Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017 m. gruodžio 1 d. liudytojo T. J. apklausos protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma tik tiek, kad, kol šios (duomenys neskelbtini) buvo T. J., ji kaip (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 2016 m. gegužės mėn. pabaigos teikė Sodrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas apie darbo užmokestį. VMI deklaracijų neteikė. Kiek žino, įmonė veiklos nevykdė. Tuo metu neatsiminė, kas jos paprašė teikti Sodrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodrai užpildė elektroninę įgaliojimo formą, kurioje buvo nurodyta, kad T. J. gali teikti deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi įmonėje dirbo tik direktorius T. J., kuriam buvo nustatytas pastovus 2 Eur atlyginimas, teikiant deklaracijas apie T. J. darbo užmokestį jai nereikėjo jokių papildomų duomenų. Su pačiu T. J. niekada susitikusi nebuvo, telefonu nebendravo. Už darbą jokio užmokesčio negaudavo – tai darė kaip paslaugą, kas yra įprasta tarp buhalterių. 2017 m. kovo mėn. pas T. J. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atėjo vyras, kaip suprato, naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir paprašė deklaruoti jo priėmimą į darbą, T. J. atleidimą ir toliau teikti Sodrai deklaracijas. Tuo metu neatsiminė, ar jis pasakė savo vardą ir pavardę. Taip pat neatsiminė, kaip atrodė, jo amžius buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Tas žmogus pateikė darbo sutartį, iš kurios T. J. sužinojo, kad direktoriumi tapo M. S.. Direktoriui buvo nustatytas tas pats 2 Eur užmokestis. Ir ji toliau teikė Sodrai deklaracijas. 2017 m. rugpjūčio mėn. patalpų, kuriose įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratorė jai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su nauju darbuotoju, jo pavardės neatsiminė, ir pasakė, kad ta firma paprašė deklaruoti šį darbuotoją. Pagal sutartyje nurodytus duomenis pateikė Sodrai pranešima apie naują darbuotoją. 2017 rugsėjo mėn. 6 d. jai paskambino vyras, kuris paprašė deklaruoti jo priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimamas trečias darbuotojas, kas rodė, kad įmonė vykdys veiklą. Be to, per VMI sistemą T. J. atsitiktinai pamatė, kad mokesčių inspekcijoje ji nurodyta kaip asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu galintis teikti PVM deklaracijas, kas jai buvo staigmena, todėl šio pokalbio metu iškart perspėjo, kad priėmimą deklaruos, bet daugiau jokių veiksmų neatliks ir jokių paslaugų neteiks. Juo labiau, kad jokio užmokesčio negaudavo. Po pokalbio su tuo vyru, į telefoną iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta priimamo į darbą asmens vardas ir pavardė – T. Š., jo asmens kodas bei pareigos – (duomenys neskelbtini). T. J. Sodrai deklaravo T. Š. priėmimą į darbą ir gal dar pateikė dar vieną deklaraciją už 2017 rugsėjo mėn. Daugiau jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dokumentų Sodrai neteikė ir jokių reikalų su šia įmone neturėjo. Kokią veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas tvarkė jų buhalterinę apskaitą, kur buvo saugomi dokumentai – nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų niekada neteikė (el. b. l. 15-17).

2018 m. vasario 6 d. liudytojo T. Š. apklausos protokole nurodyta, kad 2017 m. vasarą ieškojo, kur galėtų įsidarbinti, kad nemokėti Sodros mokesčių. Jos draugas L. C., su kuriuo susipažino atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kolonijoje, pasiūlė padėti formaliai įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. pasakė, kad šios įmonės direktorius yra M. S.. Su M. S. susitikęs niekada nebuvo, bet žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), per „(duomenys neskelbtini)“ dažnai pasižiūri įrašus su jo (duomenys neskelbtini). L. perdavė savo duomenis – vardą, pavardę ir asmens kodą ir po kurio laiko jis pranešė, kad yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokio prašymo priimti į darbą ir darbo sutarties nepasirašinėjo. Kas ir kaip jį įdarbino – nežino. Kur įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokią vykdo veiklą – nežino. Jokio darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuojami už jį mokesčiai, ar mokami kiekvieną mėnesį – nežino. Vieną kartą L. nurodymu jis asmeniškai į Sodrą už „(duomenys neskelbtini)“ pervedė kažkokią sumą mokesčiams. Sumos dydžio tuo metu neatsiminė. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kažkokius įrengimus – nieko nežino (el. b. l. 31-33).

