Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-24 · Civilinė byla Nr. e2VP-16250-820/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
e2VP-16250-820/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10561-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
L. B.
Skolininkas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-16250-820/2018Proceso Nr. 2-68-3-10561-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotieji asmenys: skolininkas A. M., skolininko sutuoktinė G. M. ir antstolis Rimantas Vižainiškis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. B. pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. M. gaunamo darbo užmokesčio bei priteisti jo naudai iš skolininko A. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/17/00872 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojui L. B.. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininko A. M. ir jo sutuoktinės G. M. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. M. ir iš jų galimas išieškojimas.

Prašymo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji bylos asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas dalyje.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Skolininkas bei kiti suinteresuotieji asmenys per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo su kitu bendraturčiu dėl turto pasidalijimo, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Rimantas Vižainiškis, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1964-862/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojui L. B. (pradinis išieškotojas – BUAB AM BALDAI), priėmė 2018 m. kovo 19 d. Patvarkymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui L. B. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko A. M. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. M., dalis. Antstolis patvarkyme nurodo, jog skolininkas ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neturi, tačiau skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamų.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininko A. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. M., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. M. gaunamo darbo užmokesčio.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad A. M. vedęs. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininku būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko A. M. įsiskolinimą, jis neturi. Kadangi skolininkas negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkas taip pat neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. Skolininkas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Skolininko vardu registruotos dvi transporto priemonės: 2007 m. gamybos Audi A4 AVANT bei 2008 m. gamybos MAZDA 6. Skolininko sutuoktinės G. M. vardu jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininko sutuoktinė G. M. dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gauna su darbo santykiai susijusių pajamų. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamos ir turimos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos yra G. M. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš A. M. gaunamų ar turimų pajamų. Išieškoma skola nėra tokia didelė, jog būtų galima nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui A. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. M. priklauso 50 proc. dalis G. M. gaunamų ar turimų bei ateityje gautinų piniginių lėšų. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai turi pareigą išlaikyti du judviejų nepilnamečius vaikus, skolininko sutuoktinė viena dirba, siekiant apsaugoti įstatymo saugomus nepilnamečių vaikų interesus, - byloje yra būtinas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto, t. y. darbo užmokesčio, lygių dalių principo Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas nustatyti kad skolininkui A. M. priklauso ½ (arba 50 procentų) jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitokių pajamų yra tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui A. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. M. priklauso 1/4 dalis G. M. darbo užmokesčio ar kitokių pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnis).

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš G. M. gaunamų, turimų bei ateityje gautinų piniginių lėšų, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 593 ir 667 straipsniai,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo L. B. prašymą dalyje.

Nustatyti skolininko A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ¼ (viena ketvirtoji) jo sutuoktinės G. M. gaunamų, turimų ar ateityje gautinų piniginių lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda