Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Čepukėnienės ir Aloyzo Kruopio,

gynėjams advokatams Audriui Juozapavičiui, Vidmantui Martyšiui, Ramūnui Mikulskui, Stasiui Karveliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus, nuteistųjų V. S., J. V. R. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 200 Lt / 1 506 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir R. J. Paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 90 MGL (11 700 Lt / 3 389 Eur) dydžio bauda.

J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 80 MGL (10 400 Lt / 3 012 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Z. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) direktorius, žinodamas savo funkcijas ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-371 redakcija), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo Nr. I-1491 redakcija), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija), (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1K-199, 4 straipsnio, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) ministro 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-56) 16, 26, 31 punktų, (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35, 11.1, 11.11, 11.13 punktų reikalavimus,2009 m. laikotarpiu nuo balandžio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, būtent: veikdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei kitose Vilniaus miesto vietose, siekdamas nuolatos turėti informacijos apie tai, ar operatyvinės veiklos ar bet kokie kiti subjektai nevykdo jo pokalbių kontrolės, ar jo kabinete nėra įrengę pasiklausymo ir vaizdo stebėjimo įrangos, taip pat siekdamas kitokios asmeninės naudos, t. y. kad jo pažįstamo R. J. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) pasirašytų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) per vienerius metus gautų iki 100 000 Lt (28 962 Eur), nuo 2009 m. balandžio mėnesio veikdamas priešingais tarnybai interesais pradėjo bendrauti ir iki 2010 m. sausio mėnesio palaikė netarnybinius ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus atstovaujančiu R. J.; 2009 m. liepos mėnesį, siekdamas patenkinti R. J. bei asmeninius interesus, oficialiai sudaryti sąlygas finansiškai atsilyginti už R. J. teikiamas paslaugas informuojant apie tai, ar operatyvinės veiklos ar bet kokie kiti subjektai nevykdo jo pokalbių kontrolės, ar jo kabinete nėra įrengę pasiklausymo ir vaizdo stebėjimo įrangos, susitarė su R. J., kad (duomenys neskelbtini) formaliai organizuos supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu (kuris nebuvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų planą), siekiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti intelektinės saugos paslaugas dėl ,,Informacijos saugos būklės analizės ir rekomendacijų parengimo bei nuolatinės informacijos saugos būklės priežiūros ir rekomendacijų paslaugų teikimo“ (toliau – „Informacijos sauga“), pažadėjo ir susitarė, jog vykdant supaprastinto viešojo pirkimo procedūrą bus sudarytos tokios sąlygos, kad nugalėtoja būtų pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė R. J. dvi bendroves, kurios apklausos metu galėtų pateikti savo komercinius pasiūlymus su didesne pasiūlymo kaina nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat su R. J. susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo įkainis nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) per mėnesį be PVM būtų sumažintas iki apie 75 000 Lt (21721,50 Eur) per metus be PVM ir taip būtų galima vykdyti supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu išvengiant viešojo pirkimo konkurso procedūrų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, jam suteiktais įgaliojimais, padedant R. J., disponuodamas jo pateikta informacija ir dokumentais (jų projektais) apie paslaugų teikimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) projektą, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl intelektinės saugos paslaugų teikimo, pirkimo procedūras, inicijavo sudarant tokias sąlygas, kad nugalėtoju būtų pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent: iki 2009 m. gruodžio 16 d., kol oficialiai nebuvo išsiųsti kvietimai dalyvauti apklausoje, ir iki 2010 m. sausio 4 d., kai 2009 m. gruodžio 31 d.–2010 m. sausio 4 d. supaprastinto viešojo pirkimo pažyma Nr. SP-1 tinkamiausiu paslaugų tiekėju buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkavo susižinant R. J. su pirkimo organizatoriumi – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju M. Z., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi J. V., (duomenys neskelbtini) vedėju V. S., pavedė minėtiems savo pavaldiniams organizuoti pirkimo procedūras taip, jog būtų sudarytos sąlygos, kad nugalėtoju būtų pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant šių tikslų M. Z. parengė ir pasirašė 2009 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą ir 2009 m. rugsėjo 8 d. paraišką - užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo atlikimo, tačiau pirkimo procedūrai neįvykus, A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio, per savo pavaldinius J. V., V. S. ir M. Z., padedant R. J., iš naujo organizavo ir vykdė minėtą pirkimą apklausos būdu, sudarant sąlygas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinta nugalėtoja. Disponuodamas R. J. pateikta informacija ir dokumentais (jų projektais) apie R. J. pasiūlytus kviestinus kitus dalyvius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie paslaugų teikimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) projektą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl intelektinės saugos paslaugų teikimo, kurio punktai visiškai buvo atkartoti vėliau M. Z. parengtose Informacijos saugos būklės analizės ir rekomendacijų parengimo bei nuolatinės informacijos saugos būklės priežiūros ir rekomendacijų paslaugų teikimo paslaugų supaprastinto viešojo pirkimo atliekamo apklausos būdu konkurso sąlygose (toliau – Sąlygos), A. S. 2009 m. gruodžio 14 d. uždėjo savo rašytines rezoliucijas ant M. Z. 2009 m. gruodžio 10 d. parengto ir pasirašyto tarnybinio pranešimo ir 2009 m. gruodžio 10 d. paraiškos-užduoties su numatoma pirkimo verte – iki 100 000 Lt (28 962 Eur). Šių rezoliucijų pagrindu buvo vykdomas supaprastintas viešasis pirkimas apklausos būdu. Tokiais savo veiksmais A. S., veikdamas sąmoningai, t. y. tyčia pažeisdamas pirmiau nurodytų norminių aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, žinodamas ir suprasdamas, kad visos viešojo pirkimo procedūros atliekamos formaliai, diskriminuojant ir eliminuojant neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant pirkime, siekdamas suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privilegijas ir pripažinti ją nugalėtoja, davė pagrindą ir sudarė sąlygas pavaldžiam darbuotojui – „Informacijos saugos“ pirkimo organizatoriui M. Z. 2009 m. gruodžio 31 d. parengti ir pasirašyti 2009 m. gruodžio 31 d.–2010 m. gruodžio 4 d. supaprastinto viešojo pirkimo pažymą Nr. SP-1, kuria tinkamiausiu viešojo pirkimo dalyviu buvo pripažintas jo proteguotas tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2010 m. sausio 19 d. parengti bei pasirašyti 2010 m. sausio 19 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. SP-1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nurodant paslaugų kainą 9201,05 Lt (2664,81 Eur) per mėnesį, įskaitant visus mokesčius. Taip veikdamas A. S. padarė didelės žalos valstybei, nes iškraipė Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymosi tvarką, sąžiningos konkurencijos principus, diskreditavo (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir šios institucijos vardą, diskreditavo ir sumenkino visos (duomenys neskelbtini) ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą.