2018 m. kovo 1 d. liudytojo L. C. apklausos protokole nurodyta, kad kartu su M. S. mokėsi vienoje klasėje apie (duomenys neskelbtini) metus. 2016 m. liepos mėn. išėjo į laisvę, atlikęs bausmę ir susitiko su M., kuris irgi neseniai buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Tuo metu ieškojo darbo ir M. pasakė, kad gali pakalbėti su savo draugu, kad formaliai jį įdarbintų įmonėje, kurioje jis dirba. Kaip vėliau paaiškėjo, ta įmonė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sužinojo vėliau, kai pasirašė darbo sutartį. Jis nežino, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė. Taip pat nežino, ar įmonė vykdo veiklą. Kokiu būdu M. tapo šios įmonės direktoriumi – nežino, jis nesakė. Kalbantis su M. dėl jo įdarbinimo, jis pasakė, kad jam pačiam reikės susimokėti už save mokesčius. Jis jam davė (duomenys neskelbtini) telefoną, kurio neatsiminė ir neišsaugojo. Su (duomenys neskelbtini) L. C. bendravęs vieną kartą, kiek atsimena, dėl darbo sutarties. Tuo metu tiksliai neatsiminė kas: M. ar buhalterė jam davė „(duomenys neskelbtini)“ numerį sąskaitos į kurią grynais du kartus įnešė po 130 Eur. Iš šių pinigų turėjo būti už jį sumokėti mokesčiai. Jokio darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, šios įmonės dokumentų nepasirašinėjo. Kur galėtų būti įmonės dokumentai – nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko paaiškinti negali. Su M. S. nėra bendravęs jau apie 8 mėn. Kur jis yra – nežino (el. b. l. 94-96).

2018 m. balandžio 4 d. liudytojo T. J. apklausos protokole nurodyta, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šią įmonę buvo nusipirkęs tikslu vykdyti (duomenys neskelbtini) verslą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau registracijos adreso nepakeitė, nes reikėtų mokėti pinigus. Įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jam buvo perduoti keli segtuvai dokumentų, tikslaus kiekio neatsiminė, galimai iki 5, kuriuos saugojo pas save namuose (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pradžioje tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta sutartis. Tuo metu neatsiminė, kodėl buvo pasirinkta būtent ši įmonė, galimai todėl, kad tvarkė apskaitą anksčiau. Pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už paslaugas, vėliau, maždaug nuo 2012 m., buhalterinę apskaitą tvarkė pats. Maždaug nuo 2012 metų įmonė veiklos nevykdė. Tuo metu neatsiminė, kokiomis aplinkybėmis, maždaug 2016 m., paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) T. J. teikti ataskaitas. Asmeniškai su T. J. susitikęs nebuvo, jai užmokesčio už darbą nemokėjo. Kokius veiksmus ji atliko tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kokias teikė deklaracijas ar ataskaitas nurodyti negali – nežino. Kadangi įmonė veiklos nevykdė, nutarė akcijas parduoti. Apie tai 2016 m. pasakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkuriam iš darbuotojų. Ar tai buvo T. J., ar kitas asmuo – tuo metu neatsiminė, bet greičiausiai tai buvo T. J. 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje kažkas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pranešė, kad yra norintys įsigyti įmonę. A. S., kurios iki to laiko nepažinojo, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), jam atsiuntė asmens, norinčio įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, vardą ir pavardę – M. S. ir jo asmens kodą. Jis asmeniškai elektroniniu būdu užpildė Registrų centrui reikalingas pažymas dėl savo atleidimo iš direktoriaus pareigų, akcijų perleidimo ir naujo direktoriaus M. S. paskyrimo. A. M. S. nepažįsta ir su juo nebendravo. Kiek atsimena, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo surašytas dokumentų perdavimo aktas. Turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurių buvo 2 maišeliai po 3-4 segtuvus, išsiuntė į (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentus nuvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, tiksliai neatsiminė, tai galėjo būti M. A. arba M. S. Ar gavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pinigų ir kokią sumą, tuo metu neatsiminė. Grynais tikrai negavo, galėjo būti, kad kažkokia suma, kokia neatsimena, buvo pervesta į jo sąskaitą į „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ banke. Kas pervedė pinigus, jei jie buvo pervesti, neatsimena, pabandys pasitikrinti „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita uždaryta, jos pasitikrinti negalės. Jam įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įmonė turėjo sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ banke, kurią uždarė ir atidarė sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ banke. Prie „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos prisijungimus turėjo tik T. J.. Tuo metu neatsiminė, ar pardavęs akcijas, pranešė bankui apie akcininko ir direktoriaus pasikeitimą. Prieš parduodamas įmonę, jis padengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas skolas. Apie skolą sužinojo 2016 ar 2017 metais, kai iš (duomenys neskelbtini) dirbančio antstolio, kurio pavardė G. ar G., gavo raštą apie įmonės įsiskolinimą. Kokia buvo nurodyta skola ir už ką, neatsimena. Jis įmokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą reikiamą sumą, kad uždengti skolą, kuri susidarė dėl jo kaltės ir nenorėjo šios skolos perkelti naujam savininkui. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pas save neturi (el. b. l. 91-99).

2018 m. gegužės 8 d. liudytojos A. S. apklausos protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), t. y. galėjo tik pasirašyti sutartis ir tiesiog dirbo savo darbą. Jos darbo metu direktore, kiek atsimena, buvo I. J. Darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu turėjo prisijungimus prie banko, darydavo bankinius pavedimus. Mano, kad prisijungimą prie banko turėjo ir I. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) metų, iki (duomenys neskelbtini) metų, tikslios datos neatsiminė, kai įmonei buvo paskelbtas bankrotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės buvo (duomenys neskelbtini). 2016 m. rudenį, tikslaus laiko neatsiminė, į ją kreipėsi vyras ir pasidomėjo, ar yra galimybė nusipirkti kokios nors įmonės akcijas. Tas vyras buvo kažkokios įmonės, kurios buhalterinę apskaitą tvarkėme, (duomenys neskelbtini), jis atveždavo dokumentus. Jo vardo ir pavardės neatsiminė. Tačiau tuo metu neatsiminė, kurios įmonės vairuotojas jis buvo. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apsirengęs treningais, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų. Akių spalvos neatsiminė, mano, kad atpažinti galėtų. Dar anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. J. pranešė, kad nori parduoti akcijas. Ji pati norėjo įsigyti šią įmonę, nes žinojo, kad įmonė nevykdo veiklos ir neturi skolų. Tai žinojo, nes anksčiau tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Tačiau kadangi atsirado pirkėjas, o ji tuo metu neturėjo jėgų dirbti keliose įmonėse, apie parduodamas akcijas pasakė tam vyrui. Jis išvyko ir grįžęs po 2-3 savaičių pasakė, kad žmogus iš (duomenys neskelbtini) nori pirkti „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Vyras pateikė naujo direktoriaus M. S. duomenis, kuriuos nusiuntė T. J.. Neprisimena, ar ji ruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, ar tokia sutartis buvo. Kaip buvo apmokėtos „(duomenys neskelbtini)“ akcijos – neatsimena. Su M. S. nebendravo, jo nėra mačiusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, 4-5 segtuvus, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo saugomi nuo to laiko, kai „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir tvarkė jos apskaitą, perdavė tam vyrui. Mano, kad dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Dokumentų perdavimo datos neatsiminė. Tuo metu neatsiminė, kada perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Mano, kad antspaudas galėjo gulėti kartu su dokumentais ir kartu buvo perduotas. Susipažinusi su jai pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašu, nori pasakyti, kad, kaip minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas planavo įsigyti sau ir šią įmonę jau laikė kaip ir savo. Iš ankstesnių laikų turėjo prisijungimo duomenis prie „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, ir 2016 ir 2017 m. kelis kartus pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Mano, kad banko generatorių jos minėtam vyrui perdavė vėliau, jau po to, kai buvo įregistruotas naujas direktorius. Mano, kad tai buvo 2017 m. kovo mėn., antroje pusėje, tikslios datos neatsimena. Tuo metu jau nedirbo, jie susitiko mieste. Po to, kai perdavė generatorių, jokių veiksmų „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje neatlikinėjo, šios sąskaitos nekontroliavo. Apie tai, kad, pasinaudojant bendrove „(duomenys neskelbtini)“, buvo atliekami kažkokia nusikalstama veika, nieko nežino. Su vyru, su kuriuo bendravo dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo, daugiau susitikusi nebuvo, jo kontaktinių duomenų neturi. Jis A. S. skambino, bet jo telefono numerio neišsaugojo (el. b. l. 104-106).

2018 m. birželio 22 d. liudytojo V. G. apklausos protokole nurodyta, kad per „(duomenys neskelbtini)“ susirado, kas parduoda akcijas ir viename iš skelbimų rado, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijas, tikslaus pavadinimo kas pardavinėjo įmonių akcijas neprisimena, įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso neprisimena. 2016 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tikslios datos neatsimena, pasiskambinęs skelbime nurodytu numeriu nuvyko į įmonę ir susitiko su įmonės direktoriumi, vardo, pavardės neprisimena. Tada jie apsitarė ir jis nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų už ne mažiau kaip 250 Eur. 250 Eur padavė grynaisiais įmonės direktoriui, pasirašė su juo dokumentus, dokumentų pavadinimų neprisimena, vienus dokumentus nešė į Registrų centrą priregistruoti įmonę, kitus dokumentus reikėjo nunešti į „(duomenys neskelbtini)“ banką, bet taip ir nebenunešė, nes (duomenys neskelbtini) nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ banko skyriaus, o vėliau nebebuvo poreikio ir nebenešė. Šias akcijas įsigijo, nes norėjo prašyti Europos Sąjungos paramos kaime įsteigtoms įmonėms, kur mažiau gyventojų, ne daugiau 6 tūkstančių. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“jokios veiklos nevykdė. Bet buvo šios įmonės direktoriumi. Ši įmonė jokių darbuotojų neturėjo, įskaitant ir buhalterį. Kai jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“direktoriumi, šią bendrovę įregistravo adresu (duomenys neskelbtini). Visi susiję dokumentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“buvo saugomi pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). S. A. žino, jam pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijas. Praeitų metų vasarą jis jam paskambino ir pasakė, kad nori įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijas. Bet kaip jis jį susirado – nežino, galbūt per skelbimą ar per pažįstamus, nes buvo tiek pažįstamiems sakęs, kad nori parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek įdėjęs į internetą. Jam paskambinus jie susitarė susitikti. Susitiko 2017 m. vasaros antroje pusėje, tiksliai neprisimena kada, pasirašė dokumentus ir pardavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijas už 250 Eur. M. S. nepažįsta, tačiau apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėjęs, kai jo specialistai klausinėjo iš VMI. Kaip jau minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijas pardavė S. A. 2017 metais vasaros antroje pusėje, gali būti, kad tai buvo rugpjūčio 4-oji. Su S. A. susitiko (duomenys neskelbtini) pas notarą, tačiau notaro vardo, pavardės neprisimena ir pas jį pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kad parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“100 proc. akcijų S. A.. Padavė jis jam grynaisiais 250 Eur. Kiek prisimena, ši suma buvo nurodyta pasirašytoje sutartyje. Viską, ką turėjo susijusio su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitant antspaudą ir kitus dokumentus, perdavė S. A., kai buvo pas notarą. Tiksliai kiek ir kokius dokumentus padavė S. A. neprisimena, tiesiog viską, ką buvo gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, surinko ir perdavė S. Dėl tolimesnės įmonės veiklos nieko nežino ir nesidomi, tik tiek, kad maždaug prieš pusę metų klausinėjo apie tą įmonę, jos veiklą specialistė ir VMI (el. b. l. 129-133).

2018 m. birželio 25 d. liudytojo O. S. apklausos protokole nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), bet buveinės Lietuvoje neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir antspaudą turi su savimi. Įmonė teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais. Jo nuolatinė gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvažiuoja tik darbo reikalais. Vertėjos pagalba susipažinęs su jam pateiktu dokumentu – 2017 m. spalio 2 d. Įrengimų nuomos sutartimi, pasakė, kad šios sutarties nesudarinėjo ir nepasirašinėjo. Jo parašas yra suklastotas. Sutartyje nurodyti įrengimai jam nežinomi, dėl jokių įrengimų nuomos su jokiais asmenimis niekada nesitarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėta. Jokių sandorių su šia įmone niekada neturėjo. M. S. nepažįsta ir nieko apie jį nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ir S. A. jam irgi nežinomi. Įmonės antspaudo ar kitų dokumentų niekam niekada neperdavinėjo, antspaudo pametęs nebuvo. Pateikia prie apklausos protokolo lapą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudų pavyzdžiais, jei ateityje reikėtų palyginti (el. b. l. 124-126).

2021 m. kovo 18 d. liudytojos E. S. apklausos protokole nurodyta, kad kaimynė R. A. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė. Kartu gyveno dvi dukros J. ir J. bei sūnus S. Maždaug po kaimynės mirties dukros dar namuose kelis kartus buvo pasirodžiusios, bet jau apie pusę metų jų nematė, namuose nesilanko. Kur jos gyvena – nežino, kontaktų neturi, ryšių nepalaiko, anksčiau taip pat nepalaikydavo. S. matė dar prieš sėdant į kalėjimą, o išėjus – čia nepasirodė. Jos manymu, jis išvyko į užsienį. Jos sūnus M. S. su S. labai susipyko ir kiek žino nebendrauja. Sūnus taip pat sėdėjo kalėjime, bet 2020 m., tiksliai nepamena kada, su juo susipyko ir nuo tada nebendrauja. Kur jis yra – ji nežino. Taip pat nežino, ar sūnus palaiko ryšius su S. A.

2018 m. sausio 17 d. VĮ „Registrų centas“ juridinio asmens išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu 2017 m. kovo 1 d. buvo įregistruotas M. S. , gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris į šias pareigas buvo paskirtas 2017 m. vasario 22 d.

VĮ „Registrų centras“ 2017 m. vasario 22 d. buvo pateikta deklaracija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad M. S. 2017 m. vasario 20 d. įsigijo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcijas, 2017 m. vasario 27 d. buvo pateiktas Prašymas registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis apie įmonės vadovą (deklaracijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas M. S. paskyrė save nuo 2017 m. vasario 22 d. bendrovės direktoriumi.

2020 m. kovo d. 9 Sodros duomenų bazės išraše apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 3 darbuotojai: M. S. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., L. C. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., T. Š. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota PVM mokėtoja nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėta bankroto procedūra, (duomenys neskelbtini) d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2020 m. kovo 10 d, VMI prie LR FM rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi VMI dokumentų originalų, pasirašytų direktoriaus M. S.

