Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-92-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-09-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-15
Bylos Nr.
1A-115-92-2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00019-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Damanskienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-92/2013

Teisėja Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00019-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.12.1.; 2.1.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, K. M.,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas pagal BK 140 str. 1 d. prieš K. M. nutrauktas, suėjus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, sužinojęs apie tai, kad J. K. pardavinėja kitų, o ne jo kontroliuojamų asmenų tiekiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodė K. Š. organizuoti susitikimą su J. K.. K. Š. 2007 m. rugpjūčio 20 d., apie 22.00 val., paskambinus J. K. ir susitarus susitikti su pastaruoju, tą pačią dieną po valandos, apie 23.00 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, K. M., veikdamas kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, priekaištaudamas J. K., kad šis platina narkotines ir psichotropines medžiagas įgytas iš kitų asmenų, bei reikalaudamas pasakyti iš ko J. K. perka narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodęs jas pirkti tik iš K. Š., metalinėmis lazdomis sudavė J. K. ne mažiau 30 smūgių į galvą, nugarą bei kojas, padarydamas jam muštinę žaizdą viršugalvyje, dešinėje ausyje, nubrozdinimus nugaroje ir kėlių srityse, tuo nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir išnagrinėti civilinį ieškinį iš esmės bei priteisti Valstybinei ligonių kasai iš K. M. 387,32 Lt už nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu. Asmuo, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, tačiau apylinkės teismas nutraukęs baudžiamąją bylą dėl senaties žalos atlyginimo klausimo neišsprendė. BPK nenumato, kad senaties termino suėjimo faktas būtų pagrindas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Neišsprendus civilinio ieškinio apsunkinamas civilinio ieškovo teisių įgyvendinimas, kadangi iš naujo reikia kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, taip pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai. Pažymi, kad priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltinamojo pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau tai nereiškia, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti paliktas nenagrinėtas. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis atleidžiamas ir nuo kitų baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančių pasekmių, bet tai nenaikina civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Pagal teismų praktiką nuosprendžiu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinis ieškinys turi būti išsprendžiamas, t.y. arba visiškai ar iš dalies patenkinamas, arba atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, bet skundžiamą nutartį panaikinti, pripažinus, jog apylinkės teismas buvo šališkas, nes nevertino byloje esančių duomenų, asmuo, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis ir tinkamai išsprendė baudžiamąją bylą.

Dėl nusikalstamos veikos patirtai turtinei ar neturtinei žalai atlyginti asmuo gali pareikšti civilinį ieškinį, kuris yra nagrinėjamas kartu baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 387,32 Lt gydymo išlaidų atlyginimo. Pagal BPK 115 straipsnį teismas baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį išsprendžia priimdamas nuosprendį. Šiuo atveju baudžiamoji byla K. M. atžvilgiu buvo nutraukta teismo nutartimi pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte b papunktyje nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties termino suėjimo, nebegali būti sprendžiamas asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas, t.y. nebegali būti priimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendžiai. Negalint konstatuoti asmens kaltės baudžiamosios teisės prasme, baudžiamajame procese iš esmės nebegali būti sprendžiamas ir padarytos žalos atlyginimas, kadangi norint išspręsti civilinį ieškinį iš esmės turi būti nustatytos visos sąlygos – padaryta žala, veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarytos žalos. Byloje negalint dėl civilinio ieškinio priimti sprendimo iš esmės – patenkinti, iš dalies aptenkinti ar atmesti civilinį ieškinį, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Todėl BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą.

Baudžiamojo proceso nutraukimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nėra asmens reabilitavimas dėl padarytos veikos, asmuo nėra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl neužkertamas kelias asmeniui reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Tai teisingai pastebima ir apeliaciniame skunde, be to, teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka apeliantui išaiškino ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde neapgrįstai remiamasi suformuota teismų praktika baudžiamosiose bylose dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kai kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukiama nuosprendžiu, apeliantas painioja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės su baudžiamojo proceso nutraukimu, esant aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendis yra priimamas išnagrinėjus bylą iš esmės, jame konstatuojamas veikos padarymo faktas, asmens kaltė, išsprendžiami kiti klausimai, tuo tarpu baudžiamąją bylą nutraukus teismo nutartimi, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė panaikinti apylinkės teismo nutartį kaip priimtą šališko teismo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, šiuo metu nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme. Kolegija atkreipia dėmesį, jog byla nagrinėjama tik pagal civilinio ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo neprašoma skundžiamos nutarties naikinti prokuroro nurodytu pagrindu, įsiteisėjusiojo nuosprendžio K. M. atžvilgiu priimta nėra, todėl teismas, nepažeidžiant apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, neturi teisinės galimybės išspręsti šio klausimo. Kolegijos nuomone, jeigu K. M. kitoje baudžiamojoje byloje būtų pripažintas kaltu, padarius išvadą, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nutrūko, šios nutarties pagrįstumas būtų sprendžiamas BPK XXXIII skyriaus normų tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino BPK normas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą nepažeidė proceso principų ir civilinio ieškovo teisėtų interesų, todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos, apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė DamanskienėTeisėjai Virginija ŠvedienėStasys Punys