Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B., atstovaujamo advokatės Enrikos Maksimavičienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B.-P., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškime nurodoma, kad nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas iš teisę turinčių paveldėti asmenų nesikreipė, po A. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti palikėjos sutuoktinis, pareiškėjo senelis B. B.. Pareiškėjo seneliai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Mirus (duomenys neskelbtini) sutuoktinei, nurodytoje nuosavybėje liko gyventi B. B.. Jis tęsė aukščiau išvardintos nuosavybės, tik jau visos, valdymą, disponavimą, tvarkymą bei priežiūrą. Be minėto nekilnojamo turto, B. B. liko visi A. B. asmeniniai daiktai, buities apyvokos reikmenys ir kiti rakandai. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo senelis B. B. mirė. Pareiškėjas per nustatytą įstatymo terminą kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės l-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo įteisinimo. Bet pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis neturi teisinio pagrindo įregistruoti visą faktiškai valdytą senelio nuosavybę, nes jis yra neįteisinęs palikimo priėmimo, atsiradusio po jo sutuoktinės A. B. mirties. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. B., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusio nekilnojamojo turto dalį.

5. Suinteresuotas asmuo J. B.-P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pagėgių rajono Civilinės Metrikacijos biure sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė vieno vaiko – sūnaus A. B. (pareiškėjo tėvo), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad santuokos metu B. B. ir A. B. įgijo nekilnojamojo turto – Valstybės įmonės Registrų centre B. B. vardu įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbiniai pastatai: garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iš Nekilnojamojo turto Registro duomenų bazės išrašo matyti, kad B. B. vardu įregistruoti: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo senelio B. B. sutuoktinės mirties, pastarasis liko gyventi sutuoktiniams priklausiusioje namų valdoje, rūpinosi, prižiūrėjo ją, tvarkė, mokėjo mokesčius. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Albina ir B. B. iki mirties, Registrų centro duomenimis, gyveno name adresu: (duomenys neskelbtini).

10. Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, po A. B. mirties nei pareiškėjas, nei palikėjos A. B. sutuoktinis B. B. dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėja testamento nepaliko. Pareiškėjo teigimu, savo sutuoktinės A. B. palikimo B. B. kreipdamasis į notarą nepriėmė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu.

11. Iš byloje pateikto medicininio mirties liudijimo nuorašo matyti, kad palikėjos A. B. sutuoktinis B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis neturi teisinio pagrindo įregistruoti visą faktiškai valdytą senelio nuosavybę, nes jo senelis yra neįteisinęs palikimo priėmimo, atsiradusio po sutuoktinės A. B. mirties. Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad palikėjo B. B. palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmęs asmuo – R. B..

12. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

13. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

14. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

16. Kaip jau buvo minėta, nei pareiškėjas, nei palikėjos sutuoktinis B. B. po palikėjos A. B. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau pareiškėjo senelis (palikėjos sutuoktinis) B. B. iš karto, po sutuoktinės A. B. mirties, palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po A. B. mirties, senelis (palikėjos sutuoktinis) B. B. liko gyventi sutuoktiniams priklausiančioje gyvenamojoje valdoje, ja rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius, rūpinosi žeme, ją dirbo, tręšė ir ėmė derlių. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjos A. B. mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis B. B., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

17. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

18. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B. (palikėjos sutuoktinis) po palikėjos A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), po palikėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.