2. R. J. BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio tyčia, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones, padėjo (duomenys neskelbtini) direktoriui A. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, būtent: veikdamas (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), bei kitose Vilniaus miesto vietose, siekdamas suteikti kitokios asmeninės naudos A. S., t. y. kad šis nuolatos turėtų informacijos apie tai, ar operatyvinės veiklos ar bet kokie kiti subjektai nevykdo jo pokalbių kontrolės, ar jo kabinete nėra įrengę pasiklausymo bei vaizdo stebėjimo įrangos, ir siekdamas, kad jo darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) pasirašytų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) per vienerius metus gautų iki 100 000 Lt (28 962 Eur) už minėtos informacijos ir kitų su sauga susijusių paslaugų teikimą, nuo 2009 m. balandžio mėnesio pradėjo bendrauti ir iki 2010 m. sausio mėnesio palaikė netarnybinius ryšius su A. S., teikdavo pastarajam informaciją apie jo ir jo pavaldinių telefoninių pokalbių klausymąsi, apie tai, ar A. S. naudojamose (duomenys neskelbtini) darbo ir poilsio patalpose operatyvinės veiklos ar bet kokie kiti subjektai nevykdo pokalbių kontrolės, ar kabinete nėra įrengę pasiklausymo ir vaizdo stebėjimo įrangos. 2009 m. nuo liepos mėnesio, siekdamas patenkinti savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. asmeninius interesus, oficialiai sudaryti sąlygas (duomenys neskelbtini) finansiškai atsilyginti už jo teikiamas saugos paslaugas, susitarė su A. S. ir aptarė bendrą nusikalstamos veikos planą, kad (duomenys neskelbtini) formaliai organizuos supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu, siekiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti intelektinės saugos paslaugas dėl ,,Informacijos saugos“, patarė A. S., kad pirkimo sąlygose ir sutartyje būtų galima įforminti tokias paslaugas kaip (duomenys neskelbtini) kompiuterinių tinklų priežiūra, (duomenys neskelbtini) informacinių bazių apsauga, elektromagnetinio lauko matavimai, signalizacijos priežiūra, testavimai, kurie būtų priedanga realiai vykdomiems pasiklausymo aparatūros nustatymo ir neutralizavimo darbams, patarė tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti oficialią sutartį, nurodė, kad po sutarties pasirašymo reikėtų periodiškai surašyti formalius darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriais įformintų fiktyvius darbus. R. J. susitarė su A. S., kad vykdant supaprastinto viešojo pirkimo procedūrą būtų sudarytos tokios sąlygos, kad nugalėtoja būtų pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl A. S. nurodžius surasti dvi bendroves, kurios apklausos metu galėtų pateikti savo komercinius pasiūlymus su didesne pasiūlymo kaina nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutiko tai padaryti ir tiesiogiai bei per V. S., J. V. ir M. Z. teikė A. S. informaciją ir dokumentus (jų projektus) apie kviestinus kitus dalyvius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, paslaugų teikimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) projektą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymus dėl intelektinės saugos paslaugų teikimo, kurio punktai vėliau buvo atkartoti pirkimo organizatoriaus M. Z. parengtose Sąlygose. Taip pat su A. S. susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo įkainis nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) per mėnesį be PVM būtų sumažintas iki apie 75 000 Lt (21 721,50 Eur) per metus be PVM ir taip būtų galima vykdyti supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu, išvengiant viešojo pirkimo konkurso procedūrų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką R. J. A. S. tiesiogiai ir per pastarojo pavaldinius V. S., J. V. ir M. Z. inicijuoti, organizuoti ir įvykdyti minėtą supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu, nes iki 2009 m. gruodžio 16 d., kol oficialiai nebuvo išsiųsti kvietimai dalyvauti apklausoje, ir iki 2010 m. sausio 4 d., kai 2009 m. gruodžio 31 d.–2010 m. sausio 4 d. supaprastinto viešojo pirkimo pažyma Nr. SP-1 tinkamiausiu paslaugų tiekėju buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizavo ir rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymų parengimu taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo kaina būtų nurodyta mažiausia. Taip 2009 m. gruodžio 29 d. R. J. asmeniškai į (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą nurodant paslaugų kainą 10 486,67 Lt (3037,15 Eur) per mėnesį, įskaitant visus mokesčius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą nurodant paslaugų kainą 9201,05 Lt (2664,81 Eur) per mėnesį, įskaitant visus mokesčius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. L. pateikė pasiūlymą nurodant paslaugų kainą 10 285 Lt (2978,74 Eur) per mėnesį, įskaitant visus mokesčius. Tokiais savo veiksmais R. J. padėjo A. S. piktnaudžiauti tarnyba, nes šis davė pagrindą ir sudarė sąlygas pavaldžiam darbuotojui „Informacijos saugos“ pirkimo organizatoriui M. Z. 2009 m. gruodžio 31 d. parengti ir pasirašyti 2009 m. gruodžio 31 d.–2010 m. sausio 4 d. supaprastinto viešojo pirkimo pažymą Nr. SP-1, kuria tinkamiausiu viešojo pirkimo dalyviu buvo pripažintas A. S. proteguotas tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2010 m. sausio 19 d. parengti bei pasirašyti 2010 m. sausio 19 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. SP-1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nurodant paslaugų kainą 9201,05 Lt (2664,81 Eur) per mėnesį, įskaitant visus mokesčius. Dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo iškraipyti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymosi tvarka, sąžiningos konkurencijos principai, diskredituotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir šios institucijos vardas jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, diskredituotas ir sumenkintas visos (duomenys neskelbtini) ministerijos autoritetas, prestižas ir pasitikėjimas.

3. V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, žinodamas savo funkcijas ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių, (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 4 straipsnio, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1P-22, 6 straipsnio reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, būtent: veikdamas (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), bei kitose Vilniaus miesto vietose, nuo 2009 m. birželio mėn., vykdydamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. nurodymą - nuolatos turėti informacijos apie tai, ar operatyvinės veiklos subjektai ar bet kokie kiti subjektai nevykdo jo pokalbių kontrolės, ar jo kabinete nėra įrengę pasiklausymo ir vaizdo stebėjimo įrangos), formaliai organizuoti supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu, siekiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti intelektinės saugos paslaugas dėl ,,Informacijos saugos“, t. y. organizuoti ir atlikti pirkimą nuo 65 000 Lt (18 825,30 Eur) iki 100 000 Lt (28 962 Eur) vertės, kuris nebuvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų planą, pritarė A. S. nusikalstamiems ketinimams, patarė inicijuoti tarnybinio pranešimo rašymą ir organizuoti paslaugų pirkimą, konsultavo A. S. dėl pirkimo vertės, žinodamas ir suprasdamas, jog pirkimo procedūros organizuojamos sudarant tokias sąlygas, kad nugalėtoju būtų pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent: iki 2009 m. gruodžio 16 d., kol oficialiai nebuvo išsiųsti kvietimai dalyvauti apklausoje, ir iki 2010 m. sausio 4 d., kai 2009 m. gruodžio 31 d.–2010 m. sausio 4 d. supaprastinto viešojo pirkimo pažyma Nr. SP-1 tinkamiausiu paslaugų tiekėju buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio veikdamas priešingais tarnybai interesais pradėjo bendrauti ir iki 2010 m. sausio mėnesio palaikė netarnybinius ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus atstovaujančiu R. J., tarpininkavo susižinant jam su pirkimo organizatoriumi M. Z. ir J. V., disponavo R. J. pateikta informacija ir dokumentais (jų projektais) apie jo pasiūlytus kviestinus kitus dalyvius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie paslaugų teikimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) projektą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl intelektinės saugos paslaugų teikimo, kurio punktai buvo visiškai atkartoti M. Z. parengtose Sąlygose. V. S. žinodamas, kad pagal M. Z. parengtus ir pasirašytus 2009 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą ir 2009 m. rugsėjo 8 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo atlikimo pirkimo procedūros nebuvo atliktos, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas einamomis pareigomis, jam suteiktais įgaliojimais, su A. S., J. V. ir M. Z. žinia vizavo M. Z. parengtus ir pasirašytus 2009 m. gruodžio 10 d. tarnybinį pranešimą, 2009 m. gruodžio 10 d. paraišką - užduotį dėl supaprastinto viešojo pirkimo atlikimo ir apklausiamų įmonių sąrašą, nors žinojo ir suprato, jog pirkimo procedūros organizuojamos sudarant tokias sąlygas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinta nugalėtoja pirkime dėl ,,Informacijos saugos“. Toliau veikdamas sąmoningai, t. y. tyčia pažeisdamas pirmiau nurodytų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, žinodamas ir suprasdamas, jog visos viešojo pirkimo procedūros atliekamos formaliai, diskriminuojant ir eliminuojant neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant pirkime, siekdamas suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privilegijas ir pripažinti ją nugalėtoja, 2010 m. sausio 19 d. vizavo 2010 m. sausio 19 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. SP-1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nurodant paslaugų kainą 9201,05 Lt (2664,81 Eur) per mėnesį, įskaitant visus mokesčius. Taip veikdamas V. S. padarė didelės žalos valstybei, nes iškraipė Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymosi tvarką, sąžiningos konkurencijos principus, diskreditavo (duomenys neskelbtini) vardą, diskreditavo ir sumenkino visos (duomenys neskelbtini) ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą.

4. J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) departamento direktorius, žinodamas savo funkcijas ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių, (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 4 straipsnio, (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-04-03 įsakymu Nr. 1P-41, 7 straipsnio 7.1., 7.2., 7.3., 7.4. punktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio, tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: veikdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei kitose Vilniaus miesto vietose, nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, vykdydamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. pageidavimus – nuolatos turėti informacijos apie tai, ar operatyvinės veiklos subjektai ar bet kokie kiti subjektai nevykdo jo pokalbių kontrolės, ar jo kabinete nėra įrengę pasiklausymo ir vaizdo stebėjimo įrangos bei A. S. nurodymą formaliai organizuoti supaprastintą viešą pirkimą apklausos būdu, siekiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti intelektualinės saugos paslaugas dėl ,,Informacijos saugos būklės analizės ir rekomendacijų parengimo bei nuolatinės informacijos saugos būklės priežiūros ir rekomendacijų paslaugų teikimo“, t. y. organizuoti ir atlikti pirkimą iki 70 000 litų vertės, kuris nebuvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų planą, A. S. iniciatyva J. V. 2009 m. rugpjūčio 24 d. susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus atstovaujančiu R. J. ir palaikė su juo netarnybinius ryšius, aptarė su A. S. galimos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo galimybes, paslaugų įkainius, 2009 m. rugsėjo mėnesį, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir su A. S. bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo V. S. žinia, davė nurodymą savo pavaldiniui M. Z., tuo metu laikinai ėjusiam (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, organizuoti ir vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu, pats vizavo M. Z. parengtus 2009 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą ir 2009 m. rugsėjo 8 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo atlikimo, nors žinojo ir suprato, kad pirkimo procedūros organizuojamos sudarant tokias sąlygas, jog nugalėtoju būtų pripažinta būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pirkimo procedūrai neįvykus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. V. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir su A. S. ir V. S. žinia, nurodė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui M. Z. iš naujo organizuoti ir vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu, sudarant sąlygas, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinta nugalėtoja pirkime dėl ,,Informacijos saugos būklės analizės ir rekomendacijų parengimo bei nuolatinės informacijos saugos būklės priežiūros ir rekomendacijų paslaugų teikimo“, surašyti naują tarnybinį pranešimą ir paraišką - užduotį su numatoma pirkimo verte – iki 100 000 litų, pats vizavo M. Z. parengtus 2009 m. gruodžio 10 d. tarnybinį pranešimą ir 2009 m. gruodžio 10 d. paraišką-užduotį dėl supaprastinto viešo pirkimo atlikimo, 2009 m. gruodžio 14 d. pats teikė šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) direktoriui A. S. rezoliucijos uždėjimui, nors žinojo ir suprato, kad pirkimo procedūros organizuojamos sudarant tokias sąlygas, jog nugalėtoju būtų pripažinta būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: dar iki 2009 m. gruodžio 16 d., kol oficialiai nebuvo išsiųsti kvietimai dalyvauti apklausoje, bei iki 2010 m. sausio 4 d., kai 2009 m. gruodžio 31 d./2010 m. sausio 4 d. supaprastinto viešojo pirkimo pažyma Nr. SP-1 tinkamiausiu paslaugų tiekėju buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. V. tiesiogiai bei per A. S. ir V. S. palaikė netarnybinius ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus atstovaujančiu R. J., disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. J. pateikta informacija ir dokumentais (jų projektais) apie R. J. pasiūlytus kviestinus kitus dalyvius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie paslaugų teikimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) projektą, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl intelektualinės saugos paslaugų teikimo, kurio punktai pilnai buvo atkartoti M. Z. parengtose Informacijos saugos būklės analizės ir rekomendacijų parengimo bei nuolatinės informacijos saugos būklės priežiūros ir rekomendacijų paslaugų teikimo paslaugų supaprastinto viešojo pirkimo atliekamo apklausos būdu konkurso sąlygose (toliau – sąlygos). J. V., toliau veikdamas sąmoningai, t. y. tyčia pažeisdamas aukščiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, žinodamas ir suprasdamas, jog visos minimo pirkimo procedūros atliekamos formaliai, diskriminuojant ir eliminuojant neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant pirkime, siekiant suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privilegijas ir nugalėtojų pripažinti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gruodžio 31 d. vizavo M. Z. parengtą ir pasirašytą 2009 m. gruodžio 31 d./2010 m. sausio 4 d. supaprastinto viešojo pirkimo pažymą Nr. SP-1, kuria tinkamiausiu pripažintas tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2010 m. sausio 19 d. vizavo 2010 m. sausio 19 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. SP-1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) nurodant paslaugų kainą 9 201,05 Lt per mėnesį įskaitant visus mokesčius (tame tarpe ir PVM). Taip veikdamas J. V. padarė didelės žalos valstybei, nes iškraipė Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymosi tvarką, sąžiningos konkurencijos principus, diskreditavo (duomenys neskelbtini)vardą, o tuo pačiu diskreditavo ir sumenkino visos (duomenys neskelbtini) ministerijos autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą.

11.4.4. STT pareigūnų veiksmai, apelianto manymu, šiuo atveju vertintini kaip provokacija, kuri pasireiškė tuo, jog jis buvo įtrauktas į nusikalstamos veikos imitacijos modelio veiksmus prieš A. S., kurio atžvilgiu nebuvo jokių duomenų apie kokius nors neteisėtus, tuo labiau nusikalstamus veiksmus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareigūnai provokavo jį elgtis nusikalstamai, nors savarankiškai jokios nusikalstamos veikos daryti jis nesiruošė ir neketino, o tik tikrino (duomenys neskelbtini) patalpas dėl galimai įmontuotos pasiklausymo įrangos. Jis STT pareigūnų buvo skatinamas, A. S. pasirašytų paslaugų sutartį, A. S. tik tenorėjo išsiaiškinti, kas jį stebėjo ir neketino bei nesiekė pasirašyti paslaugų sutarties.

13. Nuteistojo A. S., nuteistojo A. S. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus, nuteistųjų V. S., J. V. R. J. apeliaciniai skundai tenkinami.

14.1.Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma.

14.2. Nuoseklioje teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas šios teismų praktikoje, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų pagrindu, suformuotos taisyklės nesilaikė. Nepatikrino, ar operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys, kuriuos teismas pripažino byloje įrodymais, patvirtinančiais A. S., V. S., J. V., R. J. kaltę, buvo gauti teisėtu būdu, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinių veiksmų sankcionavimui.

14.3. Teisinis pagrindas OVĮ 10, 11 straipsniuose (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo nagrinėjamoje byloje metu) nurodytiems operatyviniams veiksmams(pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slaptai kontrolei, techninių priemonių naudojimui specialia tvarka, slaptam patekimui į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, taip pat jų apžiūrai, laikinam dokumentų paėmimui ir apžiūrai, medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų paėmimui tirti neskelbiant apie jų paėmimą) atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys, priimtos pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus.

14.4. Bylos medžiaga patvirtina, jog baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus pirmosios instancijos teismui, byloje nebuvo nei motyvuotų teikimų, nei apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuotų nutarčių, patvirtinančių byloje atliktų operatyvinių veiksmų bei techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka teisėtumą. Bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose paminėti dokumentai buvo išreikalauti. Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė dalinai išslaptintus (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro 2008-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini) teikimus (16 t., b.l. 135-161; 21 t., b.l. 66-70), kurių pagrindu buvo priimtos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pateiktos pilnai išslaptintos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2008-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini) nutartys (17 t., b.l. 1-27; 19 t., b.l. 101-105) dėl operatyvinių veiksmų bei techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo A. S., R. J., V. S. ir J. V. atžvilgiu, kas patvirtina buvus teisinį pagrindą OVĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti.

14.5. Kita vertus, teisinio pagrindo operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti buvimas pats savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sąlygos. Kaip jau minėta, taip pat reikia nustatyti ir faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindą. Nors pagal teismų praktiką tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015), tačiau, jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmams atlikti, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacijos ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017, 2K-180-976/2017).

14.6. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2008 metais (byloje nėra duomenų apie tikslią datą), įtariant A. S. kitus asmenis piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu, buvo pradėta operatyvinio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje neva surinkta operatyvinė informacija apie kitų asmenų, taip pat ir A. S., galimai vykdomą nusikalstamą veiklą (byloje nėra pažymos dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo pagrindų ir aplinkybių). Kadangi galimai daromų veikų požymiai dar nebuvo nustatyti, siekiant nustatyti ir A. S. nusikalstamos veiklos požymius, įrodyti rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas, papildomai nustatyti ryšius, galimą nusikalstamų veikų mechanizmą, buvo nuspręsta naudoti technines priemones specialiąja tvarka bei vykdyti telefono abonentinių numerių ir elektroninio pašto adreso telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę bei fiksavimą, taip pat slapta patekti į negyvenamąsias patalpas - A. S. darbo kabinetą ir šalia esančias pagalbines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti jų apžiūrą ir naudoti technines priemones (vaizdo ir garso), kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą bei veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, naudoti technines priemones specialiąja tvarka, kontroliuojant bei fiksuojant A. S. pokalbius, kitokį susižinojimą ar (arba) su kitais asmenimis, jiems nežinant, viešose vietose. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pirmininkui 2008-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-03 Nr. (duomenys neskelbtini) teikimus dėl paminėtų operatyvinių veiksmų atlikimo bei techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka sankcionavimo. Nors Šiaulių apygardos teismas2008-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-03 Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimis sankcionavo pirmiau paminėtų veiksmų atlikimą, tačiau nei vienoje iš šių nutarčių nebuvo nurodyta nei tiriamos A. S. galimai nusikalstamos veiklos kvalifikavimas (konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis, jo dalis), nei turima informacija, iš kurios galima būtų spręsti apie tiriamų galimai neteisėtų veiksmų atitiktį tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių OVĮ 10, 11 straipsniuose numatyti veiksmai gali būti atliekami. Paminėtose teismo nutartyse apsiribota nurodymu, jog „Remiantis pateikta operatyvinės veiklos medžiaga, yra pagrindas taikyti A. S. atžvilgiu specialiąsias technines priemones, siekiant patikrinti jo dalyvavimą teikime nurodytoje nusikalstamoje veikloje (nurodytose nusikalstamose veikose): bylos duomenys patvirtina, kad A. S. gali būti susijęs su nusikalstama veikla (veikomis), turinčia (turinčiomis) nusikaltimo požymių.“ Pažymėtina ir tai, kad faktinės aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie konkrečių nusikalstamų veikų požymius, nebuvo nurodytos ir paminėtuose (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro teismui pateiktuose teikimuose, kuriais buvo prašoma sankcionuoti operatyvinius veiksmus bei priemones, numatytus OVĮ 10, 11 straipsniuose, apsiribota tik A. S. galimai daromų nusikalstamų veikų kvalifikavimo nurodymu (BK 225 straipsnis (operatyvinės priemonės galėjo būti taikomos tik tiriant BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką), BK 228 straipsnio 2 dalis) - „Operatyvinio tyrimo byloje yra informacijos apie A. S. rengiamus ir galimai daromus nusikaltimus, numatytus LR BK 225 str., LR BK 228 str. 2 d., tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti <...>“. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. S. atžvilgiu sankcionuoti OVĮ 10, 11 straipsniuose numatytus operatyvinius veiksmus bei technines priemones specialiąja tvarka nebuvo faktinio pagrindo, o tuo pačiu (duomenys neskelbtini) apygardos teismui nebuvo ir teisinio pagrindo priimti 2008-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-03 Nr. (duomenys neskelbtini) nutartis.

14.7. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės analogiška situacija nustatyta ir sankcionuojant visų pirmiau paminėtų operatyvinių veiksmų taikymo bei techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka pratęsimus, sankcionuojant naujus operatyvinius veiksmus tiek A. S. atžvilgiu, tiek R. J., V. S. ir J. V. atžvilgiu. Nei vienoje iš 2009-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų nutarčių (duomenys neskelbtini) apygardos teismas nenurodė nei tikslaus tiriamų A. S., R. J., V. S. ir J. V. galimų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, nei faktinės informacijos, liudijančios, esant faktinį pagrindą tokiam sankcionavimui. Tuo tarpu operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik teismui įsitikinus, kad egzistuoja faktinis pagrindas, ir juos sankcionuojant. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo prokuroro 2009-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini) teikimuose, kurių pagrindu ir buvo priimtos paminėtos nutartys, buvo nurodyta dėl kokių konkrečiai A. S., R. J., V. S. ir J. V. galimai vykdomų nusikalstamų veikų, numatytų OVĮ 9 straipsnio 1 punkte, yra atliekamas operatyvinis tyrimas ir prašoma sankcionuoti operatyvinius veiksmus bei technines priemones specialiąja tvarka, tačiau konkretūs faktiniai duomenys apie paminėtų asmenų galimai vykdomą nusikalstamą veiklą, susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios jie ir buvo perduoti teismui, paaiškėjo tik operatyvinio tyrimo eigoje, jau taikant apygardos teismo pirmininko sankcionuotus operatyvinio tyrimo veiksmus bei priemones. Šią aplinkybę apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir tyrimo metu STT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku buvęs G. R. (18 t., b.l. 60). Pastebėtina tai, kad 2009-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) teikime dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo, slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas ir jų apžiūros bei techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo A. S. atžvilgiu (16 t., b.l. 136-137), kaip ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos 2009-01-30 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b.l.110-111), nurodant faktinio pagrindo operatyvinių veiksmų sankcionavimui buvimą, apsiribota abstrakčiais teiginiais („Atliekant operatyvinį tyrimą gauta operatyvinės informacijos, jog A. S. <...> pasinaudodami savo tarnybine padėtimi bei galimai už neteisėtą atlygį proteguoja įvairius verslo subjektus (duomenys neskelbtini) vykdomų viešųjų pirkimų konkursų metu“), nenurodant jokių konkrečių duomenų, kuriais vadovaujantis teigiama, kad A. S., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, proteguoja verslo subjektus (duomenys neskelbtini) vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat duomenų apie konkrečius verslo subjektus, kurie galimai yra proteguojami, kokios konkrečiai srities viešuosiuose pirkimuose tai daroma, kokiais duomenimis vadovaujantis teigiama, kad tokius veiksmus A. S. galimai atlieka už neteisėtą atlygį. Abstraktus faktinis pagrindas, prašant sankcionuoti operatyvinių veiksmų bei techninių priemonių specialiąja tvarka taikymo pratęsimą, naujus operatyvinius veiksmus A. S. atžvilgiu, išdėstant konkretesnius duomenis, gautus jau taikomų operatyvinių veiksmų atlikimo metu, iš esmės nurodytas tik 2009-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) teikime (16 t., b.l. 138-139) bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2009-04-29 rašte Nr. 3S-01-284 (5 t., b.l.106-107), t.y. praėjus beveik pusei metų po pirminių operatyvinių veiksmų A. S. atžvilgiu sankcionavimo. Būtent paminėtuose procesiniuose dokumentuose pateikiami konkretesni duomenys, kuriais disponavo operatyvinį tyrimą atlikęs subjektas, o būtent, kad „A. S., pasinaudodamas užimamomis pareigomis valstybės tarnyboje, <...> galimai už neteisėtą atlygį proteguoja kai kurias informacinių technologijų bendroves ir padeda joms laimėti (duomenys neskelbtini) organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus dėl įvairios informacinių technologijų įrangos įsigijimo bei paslaugų pirkimo.“ Vertinant operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad informacija apie R. J., V. S. ir J. V. galimus nusikalstamus veiksmus buvo gauta operatyvinių veiksmų bei priemonių taikymo A. S. atžvilgiu metu, t.y. jau atliekant operatyvinį tyrimą nagrinėjamoje byloje, ką patvirtina Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos raštuose dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir operatyvinių veiksmų atlikimo (5 t., b.l. 92-111), pirmiau paminėtuose teikimuose (16 t., b.l. 135-161; 21 t., b.l. 66-70) bei (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartyse (17 t., b.l. 1-27; 19 t., b.l. 101-105) užfiksuoti duomenys. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės, vertinant visumoje kartu su operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turiniu (pirmi operatyviai duomenys užfiksuoti tik 2009-04-23, 5 t., b.l. 121-123), teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje operatyvinį tyrimą iniciavęs ir atlikęs operatyvinės veiklos subjektas iki teismui teikiant teikimus dėl operatyvinių veiksmų bei priemonių, numatytų OVĮ 10, 11 straipsniuose, sankcionavimo, nedisponavo jokia operatyvine informacija apie A. S., taip pat ir R. J., V. S., J. V. galimai vykdomą nusikalstamą veiklą, atitinkančią OVĮ 9 straipsnio 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų požymius, bei pripažinti, kad duomenys gauti aptariamo operatyvinio tyrimo metu, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamu įrodymu byloje bei iš esmės jais grindė apeliantų kaltę, buvo gauti neteisėtu būdu.

14.8. A. S. gynėjas operatyvinių veiksmų sankcionavimo jo ginamojo atžvilgiu neteisėtumą sieja ir su nutartis priėmusiu (duomenys neskelbtini) apygardos teismu. Mano, jog (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorui kreipiantis su teikimais į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pirmininką ir šiam priėmus nutartis dėl operatyvinių veiksmų bei techninių priemonių specialiąja tvarka sankcionavimo buvo pažeistos BPK numatytos teismingumo taisyklės. Sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Operatyvinio tyrimo metu nesivadovaujama BPK įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis, kurios taikomos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Pagal operatyvinių veiksmų sankcionavimo metu galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymą konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo galėjo būti priimta bet kuriame apygardos teisme (OVĮ 10 straipsnio 3 dalis ir 11 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant iš OVĮ 10, 11 straipsnių 4 dalyse išdėstytų teikimų turiniui keliamų reikalavimų, nebuvo privaloma teikimuose motyvuoti, dėl kokių priežasčių teikiant sankcionuoti šiuose straipsniuose nurodytus operatyvinius veiksmus, techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka kreipiamasi į vieną ar kitą apygardos teismą.

14.9. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pasisakyta, jog tam, kad teismas pripažintų duomenis, surinktus naudojant operatyvinius veiksmus ir priemones, įrodymu byloje, nepakanka, kad tokie veiksmai ir priemonės būtų sankcionuoti nepažeidžiant OVĮ nuostatų (nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sankcionuojant operatyvinio tyrimo veiksmus bei priemones OVĮ nuostatų nebuvo laikomasi). Teisėtai sankcionuotus operatyvinius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011, 2K-209-699/2017).

14.10. Siekiant paneigti operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumą, vienas esminių apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų yra tas, kad veika buvo provokuojama privataus asmens R. J., veikusio de facto (nesankcionavus) vykdant nusikalstamos veikos imitacijos modelį Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu ir jiems kontroliuojant.

