Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui E. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus.

Atsakovas E. R. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismą telefonu informavo, kad dirba ir į posėdį neatvyks, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. N. ir atsakovas E. R. turi nepilnametį vaiką G. R., gim. 2009-03-31 (b.l. 6). Ieškovas ir atsakovė santuokos nebuvo ir nėra sudarę.

5. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

6. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

7. Ieškovė remiasi Lietuvos A. T. formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2016‑07‑01 yra 380,00 Eur, ir kurio įrodinėti nereikia. Kasacinio teismo praktikoje būtent ir pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Duomenų, kad atsakovas dėl savo sveiktos būklės ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, nepateikta ((duomenys neskelbtini)str.). Atsakovas atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko ir ieškovės reikalavimų neginčija. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui G. R., gim. 2009‑03-31, periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovas išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovui (CK 3.185 str., 3.190 str.).

8. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kurių atsakovas neginčija, ir iš kurių matyti, kad atsakovas vaiko išlaikymo nebeteikia nuo 2017-07-01, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nuo šios datos tenkintinas visiškai.

9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), iš atsakovo valstybei priteistina 65,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 177 str.,185 str., 259-269 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-07-01 iki jos pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.