Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-343-664/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-17Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-07-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-17
Bylos Nr.
A20.-343-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00324-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-343-664/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00324-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

užsieniečiui C. D. K. K.,užsieniečio atstovui advokatui R. S.,vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Kamerūno Respublikos piliečiui C. D. K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Teikimu prašoma palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-06-13 sprendimą, kuriuo Kamerūno Respublikos piliečiui C. D. K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025-09-13. Teikime nurodoma, jog Užsieniečiui negali būti taikoma švelnesne alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmuo būdamas dar prieglobsčio prašytoju ir turėdamas laisvą judėjimą išvyko iš Lietuvos Respublikos taip vengdamas priimamų sprendimų ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus reguliuojančius migraciją. Tokie užsieniečio veiksmais akivaizdžiai parodo, kad užsienietis nebendradarbiauja su atsakingomis institucijomis nustatant jo teisinę padėti Lietuvos Respublikoje. Taip pat jis piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo procedūra, kadangi pateikė paskesnį prašymą, tik siekiant sutrukdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Atstovas palaikė teikimą.

2. Užsienietis ir jo atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis pažeidžiamas asmuo, jo laisvė ribojama nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. ir nuo 2025 m. kovo mėn., jis Užsieniečių registracijos centre negauna būtinos medicininės pagalbos, psichologas lankėsi tik kartą, nors Užsienietį kankina suicidinės mintys. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Užsieniečio psichikos sveikatos būklę, tolesnis laisvės ribojimas pažeistų Užsieniečio teises ir būtų neproporcingas, kai nevykdomas išsiuntimas. Užsieniečio laisvė ribojama tik dėl to, kad institucija ilgai nagrinėja Užsieniečio prieglobsčio prašymą, o Migracijos Departamento sprendimas, greičiausiai bus skundžiamas ir galutinis sprendimas priimtas tik kitais metais. Užsieniečio atžvilgiu negali būti taip ilgai taikomas sulaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta:

4.1. Užsienietis, 2023 m. spalio 17 d. apie 05.49 val. (duomenys neskelbtini), VSAT prie LR VRM Druskininkų pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės poste, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos reikalavimus, neturėdamas galiojančio savo asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, VSAT prie LR VRM Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui pateikdamas kito asmens dokumentą – Prancūzijos Respublikos pasą išduota kito asmens vardu, tokiu būdu prisistatydamas kitu asmeniu ir suklaidindamas dokumentus tikrinantį pareigūną, neteisėtai, autobusu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, toliau vyko į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol apie 15.10 val. Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), autobusu, išvykstant į Lenkijos Respubliką buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. 2023 m. gruodžio 6 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 str. 1 d., 302 str. 1 d. – 60 parų arešto bausme.

4.3. 2023 m. gruodžio 15 d. Užsienietis atlikęs arešto bausmę buvo paleistas iš Kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo bei sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūnų ne ilgiau kaip iki 48 val.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. 2023 m. gruodžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams iki 2024-03-15.

4.5. 2024 m. sausio 12 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4.6. 2024 m. sausio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens iki 2024-04-30.

4.7. 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024-07-29.

4.8. 2024 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pratęsė taikoma alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024-10-29, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.9. 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pratęsė taikoma alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-01-29, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.10. 2024 m. lapkričio 9 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. 24S251707, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Kamerūno Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Užsienietis su priimtu sprendimu nesutiko ir skundė.

4.11. 2024 m. gruodžio 20 d. Užsienietis išvyko iš VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro ir privalėjo sugrįžti 2024-12-21, 11.08 val., tačiau nebesugrįžo ir užsieniečio buvimo vieta tapo nežinoma.

4.12. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento prie LR VRM 2024-11-09 sprendimo paliktas nenagrinėtas.

4.13. Užsienietis 2025 m. kovo 13 d. - perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą iš Lenkijos Respublikos.

4.14. 2025 m. kovo 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo iki 2025-06-13.

4.15. 2024 m. balandžio 29 d. Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

4.16. Užsienietis 2025 m. balandžio mėn. nuotoliniu būdu susitiko su Kamerūno Respublikos ambasados darbuotoju dėl užsieniečio identifikavimo, siekiant gauti užsieniečio grįžimo dokumentą, ir 2025 m. balandžio 14 d. iš Kamerūno Respublikos ambasados gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad C. D. K. K. identifikuotas ir jam bus išduotas grįžimo dokumentas, dokumentas bus išduotas sumokėjus dokumento išdavimo mokestį. Institucijoje buvo sprendžiama dėl mokesčio mokėjimo.

4.17. 2025 m. birželio 9 d. Užsienietis pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėmė sprendimą – atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.

4.18. 2025 m. birželio 13 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui pratęstas skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimo terminas iki 2025 m. rugsėjo 13 d.

5. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę.

6. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

7. Šiuo individualiu atveju, įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes (išdėstytas Sprendimo 4 p.), teismas konstatuoja, jog egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2,3,4, 6,7 ir 11 punktuose.

8. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

11. Užsienietis ir jo atstovas prašo teismo pakeisti Užsieniečiui taikoma alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, į kitą alternatyvią priemonę – neribojant judėjimo laisvės.