14.11.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atlikus slaptą operatyvinį tyrimą, privalo taip pat patikrinti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Pastebėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje provokacijos versija buvo keliama ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką neviešo pobūdžio tyrimo metodų naudojimas yra pateisinama priemonė tiriant korupcinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau tokie neviešo pobūdžio veiksmai negali peraugti į provokavimą daryti nusikaltimą. Be kita ko, teismų praktikoje nurodyta, jog valstybės subjektai, rinkdami nusikalstamos veikos ištyrimui reikšmingus duomenis, gali atlikti tik įstatyme numatytus veiksmus. Duomenys, surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka, negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20straipsnio 1 dalis). Jei dalis reikšmingos baudžiamajam procesui informacijos yra surenkama vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu (Kriminalinės žvalgybos įstatymu), tai iš baudžiamosios bylos medžiagos turi būti aišku, kokie Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) numatyti veiksmai buvo atlikti, taip pat turi būti galimybė patikrinti, ar renkant informaciją buvo laikytasi Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017).

14.12. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog atlikto operatyvinio tyrimo metu pirmiau nurodytomis (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pirmininko nutartimis buvo sankcionuota ir atlikta: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slapta kontrolė ir fiksavimas; slaptas patekimas į negyvenamąsias patalpas (darbo kabinetus, šalia esančias pagalbines patalpas, konferencijų sales bei pasitarimų kambarius), jų apžiūra bei techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą bei veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokia kontrolę nėra žinoma; laikinas dokumentų paėmimas ir jų apžiūra; techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant bei fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ir (arba) veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant apie tokią kontrolę viešose vietose. Sankcionuotų operatyvinių veiksmų bei techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka metu gauti bylai reikšmingi duomenys buvo įforminti, surašant operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus. Vertinant paminėtų operatyvinių veiksmų atlikimo aplinkybes, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus, kitus gautus duomenis, spręsti apie galimai A. S., V. S., J. V. atžvilgiu atliktus provokacinius veiksmus, nebuvo pagrindo.

14.13. Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pateikus teismui vaizdo įrašą (16 t., b.l. 120-121, 18 t., b.l. 8-9), paaiškėjo, jog 2009-09-03, t.y. po to, kai 2009-09-02 sankcionuotų operatyvinių priemonių pagalba buvo užfiksuota, kad R. J. A. S. darbo kabinete (duomenys neskelbtini) aptiko STT sumontuotą pasiklausymo įrangą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykę STT pareigūnai V. B., R. S., kurie R. J. išsivežė į STT būstinę. Nors pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus šiai aplinkybei bei R. J. apklausos metu pripažinus bendradarbiavimą su STT pareigūnais, nurodžius, kad jis veikė kaip nusikalstamos veikos imitavimo dalyvis, ėmėsi procesinių veiksmų išsiaiškinti operatyvinio tyrimo atlikimo aplinkybes, patikrinti gynybos iškeltą versiją apie galimą kaltinamųjų provokaciją padaryti nusikalstamą veiką (buvo išreikalauta dalis teikimų bei nutarčių, kurių pagrindu sankcionuoti operatyviniai veiksmai bei techninės priemonės specialiąja tvarka, išreikalauti R. J. STT būstinėje po 2009-09-03 pasirašyti dokumentai, informacija apie nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimą, teisiamojo posėdžio metu apklausti ne tik R. J. 2009-09-03 į STT būstinę nuvežę pareigūnai V. B., R. S., bet ir buvęs STT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas G. R. bei operatyvinį tyrimą šioje byloje atlikęs buvęs STT pareigūnas M. Z., būtent su kuriais R. J. 2009-09-03 nuvežtas į STT būstinę bendravo), tačiau skundžiamame nuosprendyje bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis vertino selektyviai, apsiribojo fragmentišku liudytojais apklaustų STT pareigūnų G. R., M. Z. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų išdėstymu, neatliko išsamios jų parodymų analizės, neatsižvelgė į šių liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, jų nepašalino, ko pasėkoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nepaneigė kaltinamųjų bei gynybos keltos provokacijos versijos, o tuo pačiu nepašalino ir abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo.

14.14. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas EŽTT praktiką, taip pat ir nagrinėjamoje byloje išaiškino, kad tuo atveju, kai vertinant provokacijos versiją kyla abejonių, ar tam tikras asmuo, kuris oficialiai nebuvo nusikalstamos veikos imitavimo dalyvis, bet atliko svarbų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, nebendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, turi būti imamasi priemonių šioms abejonėms pašalinti. Toks patikrinimas iš esmės atliekamas įvertinus, be kita ko, bylos medžiagoje esančią informaciją, esant būtinybei, peržiūrint (prireikus, išreikalaujant) atitinkamą papildomą medžiagą, susijusią su slapta operacija, apklausiant pareigūnus ir kitus susijusius asmenis (2010 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Bannikova prieš Rusiją, peticijos Nr. 18757/06, par. 73). Iš EŽTT praktikos matyti, kad tais atvejais, kai teismai nesiima būtinų priemonių asmens, prisidėjusio prie paskatinimo padaryti nusikalstamą veiką, galimiems ryšiams su teisėsaugos pareigūnais atskleisti, jo vaidmeniui darant nusikalstamą veiką ir pareigūnų poveikiui jo elgesiui nustatyti bei nepagrindžia išvados, kad provokacijos nebuvo, tinkamu reikšmingų ir pakankamų įrodymų vertinimu, provokacijos versijos paneigti nepavyksta ir konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas (žr., pvz., Ramanauskas prieš Lietuvą; priešingai, Bannikova prieš Rusiją, par. 73–77; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shuvalov prieš Estiją, peticijų Nr. 39820/08 ir 14942/09; 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Davitidze prieš Rusiją, peticijos Nr. 8810/05, par. 150; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Lyubchenko prieš Ukrainą, peticijos Nr. 34640/05; 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Matanovič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 2742/12, par. 136–146). Atkreipė dėmesį į tai, kad asmens, kuris, įtariama, galėjo bendradarbiauti su teisėsauga, elgesio priežastys ir motyvai turi būti įtikinamai paaiškinti įvertinus visus šiuo aspektu reikšmingus bylos įrodymus (pvz., Ramanauskas prieš Lietuvą, par. 62–66; 2014 m. vasario 11 d. sprendimas byloje Sandu prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 16463/08).

14.15. Nurodė, jog EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismų užduotis yra išnagrinėti bylos faktus ir imtis būtinų priemonių tiesai atskleisti, turint omenyje prokuroro pareigą įrodyti, kad provokacijos nebuvo, ir siekiant nustatyti, ar jos būta (Ramanauskas prieš Lietuvą, par. 70). Tai apima pareigą nustatyti, kokia medžiaga turi būti baudžiamosios bylos medžiagos dalis siekiant išnagrinėti provokacijos versiją (Lagutin ir kiti prieš Rusiją, par. 120). Sprendžiant gynybos argumentus dėl provokacijos būtina užtikrinti proceso rungtyniškumą ir šalių lygybę; taip pat – procesines garantijas, susijusias su įrodymų (duomenų) atskleidimu ir slaptųjų agentų bei kitų liudytojų, kurie gali duoti parodymus dėl provokacijos, apklausa (pvz., Matanovič prieš Kroatiją, par. 129).

14.16. Nagrinėjamos bylos kontekste kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisė apklausti liudytojus, kurių parodymai gali būti reikšmingi vertinant provokacijos versiją (be kita ko, operacijoje dalyvavusius teisėsaugos pareigūnus), yra viena garantijų dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais slaptų operacijų metu (pvz., 2016 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Ulyanov ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 22486/05 ir kt., par. 31 su tolesnėmis nuorodomis; 2016 m. kovo 8 d. sprendimas byloje Morari prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 65311/09, par. 38). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytų liudytojų apklausos turi būti atliekamos ir gauti parodymai tiriami (vertinami) atsižvelgiant į, be kita ko, tokią šios garantijos procesinę paskirtį. Slaptų operacijų dalyvių parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai ir atsargiai, panaudojant visas procesines galimybes juos patikrinti. Pažymėtina ir tai, kad siekiant užtikrinti veiksmingą slaptų operacijų teisminę kontrolę ir susijusių asmenų teisių apsaugą, už operacijas atsakingų ir jose dalyvaujančių pareigūnų parodymai negali būti vienintelis šaltinis, kuriuo remiantis daroma išvada dėl provokacijos nebuvimo (pvz., su atitinkamais pakeitimais, 2014 m. spalio 30 d. sprendimas byloje Nosko ir Nefedov prieš Rusiją, peticijų Nr. 5753/09 ir 11789/10, par. 69; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Calabro prieš Italiją ir Vokietiją, peticijos Nr. 59895/00). Iš EŽTT sprendimų taip pat matyti, kad provokacijos versija nėra tinkamai tikrinama ir paneigiama, be kita ko, tais atvejais, kai operacijoje dalyvavę teisėsaugos pareigūnai apklausiami neišsamiai, neišsiaiškinant vertinant provokacijos buvimą svarbių klausimų (pvz., 2017 m. vasario 14 d. sprendimas byloje P?tra?cu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 7600/09, par. 50); kai nagrinėjant bylą teisme neatkreipiamas dėmesys į esminius prieštaravimus toje pačioje slaptoje operacijoje dalyvavusių teisėsaugos pareigūnų parodymuose ir tokieprieštaravimai nepašalinami (nepateikiama pagrįsto jų paaiškinimo) (Nosko ir Nefedovprieš Rusiją, par. 68 ir kt.).

