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 m. (dvejiems metams) 6 mėn. (šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra 10 mėn., galutinę bausmę paskirti 1 m. (vienerius metus) 8 mėn. (aštuonis mėnesius) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu M. D. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog M. D. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. D. dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaičiuoti M. D. laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 21 d. 00.55 val. iki 2020 m. birželio 22 d. 16.09 val. (1 dieną).

Civilinės ieškovės A. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. D. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą 25 eurus ir neturtinės žalos atlyginimą 100 eurų A. A. naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios; nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys