Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. T. ir S. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

24. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodomi veiksmai (susitikimas su vaikais) yra epizodiniai, tokie reti, kad tai bendravimu net negalima pavadinti, o tuo labiau - domėjimuosi vaikų interesais, pomėgiais, pasiekimais, sveikata, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovo veiksmus/neveikimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą, jis dalyvavo teismo procese (buvo žodinis procesas), jam buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, galimybė ginti savo teises (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas), tačiau atsakovas nesugebėjo įrodyti, kad jis supranta sūnaus ir dukters poreikius ir ieško būdų kaip juos geriausiai tenkinti, domisi vaikais, jų pasiekimais, sveikata ir siekia su jais atkurti ryšį bei bendrauti, kad juos susigrąžinti į šeimą. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas vaikais rūpintis, juos auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. L. T. atžvilgiu jam jau buvo apribota tėvo valdžia, tačiau per metus laiko jis savo veiksmų neapmąstė, aplinkybių ir galimų pasekmių neįvertino, nedėjo jokių pastangų, kad padėtis pasikeistų, o vien jo deklaruojamu siekiu susigrąžinti vaikus į šeimą jis remtis negali, nes teismas to nevertina kaip aktyvių atsakovo veiksmų bei dedamų pastangų, todėl turi prisimti tokio savo neveikimo pasekmes, nes byloje nėra duomenų, jog padėtis gali keistis, atsakovas per metus laiko to neįrodė. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.).

25. Teismas sprendžia, jog atsakovas S. T. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo pareigas, savo elgesiu (nesidomėjimas vaikų vystymuisi, sveikata, pasiekimais, auklėjimu, nusišalinimas, abejingumas, aplaidumas, atsakomybės stoka, alkoholio vartojimas, smurto naudojimas šeimoje) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, D. T. ir jo emocinis ryšys net nebuvo sukurtas, o L. T. ir jo emocinis ryšys yra faktiškai nutrūkęs, ką pripažino ir pats atsakovas, tačiau pastangų, kad jį atkurti ir sustiprinti, atsakovas nededa, motyvuoja tuo, jog yra pavargęs ir neturi laiko, tačiau, akivaizdu, jog nenorą bendrauti sąlygoja visai kitos priežastys, kurių atsakovas atskleisti nenori, teigia, jog nori vaikus pasiimti ir auginti, tačiau to savo veiksmais neparodo, nusišalino nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo, vaikai gyvena pas V. B.. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, rūpintis jais, domėtis, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jo nepilnamečiams vaikams buvo įsteigta globa tetos V. B. šeimoje. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų šiems nepilnamečiams vaikams, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nesirūpina nepilnamečiais vaikais, nors teikia išlaikymą, tačiau vien to nepakanka, vaikams reikia ir bendravimo, dėmesio, yra nusišalinęs nuo jų auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, nors šioje dalyje su ieškiniu nesutinka, tačiau nerodo nei noro, nei pastangų rūpintis vaikais, neturi tam tinkamų sąlygų. Atsakovas savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečių vaikų vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nepilnamečių vaikų interesus jam taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečių vaikų L. T. ir D. T. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

26. Išaiškintina atsakovui, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikai įtraukiami į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 straipsnio 2 dalis). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaikų globos nustatymas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (pagerinus gyvenimo sąlygas ir turint gyvenimo sąlygas, tinkamas vaikams augti ir vystytis, esant įrodymams, kad tėvas gali pradėti tinkamai rūpintis vaikais, nevartoja alkoholio, nesmurtauja), vaikai tėvo rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžinti į biologinę šeimą, jeigu šie vaikai dar nebus įvaikinti ir jie tokį norą išreikš (CK 3.181 straipsnis, 3.182 straipsnio 4 dalis), t. y. tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tai neprieštarauja vaikų interesams ir jei vaikai neįvaikinti. Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovo situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaikų ir tėvo suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiems nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t.y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