12. Užsieniečiui nuo 2025 m. kovo 14 d. taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės nuo 2025 m. birželio 13 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės terminas, iš esmės nepasikeitė. Remiantis pateiktais bylos duomenimis, Užsienietis buvo sulaikytas teismo sprendimu nuo 2023-12-15, teismo 2024-01-30 sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri atitiko faktinį sulaikymą, teismo 2024-04-29 sprendimu Užsienietis jau buvo apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymėtina, kad Užsienietis 2024-01-12 pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir tapo prieglobsčio prašytoju, buvo nustatyti jo sulaikymo pagrindai, esantys Įstatymo 113 str. 4 d., todėl, pagal minėto Įstatymo 114 str. 6 d. nuostatas, į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 str. 4 d. nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu Užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl terminas nuo 2024-01-12 iki 2024-04-29 neįskaičiuojamas į Užsieniečio sulaikymo terminą, t. y. Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2023-12-15 iki 2024-04-29. Nei Užsieniečio sulaikymo ir faktiniam sulaikymui prilyginamos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, nei Užsieniečiui šiuo metu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas, jį pratęsus, neviršija Įstatymo 114 str. 6 d. numatytų sulaikymo terminų, Užsienietis negali būti išsiųstas dėl to, kad negauti grįžimo dokumentai, užsieniečio išsiuntimo procedūroje atliekami aktyvūs veiksmai.

13. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

14. Įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje sąvoka „laikino apgyvendinimo vieta“ apibrėžiama kaip pagal šį Įstatymą apgyvendinamiems užsieniečiams tam tikrą laiką gyventi skirta vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka priėmimą užtikrinanti įstaiga. Pagal Įstatymo 1151 straipsnio 2 dalį, užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2025 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtino Užsieniečių apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja aprašo 3 punkte nurodytų užsieniečių, kurie nėra sulaikyti, apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietose, apgyvendintų laikino apgyvendinimo vietose užsieniečių teises ir pareigas, užsieniečiams taikomus draudimus ir apribojimus, drausminio poveikio ir skatinimo priemones, sveikatos priežiūrą, maitinimą ir aprūpinimą, švietimo ir laisvalaikio veiklų organizavimą, apsilankymą laikino apgyvendinimo vietose, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietų, užsieniečių, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (šio aprašo 1 p.). Šio aprašo 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai, išskyrus aprašo 4 punkte nurodytu atveju, apgyvendinami šie užsieniečiai: prieglobsčio prašytojai (3.1 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę bei kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.4 p.). Šio aprašo 55 punkte nurodyta, kad užsieniečiams, kuriems paskirta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (2022 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 1V-285 redakcija) 1 ir 3 punktais, Centre apgyvendinami, be kita ko, šie užsieniečiai: teismo sprendimu sulaikyti prieglobsčio prašytojai (3.1.2 p.); prieglobsčio prašytojai, kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti Centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.3 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę, ir kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.4 p.). Šio aprašo 59 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu Centre neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, užsieniečiams, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kuriems teismo sprendimu nustatyta pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Centro viršininko ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš Centro minėtoms paslaugoms gauti, maisto produktams įsigyti ar kitais tikslais, kai yra valdoma pasišalinimo iš Centro rizika. Tokiu atveju užsienietis teikia Centro viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui laisvos formos argumentuotą prašymą leisti laikinai išvykti iš Centro.

17. Nustatyta jog Užsienietis, 2024 m. balandžio 29 d. tarnybiniu pranešimu įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

18. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

19. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.

20. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei (duomenys neskelbtini). Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, pritaikytoje gyventi asmenims su fizine negalia, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, užtikrinti ramią ir saugią aplinką. Nuolatinės medicininės priežiūros ir pagalbos centre teikimas, aprūpinimas pagalbinėmis judėjimo priemonėmis ir kt.

22. Vadovaujantis Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo (patvirtinto 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-947) nuostatomis, VSAT sulaikymo vietoje laikomam pažeidžiamam asmeniui teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus jo sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų; užtikrinamas gydymas ir (arba) sveikatos (įskaitant psichikos sveikatą) priežiūra, jeigu nustatoma, kad asmuo patyrė kankinimų, išprievartavimą ar kitokių rimtų smurtinių veiksmų ir (arba) yra tapęs prekybos žmonėmis auka; organizuojamos reabilitacijos paslaugos, jeigu asmuo yra nepilnametis, patyręs bet kokią prievartą, buvo be priežiūros, išnaudojamas ir (arba) kankinamas, su kuriuo buvo žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi arba kuris yra nukentėjęs karinių konfliktų metu; teikiamos teisinė pagalba ir tinkama potrauminė terapija bei psichosocialinė priežiūra, jeigu asmuo yra patyręs seksualinį smurtą ar smurtą dėl lyties; suteikiama arba organizuojama kita, nei išvardinta Aprašo 26.1–26.6 papunkčiuose pagalba, kurią socialinis darbuotojas įtraukia į Individualų pagalbos planą (27 p.) Socialinis darbuotojas periodiškai, ne rečiau nei kas 3 mėnesius peržiūri, ar pažeidžiamumą lemiantys veiksniai nėra išnykę (29 p.). Teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog Užsieniečiui, apgyvendintam laikino apgyvendinimo vietoje nėra teikia teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

23. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (2025-06-09 pateikęs paskesnį prieglobsčio suteikimo prašymą), 2024-04-29 įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau: sulaikytas Lietuvoje Užsienietis pristatė kito asmens vardu, naudojosi kito asmens dokumentais (vykdamas per Lietuvos Respubliką Užsienietis VRM Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui teikė kito asmens dokumentą – Prancūzijos Respublikos pasą išduotą kito asmens vardu, tokiu būdu prisistatydamas kitu asmeniu ir suklaidindamas dokumentus tikrinantį pareigūną, tai yra keldamas neteisėtos migracijos grėsmę); vėliau, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis pažeisdamas jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas (2024 m. spalio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pratęsė taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų terminą iki 2025-01-29, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje), 2024 m. gruodžio 20 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką (iš kurios buvo grąžintas 2025 m. kovo 13 d. pagal Dublino III reglamentą), taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Teismas, siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad pakartotinai skyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2-4, 11 punktais, 114 straipsniu, 115-118 straipsniais,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo Kamerūno Respublikos piliečiui C. D. K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo terminą – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Irena Vapsvienė