- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-681-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26089-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- N. Š., V. U.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė, Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9Kiti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo klausimai
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. Š. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnį ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
- pagal BK 284 straipsnį paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam skirta subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. (dvi dienos).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
V. U. pripažinta kalta, padariusi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. (dvi dienos).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš N. Š. civiliniam ieškovui priteista 132,10 Eur (vienas šimtas trisdešimt du eurai 10 ct) turtinei žalai atlyginti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. Š. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką:
1.1. jis 2017 m. gegužės 27 d. apie 20.41 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „IKI“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 % promilių girtumas), konflikto su E. B. metu, dėl to, kad E. B. negrąžina jam menkaverčių daiktų bei jo sugyventinei V. U. 12 eurų skolos ir turėdamas menkavertę dingstį (iš pykčio dėl to, kad E. B. tyčia rankos plaštaka suėmė jam už kaklo), tyčia E. B. ne mažiau kaip vieną kartą peiliu durdamas – pjaudamas į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas durtinę – pjautinę kairės krūtinės pusės žaizdą ir poodinę kraujosruvą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą;
1.2. Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusįjį E. B. gynusiam nukentėjusiajam J. J. grasindamas rankoje laikomu peiliu, ėjo link jo bei koja spirdamas jam į pilvo sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriūdamas ant žvyrkelio atsirėmė dešine plaštaka, taip padarė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, sukėlė J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir po to, eidamas prie J. J. bei ketindamas jam smūgiuoti rankų kumščiais ir kojomis, nuo ko J. J. apsigynė atsitraukdamas bei panaudodamas rankinės diržą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. V. U. nuteista už tai, kad ji nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tai yra ji 2017 m. gegužės 27 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „IKI“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,31 % promilių girtumas), konflikto su E. B. metu, dėl to, kad E. B. negrąžina jai 12 eurų skolos, tyčia E. B., sėdinčiam prie medžio, ne mažiau kaip keturis kartus spirdama į galvą ir kitas kūno dalis, tuo padarydama odos nubrozdinimą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosyje, kairės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą.
3. Nuteistasis N. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį ir prašo baudžiamąją bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui įrodymų tyrimui papildyti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis pripažįsta padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau teigia jokio peilio rankose nelaikęs. Nuteistojo teigimu iš filmuotos medžiagos matyti, kad jis nemūvėjo pirštinių ir tuo metu gaudė nukentėjusįjį J. J.. Vadovaudamasis tuo, jog byloje yra padaryta faktinių klaidų, prašo bylą grąžinti apylinkės teismui.
4. Nuteistoji V. U. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį ir prašo baudžiamąją bylą grąžinti apylinkės teismui įrodymų tyrimui papildyti.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendyje yra daug nesutapimų, todėl turi būti surengta nuteistosios akistata su nukentėjusiuoju E. B.. Apeliantė prisipažįsta, kad ji panaudojo fizinį smurtą prieš E. B., tačiau pažymi, kad ji dar prieš nusikalstamą veiką tris kartus skambino Bendrojo pagalbos centro telefono Nr. 112 ir jokios pagalbos nesulaukė.
5. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, tačiau skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria N. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nuteistieji bei jų gynėjas prašė skundus tenkinti juose nurodytais motyvais.
7. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausti nuteistieji N. Š. ir V. U..
7.1. Nuteistoji V. U. parodė, kad ji įvykio pradžios nematė, kadangi sėdėjo su daiktais ant suoliuko. Ji priėjo tik pamačiusi, kaip N. Š. ir G. Š. nukrito. Pastarieji vijosi J. J., o ji vieną kartą spyrė E. B., kadangi jis iš jos paėmė pinigus, kurių ji jam nebuvo skolinusi, ir jų negrąžino. Be to, E. B. buvo pavogęs jos bliuzoną ir negrąžino kompiuterio. Jiems stovint vienam priešais kitą, spyrė nukentėjusiajam į šoną. Pataikė į šlaunį. Kadangi jis labai aukštas, kojos iki galvos neiškėlė. E. B. nukritęs nebuvo. Ranka ji nukentėjusiajam nesudavė, kadangi po 1992 m. buvusios avarijos, ji valdo tik dešinės rankos riešą, bet jos neištiesia, neturi jėgos. Kaire ranka smūgiuoti nemoka, kadangi yra ne kairiarankė. Be to, ji rankose laikė maišą ir sunkią kuprinę. Atėjo policijos pareigūnai ir jos paklausė, kodėl ji spardo peiliu sužeistą žmogų. Tuo metu nukentėjusysis E. B. atsisėdo prie medžio. Tik tada ji pamatė ant nukentėjusiojo kraują. Pareigūnai jai parodė peilį, ji pasakė, kad peilis buvo G. Š.. Ją du pareigūnai nusivedė prie automobilio, kur jau stovėjo N. Š. ir G. Š. bei dar vienas pareigūnas. Tą dieną G. Š. jai buvo rodęs peilį, todėl ji jo paklausė: „kam tu jį pripjovei?“. G. Š. jai atsakė nepjovęs, o tik brūkštelėjęs. Nei ji, nei N. Š. to peilio net rankose neturėjo. Policininkas jai sakė, kad peilį paėmė iš tamsiai apsirengusio, dėvinčio bliuzoną asmens kišenės. Kadangi N. Š. vilkėjo salotinės spalvos marškinėlius, ji suprato, kad pareigūnai turėjo omenyje G. Š.. Ją ir N. Š. bei G. Š. nuvežė į areštinę. Jiems po dviejų parų grįžtant, matė E. B. ir J. J. miškelyje geriančius alų. Parodė nemačiusi, kuriuo metu buvo sužeistas E. B., kadangi nematė įvykio pradžios. N. Š. peilio niekada nesinešioja, o nukentėjusysis kalbėjo apie brolį, nes jie labai panašūs.
