Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis Nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., 2021-05-09 apie 21 val. neteisėtai ir atvirai, prieš savininko G. M. valią, išlauždamas užrakintas laukutines buto duris, įsibrovė į kito žmogaus butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą ir dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą G. M. atžvilgiu, t. y. jis tyčia vieną kartą sudavė rankos kumščiu G. M. į veido sritį tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Pamena parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie teisingi. Gailisi dėl savo veiksmų. Parodė, kad G. M. pažįsta apie 15 metų, jų santykiai visada buvo geri. Paskutinį kartą prieš įvykį, jį matė balandžio viduryje. Atsimena, gegužės 9 d., buvo išgėręs alaus, gal kokius keturis butelius po 1 litrą, tačiau nesijautė, kad yra stipriai išgėręs. Apie 17 val., tiksliai laiko neprisimena, paskambino telefonu G. M., tačiau ko iš jo norėjo, jis neprisimena, gal būt norėjo kartu išgerti. Kalbant telefonu, juto, kad jis yra neblaivus, tai juto, pagal jo balsą. Jiems bekalbant, jis mane pasiuntė, tačiau nebuvo už ką. Tai mane labai supykdė. Jis tuo metu buvo tame pačiame bendrabutyje, kur ir gyvena G. M., Tuomet jis, vienas pats, nuėjo prie jo namų durų, jos buvo užrakintos. Jis stipriau paėmęs už durų rankenos pastūmė duris, ir šios atsidarė. Gali pasakyti, kad G. M. durys buvo supuvusios, jos labai silpnai besilaikė, kiek žino, buvo jau daug kartų taisytos. Tai jis, kai pastūmė jas šiek tiek stipriau, tai jos ir išlūžo. Kai atsidarė durys, įėjo į G. M. butą. Jis jo pas save nekvietė, jis pats norėjo įeiti. G. M. buvo kambaryje, gulėjo lovoje. Jis jam nieko nesakė, ar jis jam kažką tai sakė, šito neprisimena. Priėjęs prie G. M., vieną kartą jam rankos kumščiu sudavė į galvos sritį. Po šio smūgio nei jis, nei jis, vienas kitam nieko nesakėm, ir jis išėjo laukan. Durų išeidamas neuždarė. Einant, laiptinėje sutiko kaimynę, kuri paklausė jo iš kur tas triukšmas, tačiau jis nieko neatsakęs išėjo laukan. Prisimina, kad po smūgio G. M. nebuvo jokio kraujo. Tačiau galėjo jam pataikyti ir į burnos sritį. Tuo metu jis buvo vienas pats ir niekas daugiau įvykio aplinkybių nematė. Nenorėjo sukelti G. M. fizinio skausmo, tačiau buvo tuo metu labai susinervinęs, kad mane pasiuntė, ir dėl to nieko negalvodamas nuėjo, išstūmė duris ir sudavė smūgį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių veiksmų. Norėtų ikiteisminiame tyrime susitaikyti su G. M., jei reikės, atlygins jam padarytą žalą. Papildomai apklaustas jis parodė, kad jis sutinka atlyginti G. M. padarytą žalą. Įsipareigoja žalą atlyginti iki pirmadienio, t. y. 2021-06-14 dienos. Iki šiol neatlygino padarytos žalos, nes nebuvo jo sutikęs, niekur jo nematė vaikštant ir negalėjo su juo susitarti kaip atlyginti žalą (b. l. 85-86, 93)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam pareiškus, kad jis susipažinęs su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam M. B. inkriminuojamos veikos be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodytos kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis - G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-09 apie 21 val. jis buvo jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kambaryje lovoje miegojo, kai išgirdo triukšmą, t. y. išlaužiamų užrakintų savo buto durų garsą. Jis stojosi iš lovos pažiūrėti, kas vyksta, tačiau, jam nespėjus atsistoti iš lovos, pamatė prie jo pribėgusį jo pažįstamą M. B. (apie 30 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), jokių tikslių jo kontaktinių duomenų nežinau), kuris jam staiga, nieko nepasakęs, vieną kartą iš rankos kumščio trenkė į veido sritį, po ko jis iš karto prarado sąmonę ir kas vyko toliau, jis nežino. Kiek žino, M. B. iš jo namų išvarė jo kaimynai, gyvenantys apačioje. Iš karto po įvykio, jis paprašė šių kaimynų iškviesti policiją, bet, kaip suprato, jie jos neiškvietė. Ar jam buvo daugiau suduotų smūgių, jis negali pasakyti. Gali nurodyti, kad suduoto smūgio meta jis pajuto stiprų fizinį skausmą, jam iki šiol skauda galvą bei žandikaulį. Taip pat smūgio metu jam buvo prakirsta apatinė lūpa. Į gydymo įstaigą dėl šio sumušimo jis nesikreipė ir nežada kreiptis. Kodėl M. B. išlaužė jo buto duris ir sumušė jį, jis nežino. Su M. B. jis nekonfliktavo, paskutinį kartą jį matė maždaug prieš mėnesį laiko (duomenys neskelbtini), kai jis jo paprašė cigaretės parūkyti. Jis jam tą kartą davė surūkyti vieną cigaretę ir nuo to laiko iki vakar vakaro jo nematė. Gali pasakyti, kad M. B., išlaužęs jo buto duris, sugadino jo buto durų staktą. Dėl sugadintos buto durų staktos jam padaryta 100 eurų turtinė žala. 100 eurų sumai jis reiškia civilinį ieškinį. Taip pat nori pasakyti, kad apžiūrėjęs namus, jokių daiktų ar pinigų nepasigedo. Papildomai apklaustas jis parodė, kad jis bijo M. B., nes jis nesiskaito su žmonėmis, visus gąsdina. Atsisako susitaikyti ikiteisminio tyrimo byloje. Jis palauks iki pirmadienio, nes pirmadienį žadėjo atlyginti žalą. Jei iki pirmadienio neatlygins žalos, susitarimo dėl žalos atlyginimo nesirašys (b. l. 11, 31).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad G. M. nustatyti šie matomi sužalojimai: ant asmens veido, t. y. apatinės lūpos matoma apie 1,5 cm ilgio žaizda; lūpos pakraščiai apkibę sukrešėjusiu sudžiūvusiu krauju (b. l. 58-64).

