Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-64-149/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-20
Bylos Nr.
1S-64-149/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
A. U.
Kategorijos
Nuorašas Byla Nr.1S-64-149/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. U. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-09 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Po Lietuvos Respublikos BK papildymo 64¹ str., Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. U. prašymas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹straipsnį ir sutrumpinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 nutartimi nuteistojo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad, nors A. U. atitinka BK 64¹ str. numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, tačiau, vadovaujantis aukštesniųjų teismų formuojama praktika, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo iki įstatymo papildžiusio BK nauju 64¹ str. įsigaliojimo, todėl BK 64¹ str. nuostatos jo atžvilgiu netaikomos. Be to, teismas nurodė, kad BK 64¹ str. pagrindu bausmė gali būti mažinama tik tuo pačiu nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-08 nutartis Nr. 1S-854-149/2013, 2013-10-11 nutartis 1S-857-92/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2013-10-11 Nr. 1N-153/2013).

2014-11-18 nuteistasis A. U. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 nutartį ir jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-09 nutartimi nuteistojo prašymo netenkino, nurodydamas, kad A. U. prašymas dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, taip pat pakartotinai nurodė, kad teismas neturi įstatyminio pagrindo tenkinti prašymo dėl bausmės sumažinimo ir taikyti A. U. atžvilgiu naujai įsigaliojusio BK 64¹ str. nuostatas.

2015-01-05 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. U. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-09 nutartį ir, pritaikius jo atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas, 1/3 sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu paskirtą jam bausmę.

Savo skunde nuteistasis A. U. iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo prašymuose, adresuotuose Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendis įsiteisėjo 2013-09-27, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jis atitinka BK 64¹ str. nustatytas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

A. U. skundas atmestinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. (įsigaliojo nuo 2013-07-13) neturi grįžtamos galios, kadangi pačiame straipsnyje nurodyta, kad teismo paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kito būdo, kaip pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. sumažinti paskirtą A.U. bausmę, baudžiamasis įstatymas nenumato. Taigi, BK 64¹ straipsnyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip turintis atgalinio veikimo galią bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-163/2014). Pagal teismų formuojamą praktiką BK 64¹ str. taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 64¹ straipsnį atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-1/2014).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str.,

nutarė:

pareiškėjo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-09 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja (parašas) Leonarda GurevičienėNuorašas tikras:Teisėja Leonarda Gurevičienė