14.17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aptariamu aspektu gautus duomenis, taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautus papildomus duomenis visumoje, pripažįsta, jog nuteistųjų bei gynybos iškelta provokacijos versija nagrinėjamoje byloje pasitvirtino.

14.18. Pažymėtina tai, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (OVĮ 6 straipsnio 5 dalis, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo5 straipsnio 4 dalis).Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgment of 5 February 2008; Milinienė v. Lithuania, no. 74355/01, judgment of 24 June 2008, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-434/2013).

14.19. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme R. J. nuosekliai patvirtino, jog šioje byloje atliekant operatyvinį tyrimą, jis bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais STT pareigūnais. Pareigūnų nurodymu, jiems prižiūrint bei kontroliuojant, dalyvavo nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikime, bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais dėl (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarką. Netikėti šiais R. J. parodymais, vien dėl to, kad jis apie tai parodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktas 2009-09-03 vaizdo įrašas, buvusių STT pareigūnų V. B., R. S., G. R., M. Z. parodymai, byloje STT pateiktos rašytinio pasižadėjimo bei rašytinio įspėjimo kopijos, atliekant operatyvinį tyrimą užfiksuoti duomenys. Svarbu pastebėti ir tai, kad aplinkybė apie R. J. bendradarbiavimą su operatyvinį tyrimą atlikusiais STT pareigūnais paaiškėjo ne R. J. iniciatyva, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pateikus vaizdo įrašą apie 2009-09-03 R. J. kontaktą su STT pareigūnais. Būtent pateikus teismui paminėtą vaizdo įrašą, R. J. teko atskleisti kokiu tikslu jis operatyvinio tyrimo atlikimo šioje byloje metu susitikinėjo su STT pareigūnais.

14.20. R. J. apklausiamas parodė, jog jam 2009-09-02 (duomenys neskelbtini) vadovo A. S. kabinete aptikus pasiklausymo įrangą, 2009-09-03 į jo darbovietę atvyko du STT pareigūnai, su kuriais jis buvo nuvykęs į STT būstinę. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paminėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo byloje pateiktas vaizdo įrašas, bet ir pirmosios instancijos teisme STT V. B., R. S. duoti parodymai (18 t., b.l. 63-66, 66-67). Liudytojai V. B., R. S. apklausiami parodė, jog tiesioginio vadovo STT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko G. R. nurodymu buvo nuvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. J. pasiūlė nuvykti kartu su jais į STT patalpas pokalbiui. R. J. sutiko. Kartu su R. J. atvykus į STT, jis buvo palydėtas į G. R. kabinetą. Liudytojai nurodė, jog jie pokalbyje nedalyvavo, todėl nežino apie ką vyko pokalbis su R. J.. Liudytojas V. B. parodė, kad anksčiau buvo pažįstamas su R. J., kartu dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat jam buvo žinoma, kad STT atliekamas operatyvinis tyrimas, kuriame minimas ir R. J., tačiau jis tyrime nedalyvavo (operatyvinį tyrimą atlikęs STT pareigūnas M. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šioje operatyvinio tyrimo byloje dirbo ir V. B., 18 t., b.l. 82). Tai, kad R. J., po 2009-09-02 pasiklausymo įrangos aptikimo A. S. kabinete (duomenys neskelbtini), 2009-09-03 buvo atvežtas į STT būstinę pokalbiui, patvirtino ir apklausiami operatyvinį tyrimą šioje byloje atlikę buvęs STT pareigūnas M. Z., taip pat buvęs STT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas G. R..

14.21. Sprendžiant iš R. J., 2009-09-03 STT vykusiame apie valandos laiko pokalbyje dalyvavo STT (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas G. R. ir STT pareigūnas M. Z.. Pokalbio metu jam buvo pasakyta, kad STT vykdo nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kuriame jis privalo dalyvauti. R. J. teigimu, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, kad jis sutiktų dalyvauti šiame modelyje (apeliuojama į jį kaip buvusį operatyvinės veiklos pareigūną, nurodoma, kad apie jo veiklą bus informuotas darbdavys, užsimenama apie galimą jo baudžiamąją atsakomybę). Paminėti pareigūnai jam nurodė, kad jis ir toliau turi palaikyti kontaktus su A. S. ir kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais dėl tos intelektualios saugos sutarties pasirašymo, nes jiems reikia pradėtą darbą užbaigti, tęsti veiklą. Jo buvo prašoma jau tą pačią dieną susitikti su A. S. ir nukreipti dėmesį nuo STT institucijos, kad nekiltų (duomenys neskelbtini) darbuotojams įtarimų, nurodyti, kad įranga yra, pavyzdžiui „(duomenys neskelbtini)“, kokių nors kitų komercinių subjektų. Buvo liepta kiek tai įmanoma įvairiais būdais įtikinamai veikti dėl sutarties pasirašymo. Jis vykdė pareigūnų nurodymus, tęsė bendravimą su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, imitavo modelį dėl viešojo pirkimo procedūros, kad sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pasirašyta. R. J. įsitikinimu, savo veiksmais jis kurstė, lenkė A. S. tęsti veiklą dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo. Jis pats kalbėdamas su A. S. skatino, kad konkursas būtų formalus, kad kitos įmonės būtų formaliai įtrauktos į konkursą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos laimėti konkursą būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po susitikimų su A. S., R. J. teigimu, jis susitikdavo su STT pareigūnais, juos informuodavo apie įvykių eigą. Iš R. J. parodymų matyti, jog pastarasis su STT pareigūnais G. R., M. Z. po 2009-09-03 vykusio jų susitikimo, buvo susitikę dar ne kartą. Susitikimai vyko tiek STT patalpose, tiek ir Vilniaus mieste. Be to, G. R. jam buvo davęs savo vizitinę kortelę ir liepęs su juo kontaktuoti, informuoti jį, kaip jam sekasi bendrauti su (duomenys neskelbtini). Susitikimų metu iš pareigūnų pusės jam buvo nurodyta, kad jo susitikimai su (duomenys neskelbtini) darbuotojais turi būti ilgesni, būtų daugiau kalbama apie sutarties pasirašymą. R. J. teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad veikia pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos modelį, teisėtai. Nors jam prašant ir nebuvo parodyti modelio dokumentai, tačiau tiek G. R., tiek M. Z. jį nuolatos įtikinėjo, kad tokie dokumentai yra tvarkomi, ne viskas taip greitai vyksta, kad viskas atliekama su prokuroro žinia. Be to, apie tai, kad jis veikia teisėtai, sprendė iš jam susitikimų metu pareigūnų G. R., M. Z. pateiktų pasirašyti trijų dokumentų, tarp kurių buvo rašytinis pasižadėjimas, įspėjimas. Jo atliekamų veiksmų teisėtumu jis pradėjo abejoti tik 2009 m. gruodžio mėn., kai dar kartą paprašius pareigūnų jam parodyti vykdomo modelio dokumentus, jie jam nebuvo pateikti, vėlgi buvo nurodyta, kad jie ruošiami ir viskas bus įforminta. Dėl nurodytų aplinkybių 2010 m. sausio mėnesį jis informavo pareigūnus, kad nutraukia bendradarbiavimą su jais, po ko iš karto sekė kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis buvo sulaikytas (18 t., b.l. 48-54, 86-88; 19 t., b.l. 109-115; 21 t., b.l. 90-102).

14.22. Pažymėtina, kad R. J. nurodytas pirmiau išdėstytas aplinkybes iš esmės pripažino byloje eilę kartų apklausti buvę STT pareigūnai G. R. bei M. Z..