Liudytoja - J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-09 apie 21 val. jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad pas jos kaimyną G., gyvenantį jų namo antrame aukšte, kažkas atėjo. Kurį tai laiką šis asmuo beldė į kaimyno buto lauko duris. Tai truko 5-10 minučių. Kažkuriuo tai metu, G. bute kažkas garsiai subildėjo. Greitai ji išgirdo jos sesės R., gyvenančios antrame namo aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), balsą. Sesė su kažkuo tai ginčijosi laiptinėje. Atidariusi savo buto lauko duris ir išėjusi į laiptinę, ji pamatė laiptais iš antro aukšto besileidžiančius sesę bei (duomenys neskelbtini) gyventoją M. B. Jai paklausus M., ką jis čia veikia, M. jai nieko neatsakė. Truputį vėliau M. pasakė, kad jis ją labai gerbia, todėl jokių problemų jis jai nesudarys. Tai pasakęs M. išėjo iš jų namo. M. išėjus iš namo, ji užėjo į kaimyno G. butą. G. gulėjo savo kambaryje, lovoje. Jo veidas buvo kruvinas. Akivaizdžiai matėsi, kad traumą jis patyrė ką tik. Kraujas ant jo veido dar nebuvo sukrešėjęs. G. lauko buto durys (durų stakta) buvo sulaužytos. Koridoriuje mėtėsi durų staktos fragmentai. Nors G. jai nieko ir nesakė, bet ji suprato, kad M. išlaužė jo buto duris bei jį sumušė. Kodėl M. taip pasielgė, nežino. G. ji to neklausė. Be M. tą vakarą daugiau pas G. niekas nebuvo užėjęs (b. l. 53-54).

Liudytoja - R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-09 apie 21 val. jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji išgirdo, kaip į jos kaimyno G., gyvenančio jų namo (duomenys neskelbtini) bute, duris kažkas beldžiasi. Pažvelgusi pro savo buto lauko durų apžvalgos akutę, ji laiptinėje pamatė jų kaimo gyventoją M. B. M. beldė į kaimyno G. buto duris, prašydamas įsileisti jį vidun. Po kelių minučių ji išgirdo lūžtančio medžio garsą. Pagal garsą ji įtarė, kad M. išlaužė kaimyno lauko duris. Ji išėjo į laiptinę ir pamatė, kad kaimyno buto lauko durys yra praviros. Durų stakta buvo akivaizdžiai sugadinta. Ji užėjo į kaimyno buto vidų. Kaimyno gyvenamajame kambaryje (iš keturių jo bute esančių kambarių, jis gyvena tik viename), ji pamatė G. Jis gulėjo savo lovoje rankomis užsidengęs savo veidą. Jo veidas bei rankos buvo kruvini. Šalia lovos stovėjo M., kuris kažkuo tai kaltino G. bei sakė, kad "už bazarą jis turi atsakyti". Kaip M. mušė G., ji nežino ir kiek kartų jam buvo suduota, ji nematė. Jai įėjus į G. butą M. jo jau nebemušė. Tuomet ji liepė M. eiti lauk iš G. buto, į ką gavo atsakymą, kad ji jam neaiškintų, o tai "galiu gauti į snukį". Tokie M. žodžiai jos nė kiek neišgąsdino. Ji paėmė jį už rankos ir išvedė jį į laiptinę. Ant laiptų ji sutiko savo sesę J. V., kuri gyvena jų namo pirmame aukšte. Pamačiusi M., J. jam liepė eiti namo. M. jos sesers pasakymui niekaip nepaprieštaravo ir pasakęs, kad jos seserį gerbia, išėjo iš jų namo. Kodėl M. G. sumušė ji nežino. G. jai to nesakė, o ji jo per daug ir neklausinėjo (b. l. 47-48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-26).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Veikos padarymo motyvai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 09 d. apie 21 val. kaltinamasis M. B. neteisėtai ir atvirai, prieš savininko G. M. valią, išlauždamas užrakintas laukutines buto duris, įsibrovė į kito žmogaus butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą. Tai, jog kaltinamasis neteisėtai, išlauždamas užrakintas laukutines, pateko į kito žmogaus butą, patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo G. M. bei liudytojų J. V., R. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. B., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. B., būdamas neteisėtai įsibrovęs į G. M. tyčia iš asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą G. M. atžvilgiu, t. y. jis tyčia vieną kartą sudavė rankos kumščiu G. M. į veido sritį tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Tai, jog G. M. dėl M. B. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina nukentėjusysis, asmens apžiūros protokolas (b. l. 58-64). Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis M. B. neteistas. Jam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 43). Kaltinamasis M. B. dėl ieškininio reikalavimo neprieštaravo.

Nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys 100 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintas ir priteistinas iš kaltininko M. B. nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš M. B. priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. M.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.