7.2. Nuteistasis N. Š. parodė, jog, jo manymu, E. B. sužalojo jo brolis, kuris turėjo peilį. Ta peilį nuteistasis matė tik namuose, rankose jo nelaikė. Po pirmosios apklausos prašė peilio antspaudų, tačiau iki šiol jų nėra. Pagarsinus liudytojo G. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138), nuteistasis parodė, kad brolis meluoja. G. Š. jam peilio nebuvo padavęs, kadangi peilis buvo prie daiktų brolio kuprinėje, kuri buvo pas V. U.. Pamatę, kad E. B. atėjo su J. J., jie daiktus paliko saugoti V. U., nes ėjo muštis su E. B., kuris buvo pasisavinęs nuteistojo kompiuterį. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju. Po įvykio su broliu nebebendrauja, dėl kokios priežasties G. Š. dūrė nukentėjusiajam, nežino. G. Š. nepalaiko jokių santykių su E. B., jie nepažįstami, o R. V. apie įvykį žinojo tik iš kalbų. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, brolis jam paskambino, sakė, kad bijo kalėjimo ir prarasti darbą.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje aptartais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklaususi nuteistuosius N. Š. ir V. U., pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų.
10. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, sprendžiant, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
11. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą arba fizinio skausmo jam sukėlimą. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta, tai yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. gegužės 27 d. N. Š., G. Š. ir V. U. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančio PC „Iki“ susitiko nukentėjusiuosius E. B. ir J. J.. Kaip nurodė V. U. ir N. Š. bei pats nukentėjusysis E. B., tarp jų kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo N. Š. negrąžintų daiktų bei V. U. negrąžintų pinigų. Be to, į konfliktą įsitraukė ir nukentėjusysis J. J..
12.1. Nuteistieji, neneigdami konflikto kilimo ir jo priežasties, apeliaciniuose skunduose ginčijo pirmosios instancijos teismo iš nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų nustatytas įvykio aplinkybes apie nukentėjusiajam E. B. padarytą sveikatos sutrikdymo pobūdį bei mastą, teigdami, jog apylinkės teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes. N. Š., patvirtinęs, jog jis savo veiksmais prieš nukentėjusįjį J. J. pažeidė viešąją tvarką, neigė dūręs peiliu nukentėjusiajam E. B. ir tokiu būdu sukėlęs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. U. tvirtino nukentėjusiajam E. B. vieną kartą stovinčiam spyrusi į koją, tačiau kitų sužalojimų jam nepadariusi. Tokius apeliantų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, o jų keliama įvykio versija vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje apklaustų asmenų parodymus, rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais nėra.
Žemesnės instancijos teismas
13. Policijos pareigūnai R. K. ir D. K., apklausti kaip liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, jog J. J. jiems atvykus į įvykio vietą nurodė, kad būtent N. Š., išsitraukęs iš kišenės peilį, dūrė nukentėjusiajam E. B. į krūtinę. Šie liudytojai, nors teisme negalėjo tinkamai prisiminti įvykio aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareigūnas R. K. G. Š. kišenėje rado peilį, ant kurio geležtės buvo kraujo dėmės. Tai, kad ant iš G. Š. kelnių kišenės paimto peilio buvo kraujo dėmės, patvirtina šio daikto 2017 m. birželio 1 d. apžiūros protokolas.
14. Įvykio vietoje buvęs ir kaip liudytojas apklaustas nuteistojo N. Š. brolis – G. Š. teisme atsisakė duoti parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad savo kuprinėje visuomet turėjo lenktinį peilį, apie kurį žinojo N. Š.. Patvirtino, jog jiems einant į PC „Iki“ nusipirkti alaus, N. Š., pamatęs du liudytojui nepažįstamus asmenis, pradėjo eiti link jų. Priešingai nei teigė nuteistoji V. U., liudytojas nurodė, jog pastaroji ėjo kartu su jais, o ne laukė kitoje gatvės pusėje su daiktais. G. Š. parodė, kad prieinant prie tų dviejų vyrų, N. Š. jo pareikalavo duoti peilį, kurį liudytojas iš kuprinės išsitraukė ir padavė N. Š.. Liudytojas patvirtino buvęs atokiau, kartu su J. J., tuo metu, kai E. B. sugriebė N. Š., galimai norėdamas jam smūgiuoti, todėl tiksliai nematė momento, kada N. Š. dūrė E. B.. Po to nukentėjusysis E. B. nugriuvo, tačiau liudytojas nesuprato, kad jis nugriuvo nuo dūrio peiliu. Parodė, kad peilį iš N. Š. atgavo tuo metu, kai pastarasis, įžūliai nusiteikęs, ėjo link J. J. ir bandė šiam smūgiuoti. Peilį liudytojas nurodė įsidėjęs į kelnių kišenę. G. Š. patvirtino, jog nei su broliu N. Š., nei jo sugyventine V. U. įvykio metu nebuvo susipykę, jų santykiai nebuvo konfliktiški, todėl pagrindo jam apkalbėti nuteistuosius nenustatyta.
15. 2017 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnai reagavo į gautą iškvietimą, jog prie PC „Iki“ vyko muštynės, vienas asmuo gulėjo. Pareigūnus pasitiko nukentėjusysis J. J., kuris jau iš karto po įvykio pareigūnams nurodė, kad jo sužalotas draugas gulėjo prie PC „Iki“, bei paaiškino, kad jam beeinant su E. B., prie jų priėjo G. Š., N. Š. ir V. U.. J. J. pareigūnams nurodė, kad sutikti vyrai pradėjo mušti jo draugą, kuris nuo smūgių nukrito ant žemės. Tą pačią dieną J. J. pareiškime prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė, jog jis matė, kaip G. Š. perdavė N. Š. peilį, o pastarasis dūrė E. B.. Nors vėliau J. J. 2017 m. spalio 23 d. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu nebenurodė, jog peilį N. Š. perdavė G. Š., tačiau kategoriškai patvirtino, kad būtent N. Š. dūrė nukentėjusiajam peiliu. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis pakartotinai išdėstė apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis J. J. detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, savo parodymų nekeitė viso proceso metu. Jo parodymus taip pat patvirtino ir dėl esminių įvykio aplinkybių sutampantys kito nukentėjusiojo parodymai, jog tuo metu, kai E. B. laikė kaire ranka N. Š. už kaklo, pastarasis jam dūrė peiliu į krūtinę. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje, teritorijoje, esančioje už PC „Iki“, rastos raudonos spalvos dėmės, taip pat mėlynos ir baltos spalvos bliuzonas su raudonos spalvos dėmėmis, kepurė ir pirštinė. Šių daiktų apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vietoje rasta pirštinė identiška tai, kuri asmens kratos metu iš karto po įvykio rasta pas N. Š.. Be to, liudytoja D. G. taip pat patvirtino, jog ant vienos agresyviai nusiteikusio asmens, apsivilkusio salotinės spalvos marškinėliais (N. Š.), rankos buvo pirštinė. Nors nuteistasis N. Š. apeliacinės instancijos teismui teigė, jog ikiteisminis tyrimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme buvo neišsamus, kadangi nebuvo atliktas ant peilio esančių pėdsakų DNR tyrimas, o jis buvo be pirštinių, aptarti duomenys šiuos skundo argumentus paneigia. Aplinkybė, jog nuteistasis įvykio metu dėvėjo bent vieną pirštinę, o kita buvo rasta numesta įvykio vietoje, bei tai, kad iš 2017 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl biologinio tyrimo matyti, jog atliekant biologinį-DNR tyrimą žmogaus kraujas bus stipresnis ir bus rastas būtent kraujo DNR (o ne biologiniai pėdsakai), todėl nėra tikslinga skirti biologinį DNR tyrimą ieškant žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, paneigia šiuos nuteistojo skundo argumentus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad būtent N. Š., durdamas peiliu į krūtinės kairę pusę nukentėjusiajam E. B., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie jo veiksmai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
16. Tai, kad N. Š. savo tyčiniais aktyviais veiksmais siekė sukelti nukentėjusiesiems neigiamas pasekmes patvirtina 2017 m. gegužės 30 d. išvada, iš kurios matyti, jog nukentėjusiajam J. J. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, atitinka J. J. parodymus apie tai, kaip N. Š. spyrus jam į pilvą ir šiam nukritus ant grindinio, jis, bandydamas atsiremti, susižalojo ranką. Iš byloje esančių vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo matyti, jog jau nukentėjusiajam E. B. gulint ant žemės, N. Š., kuriam iš paskos ėjo G. Š., vijosi nukentėjusįjį J. J., kuris bandė nuo jų atsitraukti, eidamas atbulas ir bėgdamas bei gindamasis priekyje savęs laikomu ir sukamu diržu. Šios aplinkybės visiškai patvirtina nukentėjusiojo J. J. parodymus, jų neneigia ir pats nuteistasis N. Š..
17. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme išreiškė prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl N. Š. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį, kadangi šio asmens neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o dėl asmeninių priežasčių įvykus konfliktui su nukentėjusiuoju E. B.. Apeliacinės instancijos teismas tokį prokuroro prašymą atmeta kaip nepagrįstą visų pirma dėl to, kad baudžiamosios bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik dėl tų asmenų ir tik tokia apimtimi, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Papildomų prašymų, juolab apeliacinių skundų nepadavusių asmenų, pateikimo galimybės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Taip pat pažymėtina, jog BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą paprastai apima smurto panaudojimą prieš asmenį viešoje vietoje ar bandymą jį panaudoti. Toks elgesys laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-472, 2K-447/2010 ir kt). Nagrinėjamu atveju viešoji tvarka ir rimtis neabejotinai buvo sutrikdyta, kuomet N. Š., įžūliais, pakankamai ilgą laiko tarpą trukusiais veiksmais bandydamas suduoti smūgius nukentėjusiajam J. J., siekė jį sužaloti. Tokie jo veiksmai buvo atliekami šviesiu paros metu, judriame miesto gyvenamajame rajone, prie prekybos centro. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog nuteistasis savo veiksmų nenutraukė net ir aplink esant pašaliniams žmonėms, važiuojant automobiliams, o bendruoju pagalbos telefonu paskambino ir apie įvykį pranešė pašalinis asmuo – liudytoja I. M., kuri patvirtino, jog būdama namuose, penktame daugiabučio namo aukšto balkone, girdėjo nuteistąjį besiplūstantį necenzūriniais žodžiais. Tiek nukentėjusysis J. J., tiek nuteistasis N. Š. patvirtino, jog iki įvykio tarp jų nebuvo susiklostę konfliktiniai santykiai, jokių asmeninių nesutarimų įvykio metu jie nesprendė. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina BK 284 straipsnyje numatytos veikos būtinųjų sudėties požymių egzistavimą N. Š. veiksmuose. Jis, peiliu sužalojęs nukentėjusįjį E. B., atliko nusikalstamus veiksmus J. J. atžvilgiu tuo metu, kai nuteistoji V. U., likusi prie E. B., panaudojo prieš jį fizinį smurtą.
18. Nors nuteistoji V. U. teigė kaltinime nurodytų smūgių nukentėjusiajam E. B. nesudavusi, byloje esanti 2017 m. gegužės 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1469/2017(02) patvirtina, kad E. B., be durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, konstatuoti sužalojimai: nubrozdinimas kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosyje, kairės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, padaryti kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų, kad nukentėjusysis E. B. būtų patyręs tokius trauminius poveikius, dėl kurių jam būtų kilę šie sužalojimai dar iki nagrinėjamo įvykio, byloje nėra. Liudytoja I. M., iškvietusi policijos pareigūnus, parodė, kad būdama namuose pro langą ji pamatė, jog už PC „Iki“ vyko konfliktas. Nurodė mačiusi ant žemės gulintį žmogų, kuriam atsistojus moteris vieną arba du kartus įspyrė ir jį pastūmė, dėl ko jis vėl nukrito. Iš byloje esančio liudytojų I. M. ir D. G. pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kaip nukentėjusysis E. B. guli ant žemės, po kiek laiko atsisėda ir sunkiai stojasi. Kaltinamoji V. U. jį atsistojusį rankomis suima už dešinės rankos bei kaire koja spiria į dešinę šlaunį bei stumia į veją po augančiais medžiais. Nors dėl užstojančių medžių liudytojos negalėjo matyti tolimesnės įvykių eigos, tačiau policijos pareigūnas M. S., apklaustas kaip liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, parodė, jog jis atvykęs į įvykio vietą nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo atsirėmęs į medį už PC „Iki“, šio asmens veidas buvo kruvinas. Nukentėjusiojo drabužiai ties krūtine taip pat buvo kruvini, jo krūtinėje apžiūros metu pareigūnas pamatė durinę-pjautinę žaizdą, iš kurios stipriai kraujavo. Šalia nukentėjusiojo rado stovinčią V. U.. Nors pastaroji savo kaltę neigė, tvirtindama, jog dėl 1992 m. patirtos traumos ji visiškai neturi jėgos dešinėje rankoje, o kaire negalinti smūgiuoti, nes nėra kairiarankė, be to, nukentėjusysis yra aukšto ūgio, todėl pasiekti ir suduoti jam smūgius į veido sritį ji nebūtų galėjusi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie nuteistosios parodymai nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, jog nukentėjusysis dar prieš smūgių jam sudavimą, būdamas sužeistas į krūtinės sritį peiliu, gulėjo bei sėdėjo ant žemės. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog vos jam pavykus atsistoti, nuteistoji puolė jį, giebdama už rankos, spirdama jam į koją, bei pastūmė nukentėjusįjį ant vejos po medžiais. E. B. nurodė atsisėdęs ant žemės bei atsirėmęs į medį ir tuo metu jam iš kairės stovėjusi nuteistoji sudavė jam smūgius koja į veidą. Būtent sėdintį atsirėmusį į medį jį rado ir minėtas liudytojas pareigūnas M. S.. Jokių kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais visiškai įrodyta V. U. kaltė sukėlus nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
19. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs N. Š. veiksmuose BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, o V. U. veiksmuose – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinuosius sudėties požymius, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teismų praktika dėl šių baudžiamojo įstatymo normų taikymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pripažindamas apeliantus kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti prašymai dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nepagrįsti visų pirma dėl to, kad tokios galimybės nenumato baudžiamojo proceso įstatymas. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kuomet baudžiamoji byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui. Galimybė grąžinti baudžiamąją bylą tuo atveju, kai, apeliantų manymu, nebuvo tinkamai ištirtos bylos aplinkybės, nenumatyta. Konstatavus, kad byloje surinktų įrodymų apeliantų kaltei pagrįsti pakanka, jų apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl kitų baudžiamojo įstatymo pažeidimų
20. Nors apeliaciniuose skunduose nėra keliamas klausimas dėl nuteistajam N. Š. paskirtos subendrintos bausmės bendrinimo su ankstesniu 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą skundžiamame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, privalo ją ištaisyti.
21. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog nuteistajam N. Š. už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi.
21.1. Visų pirma pažymėtina, jog bendrinant BK 63 straipsnio tvarka paskirtas bausmes su ankstesniuoju nuosprendžiu, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tik minėto straipsnio 4 dalimi, kadangi tokiu atveju bausmės turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles. Be to, BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo būdas taikomas tik tuo atveju, kai nustatoma nusikalstamų veikų sutaptis (daugetas), tai yra kai nauju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už veikas, kurias jis padarė iki pirmojo (ankstesniojo) nuosprendžio priėmimo, tai yra apie jas nežinojo pirmąjį nuosprendį priėmęs teismas. Tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė asmeniui skiriama tokia, kokia ji būtų paskirta vienu nuosprendžiu, o į bausmės laiką įskaitoma pirmuoju nuosprendžiu paskirta visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Tuo tarpu BK 64 straipsnyje numatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kuomet nustatoma, jog po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, tačiau neatlikus paskirtos bausmės, ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo padaro naują nusikalstamą veiką (nusikaltimų recidyvas). Tokiu atveju, bausmes bendrinant iš dalies jas sudedant (BK 64 straipsnio 3 dalis), prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, arba, jeigu neatliktos bausmės (paskirtos pirmu nuosprendžiu) dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
21.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog naujas nusikalstamas veikas N. Š. padarė 2017 m. gegužės 27 d., tai yra jau po 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą matyti, jog nuteistajam nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, o apylinkės teismas, bausmes subendrinęs BK 63 straipsnyje numatyta tvarka, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keistinas ir nuteistajam N. Š. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie griežtesnės (šiuo nuosprendžiu) paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos ankstesniu (2017 m. gegužės 26 d.) nuosprendžiu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad galutinės paskirtos bausmės dydis nuteistajam nekeičiamas, ištaisius šią teisės taikymo klaidą, nuteistojo teisinė padėtis nesunkinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Nuteistųjų V. U. ir N. Š. apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, N. Š. paskirta pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, N. Š. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuteistajam N. Š. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.