28. Iš byloje esančių dokumentų, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovė L. T. kartu negyvena su savo nepilnamečiais vaikais: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-21) nepilnamečiai vaikai E. N. ir L. T. yra atskirti nuo jų motinos L. T. dėl objektyvių priežasčių - jos psichinės ligos. Nors L. T. teigia, jog ji sirgo depresija, tačiau yra pasveikusi, gali pasirūpinti vaikais ir prašo jai vaikus grąžinti, tačiau ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad atsakovė L. T. turi psichinės sveikatos problemų nuo 2006 metų, pripažinta neįgalia (nustatytas 40 procentų darbingumas), ji nuolat gydosi VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centre, jai nustatyta diagnozė: paranoidinė šizofrenija (b. l. 49). Medikų duomenimis, pacientės valia nusilpusi, emocijos blankios, stokoja savitvarkos įgūdžių, gan atsiribojusi, primityvi. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi sveikatos problemų dėl nestabilios psichikos, nes kartais girdi kažkokius balsus ir negalinti nusiraminti (teigė serganti depresija), kad jai vienai sunku buvo pasirūpinti abiem dukromis ir jai reikalinga pagalba.

29. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų 2019-03-20 rašto matyti, kad socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinę priežiūrą L. T. ir S. T. šeimai, Skyrių raštu informavo, kad apie L. T. nėštumą sužinojo 2018 metų gruodžio mėnesį, moteris visą laiką savo nėštumą neigė. Bendradarbiaujant su Psichikos sveikatos centro specialistais skatino L. T. elgesio pokyčius, kurių nebuvo. L. T. nėštumo metu nuolat rūkė, galimai vartojo alkoholinius gėrimus, naudojo psichotropinius vaistus, nevykdė medikų nurodymų, nesilankė pas specialistus. Moters elgesys, įtakotas ligos, dažnai buvo neadekvatus, priešiškas, tvarka namuose minimali. Socialinių darbuotojų nuomone, naujagimiui šeimoje augti nesaugu (b. l. 25)

30. Iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-01-25 rašto matyti, kad L. T. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir savarankiškai priimti kasdienių sprendimų. Nepriima ir negeba suprasti jai sakomos informacijos, nesuvokia situacijos esmės, negeba laikytis medikų nurodymų, adekvačiai vertinti situacijos. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro išvada - kad galimybės kūdikiui augti L. T. ir S. T. šeimoje nėra (b. l. 22-23).

31. 2019-09-22 Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namai Skyrių informavo, kad ilgametis socialinis darbas su S. T. ir L. T. šeima nedavė laukiamų rezultatų ir neatsirado galimybės vaikams augti šeimoje. L. T. diagnozuota lėtinė endogeninė psichikos liga, kuriai stabilizuoti būtinas nuolatinis vaistų vartojimas. Gydymo metu moteris vaistus vartodavo nereguliariai, todėl buvo pakeista vaistų vartojimo forma - paskirtas leidžiamas prailginto veikimo preparatas, tačiau tai nepadėjo užtikrinti reguliaraus vaistų naudojimo. Naudojant vaistus ji vartoja alkoholį. Už L. T. leidžiamus vaistus moka sesuo V. B.. Be to, L. T. su socialiniais darbuotojais bendrauja neproduktyviai, nesuprasdama situacijos esmės, sakomos informacijos. Namuose visada trūko švaros, tvyrojo specifinis rūkalų kvapas, tačiau L. T. atrodė kaip normali gyvenamoji aplinka. Socialinių darbuotojų nuomone L. T. dėl sveikatos būklės nebūtų pajėgi pasirūpinti vaikais. (b. l. 35-36). Jos sesuo V. B. taip pat mano, jog sesuo nėra pajėgi auginti berniuką, nes serga psichine liga, vaistus vartoja nereguliariai, kartu vartoja alkoholį, jai būna ligos paūmėjimai, kurių metu būna pikta, ji nelabai sugeba pasirūpinti savimi, todėl naujagimiu tikrai negalės rūpintis.

32. Nors L. T. teigia, jog vaiku galės pasirūpinti, tačiau kartu nurodo, jog vaiką reikia grąžinti į šeimą, nes dabar valstybė už vaikus „pinigus moka“, vėliau pasitaiso, jog vaikų jai reikia ne dėl gaunamų išmokų, tačiau nors ir nori vaikus susigrąžinti, tačiau nesigydo, nereguliariai vartoja vaistus, savo sveikatos būklei nekritiška, neigia serganti psichikos liga, vartoja alkoholį, liga progresuoja, pasveikimas neįmanomas, o laiku nevartojant vaistų, progresavimas dar labiau spartėja, todėl šiai dienai ji negeba pasirūpinti net savimi, o tuo labiau naujagimiu, tačiau ne dėl jos kaltės, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - atsakovės ligos, negalėjimo ir nesugebėjimo pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir pačia savimi, dėl socialinių įgūdžių stokos bei negalėjimo vaikui užtikrinti tinkamą specialų ugdymą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, LR Seimo ratifikuotos 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų– svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Atsakovė, nepilnamečio D. T. motina, ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių priežasčių - atsakovės negalios, negalėjimo ir nesugebėjimo pasirūpinti vaiku ir savimi bei užtikrinti vaikui tinkamą ugdymą,- negali pasirūpinti šiuo metu naujagimiu sūnumi, dėl ko neapibrėžtą laikotarpį negali vykdyti savo pareigų auklėti ir išlaikyti vaiką bei juo rūpintis, todėl dėl minėtų aplinkybių, negalint gyventi su motina, nepilnametis D. T. atskirtinas nuo motinos L. T., neapribojant jo motinos teisių (CK 3.179 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo

33. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

34. Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos nustatymo D. T. nuo 2019 m. kovo 28 d. vaikui nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja ir turto administratore paskirta V. B., globotinio gyvenamoji vieta nustatyta su globėja (b. l. 30). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja V. B. jos gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, tam neprieštarauja atsakovai ir trečiasis asmuo, todėl nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

35. CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

36. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas S. T. neteikia nepilnamečiui vaikui D. T. išlaikymo, šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas, o atsakovė L. T. jau 4 mėnesius vaikui moka po 30,00 Eur per mėnesį, kaip ir kitiems vaikams, atsakovai sutiko, jog vaikui turi būti mokamas išlaikymas, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės - po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

37. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

38. Atsakovas S. T. ir L. T. sutiko, kad iš jų vaikui būtų priteistas išlaikymas, sutiko su jo dydžiu. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro apie 910 Eur (b. l. 89-102), neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (b. l. 120,122), be L. T. ir D. T. dar turi nepilnametį sūnų G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam moka išlaikymą po 87,00 Eur per mėnesį (b. l. 129), teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 124, 125-126), yra darbingas, duomenų byloje, kad jis būtų neįgalus, nėra, nepilnametis vaikas D. T. šiuo metu yra 10 mėnesių amžiaus, turintis sveikatos problemų (b. l. 48), specialių poreikių neturi, teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovo yra nedidelė, galinti patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius, atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti sūnui tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas L. T. nedirba, neregistruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo (b. l. 133), jai nustatytas neįgalumas dėl psichinės ligos, konstatuotas 40 procentų darbingumas (b. l. 59-60), gauna apie 238 Eur išmoką per mėnesį, nurodė, jog net valytojos darbo dirbti nesugeba, nes reikia dirbti su technika, o ji to nesupranta, be to, jai yra sunku dirbti. Ji nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonės neturi (b. l. 119), turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 128), dviem vaikams iš jos jau priteistas išlaikymas po 30,00 Eur kiekvienam, o D. T. dar nepriteistas, tačiau ji jau 4 mėnesius taip pat jam po 30,00 Eur moka, kaip ir kitiems vaikams ir jai dar lieka apie 100,00 Eur jos reikmėms. Kaip jau buvo paminėta, nepilnametis vaikas šiuo metu yra 10 mėnesių amžiaus, turintis sveikatos problemų, specialių poreikių neturi, teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovės yra nedidelė, galinti patenkinti itin minimalius vaiko poreikius, atsakovė pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti sūnui tokio dydžio išlaikymą.

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. T. po 100,00 Eur, o iš atsakovės - po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y., nuo 2019 m. lapkričio 11 d., iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti trečiajam asmeniui – globėjai V. B. uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

40. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl nepilnamečio vaiko D. T. nuolatinės globos nustatymo, vaiko nuolatinio globėjo paskyrimo (CPK 4961 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų L. T. ir S. T. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, atsakovams suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo L. T. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo S. T. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77-78, 135-136), į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinės pareigos vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovų nepriteistinos, taip pat bylinėjimosi išlaidos (advokatų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) valstybei iš atsakovų taip pat nepriteistinos, visos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį vaiką D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos L. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų, 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-11-11) iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 30,00 Eur (trisdešimt eurų, 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-11-11) iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

P. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.