14.23. Liudytoju apklaustas buvęs STT pareigūnas G. R. pirmosios instancijos teisme apklausiamas pirmą kartą parodė, jog 2009-09-02 užfiksavus R. J. veiksmus aptinkant STT įrangą bei siekiant, kad jie nebūtų iššifruoti ir galėtų tęsti savo veiklą, atsižvelgiant, kad R. J., kaip buvęs policijos pareigūnas, turėtų suprasti pareigą netrukdyti operatyvinėms tarnyboms atlikti savo veiksmus, buvo priimtas spendimas su juo susitikti ir pasikalbėti. Susitikimas vyko jo iniciatyva bei jo kabinete. Šios apklausos metu liudytojas tvirtino, jog susitikimas 2009-09-03 su R. J. buvo labai trumpas, jis buvo perspėtas nutraukti savo neteisėtą veiklą, neieškoti įrangos ir netrukdyti STT dirbti. Šio susitikimo metu R. J. pasirašė pasižadėjimą, kad neatskleis jų pokalbio metu sužinotos informacijos. Tai buvo vienintelis dokumentas, kurį R. J. pasirašė. Šios apklausos metu G. R. pripažino, jog su R. J. jis buvo susitikęs ne vieną kartą – „Pokalbis buvo kabinete, gal dar mieste vieną ar du kartus, bet ne daugiau dviejų kartų“. Buvęs pareigūnas, be kita ko, nurodė, jog pokalbiuose su R. J. dalyvavo tik jis. Kiti susitikimai su R. J. buvo tik tam, kad įsitikinti, ar jis laikėsi pažado neatskleisti informacijos. Jokie dokumentai, fiksuojant pokalbius su R. J., nebuvo surašyti. Apie susitikimus su R. J. prokuroras nebuvo informuotas (18 t., b.l. 55-60). Vėlesnių apklausų metu, byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms po pareigūno M. Z. apklausos, STT teismui pateikus du iš trijų R. J. paminėtų pasirašytų dokumentų (2009-11-05 rašytinį pasižadėjimą bei 2009-11-05 rašytinį įspėjimą, 17 t., b.l. 50-52), buvęs STT pareigūnas G. R. savo parodymus iš dalies pakeitė (18 t., b.l. 84-85; 19 t., b.l. 115-118; 21 t., b.l. 58-63). Pripažino, jog dvejuose susitikimuose su R. J., vykusiuose STT patalpose jo kabinete, taip pat dalyvavo ir aptariamą operatyvinį tyrimą atlikęs M. Z.. Nors pripažino, kad 2009-09-03 vykęs susitikimas su R. J. užtruko apie valandą laiko, tačiau vengė atskleisti jo turinį. Patvirtino, jog rašytinis įspėjimas, pasižadėjimas buvo pasirašyti ne pirmojo susitikimo su R. J. metu. Tuo tarpu vėlesnėse apklausose, nurodydamas susitikimų su R. J. skaičių, G. R. nebuvo nuoseklus (STT būstinėje su R. J. buvo susitikęs du-tris kartus, taip pat vieną kartą mieste, 18 t., b.l. 84-85; su R. J. buvo susitikę kelis kartus, pirmą kartą 2009-09-03, po to jis pats pas juos atvyko ir dar kartą buvo susitikę mieste, tačiau tikslaus skaičiaus, kiek kartų buvo susitikę neprisimena, 19 t., b.l. 117; su R. J. buvo susitikę ne daugiau trijų kartų: du kartus kabinete ir vieną kartą mieste, 21 t., b.l. 59; negalėjo nurodyti, ar 2009-11-05 buvo antrasis susitikimas su R. J. ar trečiasis, parodė, kad po 2009-11-05 susitikimo praėjus savaitei laiko įvyko paskutinis susitikimas su R. J., 21 t., b.l. 60-63). Be kita ko, G. R. jau patvirtino, jog prokuroras apie susitikimus su R. J., šio operatyvinio tyrimo metu pasirašytus dokumentus visgi buvo informuotas (19 t., b.l. 117; 21 t., b.l. 63).

14.24. Operatyvinį tyrimą kontroliavęs buvęs STT pareigūnas M. Z., apklausiamas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, patvirtino, jog 2009-09-03 R. J. buvo atvežtas į STT būstinę pokalbiui. Apie valandos laiko pokalbis vyko jo vadovo G. R. kabinete, pokalbyje dalyvavo jis, G. R. ir R. J.. Liudytojas patvirtino, jog atliekant operatyvinį tyrimą jis su R. J. buvo susitikęs ir bendravo du kartus, R. J. susitikimų metu pasirašė rašytinį pasižadėjimą ir rašytinį įspėjimą. R. J. atvykimai į STT nebuvo registruojami registracijos žurnale, pokalbių nefiksavo ir kaip procesinio veiksmo. M. Z. nepaneigė, kad kitų STT pareigūnų susitikimų su R. J. galėjo būti ir daugiau. Taip pat parodė, jog apie vykusius susitikimus su R. J., jų rezultatus buvo informuotas operatyvinį tyrimą kontroliavęs prokuroras. Priešingai nei liudytoju apklaustas G. R., M. Z. parodė, jog jis neturėjo duomenų apie tai, kad R. J. po 2009-09-03 susitikimo būtų A. S. aplinkybes apie STT atliekamą operatyvinį tyrimą (18 t., b.l. 80-83; 21 t., b.l. 48-58).

14.25. Liudytojais apklausti G. R., M. Z. abu nuosekliai patvirtino, jog šioje byloje atliekant operatyvinį tyrimą nebuvo kreiptasi į prokurorą dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo ir jis nebuvo sankcionuotas. Šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2014-03-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teismui pateikta informacija apie tai, kad aptariamame operatyviniame tyrime iš tikrųjų nusikalstamos veikos imitacijos modelis nebuvo sankcionuotas (17 t., b.l. 65). Kita vertus, iš tų pačių buvusių STT pareigūnų teismuose duotų parodymų galima spręsti apie tai, kad R. J. po 2009-09-03 susitikimo STT patalpose su pareigūnais, bendraujant su (duomenys neskelbtini) darbuotojais dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo, veikė būtent STT pareigūnų nurodymu, jiems prižiūrint bei kontroliuojant. Buvęs pareigūnas G. R. didžiąją dalį apklausų tvirtinęs, kad R. J. susitikimų metu jie nedavė jokių nurodymų, susijusių su jo tolimesniais veiksmais, bendraujant su (duomenys neskelbtini) darbuotojais dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2017-10-10 vykusio posėdžio metu savo parodymus pakeitė. Pastarasis parodė, jog pirmojo susitikimo metu R. J. pasakė, kad šis toliau bendraudamas su (duomenys neskelbtini) darbuotojais elgtųsi natūraliai, bendrautų taip, kaip bendravo anksčiau, o dėl surastos aparatūros pakomentuotų, jog ji galimai likusi anksčiau buvusios saugos tarnybos. G. R. parodė, jog vėlesnio susitikimo su R. J. metu, pastarojo teiravosi, kaip į R. J. paaiškinimus dėl rastos aparatūros reagavo A. S., į ką R. J. atsakė, kad viskas yra normaliai, pasakė jų nurodytą versiją, kad aparatūra yra palikta saugos tarnybos. Be to, šios apklausos metu G. R. kategoriškai nepaneigė aplinkybės, kad dar 2009-09-03 susitikimo su R. J. metu buvo pasirašytas rankraštinis įsipareigojimas pradėti bendradarbiauti (21 t., b.l. 60-62). Tuo tarpu operatyvinį tyrimą atlikęs buvęs STT pareigūnas M. Z. apklausų metu neigęs operatyvinio tyrimo metu bendradarbiavimą su R. J., pats sau prieštaraudamas, nuosekliai parodė, jog R. J. susitikimų metu buvo prašoma, jog su (duomenys neskelbtini) darbuotojais dėl sutarties pasirašymo būtų tęsiamas įprastinis bendravimas, toks koks jis buvo iki tol, buvo prašoma neišsiduoti, kad nekiltų įtarimų dėl atliekamo tyrimo. Be kita ko, M. Z. taip pat parodė, jog iki 2009-09-03 susitikimo su R. J. jiems buvo žinoma apie pastarojo galimą nusikalstamą veiklą, apie A. S. ir R. J. pokalbius dėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ fizinės ir intelektinės apsaugos paslaugų pirkimo viešojo pirkimo būdu, tuo pačiu apsaugant, kad (duomenys neskelbtini) vadovų, darbuotojų atžvilgiu nebūtų atliekami kažkokie sankcionuoti veiksmai (18 t., b.l. 80-83; 21 t., b.l. 48-58).

14.26. Kaip minėta, bylą nagrinėjant teisme, STT 2014-01-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė į bylą R. J. apklausos metu paminėtus jo operatyvinio tyrimo metu pasirašytus dokumentus – 2009-11-05 rašytinį pasižadėjimą, 2009-11-05 rašytinį įspėjimą (17 t., b.l. 50-52). Paminėtais dokumentais R. J. pasižadėjo neatskleisti 2009-09-03 iš STT pareigūno G. R. sužinotos informacijos apie A. S. (duomenys neskelbtini) direktoriaus kabinete įrengtas technines priemones, taip pat buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 296, 297, 202, 295, 305 straipsnius. R. J. pasirašytame 2009-11-05 rašytiniame pasižadėjime nurodyta, jog pasižadėjimą priėmė M. Z..

