- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- II-537-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00438-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-16753-2022 priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu R. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. M. skundas dėl minėto nutarimo. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad iki šiol nebuvo gavęs jokios informacijos apie išrašytą protokolą. Protokolą netyčia rado VMI sistemoje. Nei elektroniniu, nei fiziniu būdu nebuvo supažindintas su nusižengimu.
Atsisakytina atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundas nepriimtinas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 623 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tokiu atveju, kai skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą.
Pažymėtina, jog procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje, ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Pirmiausiai, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Todėl praleistas terminas skundui paduoti laikytinas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu.
Vis dėlto, praleistas terminas atlikti tam tikrą procesinį veiksmą gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nėra numatytas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jei termino praleidimas buvo įtakotas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Be to, įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-346-255/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodo, kad nei elektroniniu, nei fiziniu būdu nebuvo supažindintas su nusižengimu.
Teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo priimtas 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. spalio 21 d. išsiųstas pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini). Skundžiamas nutarimas priimtas 2022 m. gruodžio 22 d. ir tą pačią dieną el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pareiškėjui. Pareiškėjui nutarimas buvo išsiųstas valstybės informacinėse sistemose (registruose) deklaruotu el. paštu (duomenys neskelbtini). Šis el. paštas yra nurodytas valstybės registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Duomenų apie laiško nepristatymą (grąžinimą) nėra, todėl laikytina, kad laiškas gavėjui buvo tinkamai įteiktas. Teismas pažymi, kad asmuo, nurodydamas el. pašto adresą, deklaruoja turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.
Pažymėtina, kad įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Šiuo atveju R. M. savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo pakankamai rūpestingai ir operatyviai, jo skunde nurodytos priežastys nepripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakytina priimti (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623, 626 straipsniais,
nutaria:
netenkinti R. M. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-16753-2022 paduoti ir atsisakyti priimti R. M. skundą.
Nutartis per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.