Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovei R. J., ieškovės atstovei, advokato padėjėjai S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į 2016 m. vasario 22 d. vykusį bylos nagrinėjimą atsakovas A. J. neatvyko, apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai (LR CPK 123 str.). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pinigai buvo ne paskolinti atsakovui juos duodant grynaisiais pinigais, o pagal abiejų šalių susitarimą jie buvo naudojami atsakovo buto remontui, tai patvirtina į bylą pateikti statybinių medžiagų pirkimo čekiai ir kiti rašytiniai įrodymai.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. J. nurodė, kad su savo nepilnamečiu vaiku apsigyveno kartu su atsakovu, atsakovui A. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kadangi, butas po nuomininkų išsikėlimo buvo netvarkingas, atsakovo prašymu, buto remontui, ieškovė sutiko paskolinti pinigų. Tuo metu ji buvo savo vardu gavusi paskolą iš banko ir nepanaudojusi visų gautų pinigų, todėl sutiko paskolinti atsakovui lėšas. Kaip ir buvo sutarę, R. J. iš banke gautų lėšų pirko įvairias buto remontui reikalingas statybines medžiagas, mokėjo darbininkams už atlikus darbus, o užrašų knygelėje sudarė pirkinių sąrašą ir taupė pirkimo kvitus. Atsakovui grįžus iš užsienio, jie bendru susitarimu nusprendė pasirašyti vekselį, kuris patvirtintų piniginių lėšų, skirtų remonto darbams atlikti, paskolinimo faktą atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas iš pradžių dalimis mokėjo skolą, tačiau jam pasiskundus dėl sunkios materialinės padėties, ji sutiko pratęsti pinigų grąžinimo terminą, geranoriškai ranka padarė taisymus vekselyje, pataisydama vekselio pasirašymo ir grąžinimo datas. Atsakovas vekselio sudarymo metu suprato ir žinojo kokį dokumentą pasirašo ir dėl ko jis buvo sudarytas.

Parengiamojo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jis pinigų iš ieškovės nesiskolino ir nežino kas buvo įrašyta vekselyje, nes pasirašant dokumentą tuo nesidomėjo, be to, tuo laiku kai buvo pervedami pinigai iš jo sąskaitos ieškovei, jis buvo išvykęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.).

Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. sausio 18 d. atsakovas A. J. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2014 m. vasario 1 d. be sąlygų sumokėti ieškovei 21 000 Lt 6082,02 Eur. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui paprašius atidėti paskolos grąžinimą dėl blogos jo finansinės padėties, ieškovė sutiko pratęsti terminą vieneriems metams ir dėl tos priežasties padarė taisymus vekselyje pakeisdama vekselio išdavimo ir skolos grąžinimo terminus į 2015 metus. Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas dalį skolos grąžino, tačiau liko skolingas 5502,78 Eur. Nustatyta, kad sudarytame vekselyje atsiskaitymo data buvo nurodyta – 2015 m. vasario 1 d., tokiu būdu vekselis apmokėjimui turėjo būti pateiktas iki 2015 m. vasario 3 d. Akivaizdu, kad ieškovė įstatymo nustatytus vekselio pateikimo mokėjimui terminus yra praleidusi. Todėl šiuo atveju, byloje pateiktas vekselis yra vertinamas kaip paprastas skolos raštelis, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Konstatuotina, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad sudaryto vekselio pagrindu tarp šalių – ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai. Ginčas tarp šalių kilo dėl vekselio reikšmės, jo sudarymo aplinkybių, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad atsakovas neįvykdė sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis – sumokėti 6802,02 Eur (21000 Lt), ir šiuo dokumentu grindžia prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Tuo tarpu, atsakovas neigia turintis prievolę ieškovei, kadangi iš esmės ginčijo vekselio sudarymo aplinkybes ir pinigų perdavimo faktą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo išaiškintos jo teisės civiliniame procese, o taip pat ir pareiga įrodinėti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo atsikirtimus, galimybė turėti byloje atstovą. Atsakovas proceso metu buvo pasyvus, nei kartu su atsiliepimu, nei parengiamojo teismo posėdžio metu jokių rašytinių įrodymų byloje nepateikė. Savo poziciją grindė tik savo paties paaiškinimais parengiamojo posėdžio metu, o perėjus prie bylos nagrinėjimo iš esmės, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie jį buvo informuotas tinkamai.

Pažymėtina, jog dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Be to, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais bei vadovaujantis protingumo principu (CK 6. 38 str.). Ieškovė paskolino atsakovui 6082,02 Eur, dalį skolos atsakovas grąžino, tačiau liko skolingas 5502,78 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas A. J. nustatytu laiku ir tvarka būtų įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai atsiskaitęs su ieškove. Todėl atsakovas A. J. laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6.873 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.154 str., 6.189 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 124,00 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur išlaidos teisinei advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 94,71 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų antstolei B. Tamkevičienei, viso 818,71 Eur (80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 8 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J., 5502,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2015 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 818,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (124,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur už teisinę advokato padėjėjo pagalbą, 94,71 Eur būtinosios vykdymo išlaidos) ieškovės R. J. naudai.

2015 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.