14.27. Apie tai, kad R. J. pirmiau išdėstyti parodymai yra patikimi, prieš A. S., V. S., J. V. STT pareigūnai su R. J. pagalba atliko provokacinius veiksmus, vertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, galima spręsti ir iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų, kitų byloje esančių duomenų. Sprendžiant iš bylos medžiagos, iki 2009 m. rugsėjo mėnesio konkretūs veiksmai, susiję su supaprastinto viešojo pirkimo apklausos būdu, siekiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti intelektinės saugos paslaugas, organizavimu nebuvo atlikti, ką patvirtina ir kaltinime nurodytos aplinkybės. Konkretūs veiksmai, susiję su šio viešojo pirkimo organizavimu, prasidėjo tik M. Z. parengus ir pasirašius 2009-09-07 tarnybinį pranešimą, 2009-09-08 paraišką – užduotį dėl supaprastinto viešojo pirkimo atlikimo. Kita vertus, pastebėtina tai, kad pagal šiuos dokumentus pradėta organizuoti pirkimo procedūra neįvyko. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinime nurodytas supaprastintas viešasis pirkimas apklausos būdu, būtent po 2009-09-03 įvykusio R. J. susitikimo su STT pareigūnais, buvo organizuojamas iš naujo. Nors byloje buvo aiškinamasi aplinkybė, dėl kokių priežasčių viešąjį pirkimą teko organizuoti iš naujo, tačiau pavyko nustatyti tik tai, kad pirmą kartą organizuojant viešąjį pirkimą parengti dokumentai buvo pavogti. Laikotarpiu nuo 2009-09-03 iki 2009-09-30 atliekant byloje sankcionuotus operatyvinius veiksmus nebuvo gauta jokių bylai reikšmingų duomenų (17 t., b.l. 64). Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant iš bylos medžiagos, būtent R. J. nuo 2009-09-03 bendraujant su STT pareigūnais, šiems jį kontroliuojant, pastarasis atliko itin aktyvius bei kryptingus veiksmus, kad supaprastintas viešasis pirkimas apklausos būdu, siekiant nupirkti intelektinės saugos paslaugas, įvyktų ir būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, t.y. aktyviai bei kryptingai bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais (iš esmės visi byloje užfiksuoti R. J. ir V. S. telefoniniai pokalbiai, o po jų sekę ir judviejų susitikimai įvyko R. J. iniciatyva, taip pat, būtent R. J. kontaktavo ir su J. V. bei M. Z.), atliko aktyvius veiksmus, susijusius su viešojo pirkimo dalyvių suradimu, dokumentų viešajam pirkimui parengimu ir pateikimu, bendravimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais.

14.28. Išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog R. J. veikė STT pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu bei jiems kontroliuojant. R. J. dalyvavo STT pareigūnų de facto vykdytame nusikalstamos veikos imitacijos modelyje, kuris atliktas ne tik nesilaikant leidžiamų tokio operatyvinio tyrimo veiksmo ribų, bet ir jo nesankcionavus. Tokia teisėsaugos pareigūnų ir jų pasitelkto asmens veikla aiškiai neatitiko teisėtumo reikalavimų, šiurkščiai pažeidė iš teisinės valstybės kildinamus imperatyvus teisėsaugos pareigūnams veikti įstatymo pagrindu ir ribose, esmingai pažeidė A. S., V. S., J. V. teisę į privataus gyvenimo gerbimą, atėmė galimybę į sąžiningą (teisingą) procesą. Tokių neteisėtų veiksmų atlikimo pagrindu surinkti duomenys vienareikšmiškai negali būti pripažinti įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pažymėjęs, jog bet koks pareigūnų, taikančių neviešus tyrimo veiksmus, provokuojantis ar į provokaciją panašus elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-238-139/2015).

14.29. Pažymėtina ir tai, kad vertinant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose gautus duomenis, pagrįstų įtarimų kyla ir dėl to, ar R. J. ne su STT pareigūnų žinia veikė ir iki jų susitikimo 2009-09-03. Šioje dalyje paties R. J. parodymai buvo nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme, taip pat bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, pastarasis tvirtino, kad bendradarbiavimas su STT pareigūnais prasidėjo tik po jų 2009-09-03 susitikimo. Kita vertus, antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pastarasis jau tvirtino, kad susitikimai taip pat ir su STT pareigūnu G. R. buvo ir iki 2009-09-03. Pažintis su (duomenys neskelbtini) direktoriumi įvyko pokalbių su STT pareigūnais pasėkoje, tikslas buvo įeiti į (duomenys neskelbtini) aplinką. Jis STT pareigūnams buvo užsiminęs, kad jam žinoma, jog (duomenys neskelbtini) nori skelbti konkursą, įdiegti savo patalpų viduje apsaugos sistemas, pasirūpinti kompiuterinių tinklų apsauga. R. J. patvirtino, kad su A. S. susipažino 2009 m. pavasarį (šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis A. S.). Tuo tarpu, kaip jau minėta, byloje atliekant operatyvinį tyrimą pirminė informacija apie A. S. ir R. J. ryšius ir užfiksuota 2009 m. balandžio mėnesio pabaigoje, nors pirmieji operatyviniai veiksmai bei techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka A. S. atžvilgiu buvo sankcionuoti dar 2008 m. spalio mėnesį (21 t., b.l. 90-102). Liudytoju apklaustas buvęs STT pareigūnas G. R. taip pat nebuvo visiškai nuoseklus dėl bendravimo su R. J. iki 2009-09-03. Nors pastarasis eilę kartų apklausiamas tvirtino, kad su R. J. iki jų susitikimo 2009-09-03 neturėjo kontaktų, tačiau bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme parodė „Dabar nepamenu, ar iki rugsėjo 3 d. dar buvo susitikimai su R. J., gal ir buvo keli susitikimai.“ (19 t., b.l. 116). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant iš bylos medžiagos, kaip ir po 2009-09-03, taip ir iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, pradedant tų pačių metų balandžio mėnesiu, akivaizdi iniciatyva buvo iš R. J. pusės. Būtent pastarasis aktyviai įtikinėjo A. S. dėl saugos paslaugų reikalingumo, save pateikdamas kaip itin gerą ir kompetentingą tokių paslaugų žinovą. Kaip to įrodymą, R. J. jau 2009-04-23 neva aptiko A. S. kabinete įrangą, kurią ir neutralizavo (5 t. b.l. 121-123), pasiklausymo aparatūros paieškos veiksmus A. S. darbo kabinete savo iniciatyva pakartojo ir 2009-05-05 (5 t., b.l. 124-128). Ne kas kitas, o būtent R. J. pokalbių su A. S. metu pats pirmas pradėdavo kalbėti apie teikiamas jo paslaugas bei jų poreikį (duomenys neskelbtini), įtikinėjant nurodydamas apie tokio pobūdžio aparatūros aptikimą bei neutralizavimą pas kitus žinomus politikus (5 t., b.l. 124-128, 129-136, 137-142 ir kt.). Būtent R. J. 2009-07-23 vykusio pokalbio metu ir pasiteiravo A. S. „<...>. O jūsų, sakysim, negali (duomenys neskelbtini) sudaryt kažkokią sutartį, sakysim, oficialią, kad...“, nurodė „Tai va, aš galvoju tokį variantą, kad ir būtų apmokėjimas iš valdiškų ir viskas nu. Aš galvoju tokį. Pavyzdžiui, su, su mūsiškiais ras darom ir viskas sutartį. Nes aš su... Ten direktorius dabar savas yra žmogus.“, „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b.l. 166-172). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atmesti gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kad R. J. su STT pareigūnais nagrinėjamu atveju bendravo nuo pat pradžių. Būtent su STT pareigūnų žinia, jų nurodymu bei jiems kontroliuojant, nuo pat 2009 m. balandžio mėnesio A. S., o vėliau ir V. S. bei J. V.,R. J. buvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką, kurios be pareigūnų bei su jais bendrai veikusio R. J. nebūtų darę.

14.30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, jog baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma nusikalstama. Baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką, tačiau proceso ar jam prilygstantys veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ar kitus įstatymus negali būti atliekami siekiant paskatinti asmenį atlikti BK draudžiamus veiksmus. Taip pradėtas procesas negali baigtis išprovokuoto asmens nubaudimu. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008).

14.31. Taigi, neleistinais pripažinus visus operatyvinio tyrimo metu šioje byloje gautus duomenis, nustačius provokacijos faktą bei tai, kad byloje nelieka jokių įrodymų, patvirtinančių A. S., V. S., J. V., R. J. veiksmuose esant jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1, 2 dalyse, požymių, pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas nuosprendis naikinamas ir apeliantai dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, V. S. ir J. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. V. BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S., V. S., J. V. ir R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.