Apklausos protokole M. S. nurodė, kad 2017 m. jo kaimynas S. A. pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, nes turėjo Probacijos tarnybai pateikti pažymą, kad dirba. Neatsimena, kokio dokumento pagrindu tapo šios įmonės (duomenys neskelbtini). Pasirašė S. A. jam duotus kažkokius dokumentus, kurių turinio neatsimena. Po to naujus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis įregistravo banke, kurio pavadinimo neatsimena, VMI, Sodroje ir Registrų centre. Visus turimus dokumentus ir įmonės antspaudą perdavė S. A.. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kokią nors veiklą, nieko nežino. Kas teikė ataskaitas Sodrai, nežino. Į darbą įmonėje jokių asmenų, išskyrus L. C., nepriiminėjo. Apie tai, kad jo draugas L. C. nori įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pasakė S. A.. Šis paruošė reikiamus dokumentus, kuriuos jis pasirašė. Apie tai, kad įmonėje buvo įdarbinti kiti asmenys, nieko nežino. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo kažkokius pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė prašymą grąžinti PVM permoką, jis nieko nežino. Pateiktose jam susipažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitose faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 2 d. Įrengimų nuomos sutartyje jo parašai suklastoti. Įtarime nurodytų nusikaltimų jis nepadarė. 2017 m. vasarą buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) dėl apiplėšimo ir neišleistas iki bausmės pabaigos 2019 m. rudens, kai buvo deportuotas į Lietuvą. Nuo 2017 m. vasaros iki 2020 m. yra izoliuotas bausmės atlikimo vietoje, su S. A. nebendravo.

2018 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole, surašytame (duomenys neskelbtini) I. A., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) G. K., nurodyta, kad remiantis bylos medžiaga bei VMI pateiktais duomenimis, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. S. apklausa, kurios metus jis parodė, kad jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašinėjo, jo parašas 2017-10-02 Įrengimų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas; (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtoja (duomenys neskelbtini) nėra turėjusi jokių verslo sandorių su Lietuvos įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) sistemos ((duomenys neskelbtini)) duomenimis, kad (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nėra nedeklaravusios 2017 m. rugsėjo mėn. jokių tiekimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir jokioms kitoms Lietuvos įmonėms; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų T. Š. ir L. C. apklausomis, kurių metu jie parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino fiktyviai; VMI informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, dokumentai nerasti kratos metu - darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“VMI deklaruoti sandoriai realiai neįvyko. Jeigu, UAB „(duomenys neskelbtini)“vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2017-09-29 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis įformintas įrengimų pardavimas Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įrašytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tai galima teigti, kad VMI pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijoje už 2017-09 mėn. įrašyti duomenys apie grąžintiną iš biudžeto 390 443 Eur PVM bei prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateikto prašymo grąžinti PVM permokos (skirtumo) likutį pateikti dokumentai neatitinka tikrovės. Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“vardu 2017 m. rugsėjo mėn. 29 d. įformintomis tikrovės neatitinkančiomis PVM sąskaitomis faktūromis dėl įrengimų pardavimo už 1 859 249,98 Eur ir 390 442,51 Eur, iš viso už 2 249 692,51 Eur; į PVM deklaraciją už 2017 m. rugsėjo 01-30 laikotarpį neteisėtai įtraukė atskaitomą PVM 390 443 Eur; neįvykusius ūkinius įvykius įtraukė į buhalterinę apskaitą (surašė Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktus bei PVM sąskaitose faktūrose 2017-09-29 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus įrengimus įtraukė Ilgalaikio turto registrą). Tuo buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų: 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai” „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpį. UAB „(duomenys neskelbtini)“2017 m. 09 mėn., VMI i.SAF posistemio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre deklaravo 1 464 923 Eur vertės pirkimo sąskaitas ((duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini)registruotų įmonių. (duomenys neskelbtini) sistemos ((duomenys neskelbtini)) duomenimis, (duomenys neskelbtini) įmonės nedeklaravo jokių tiekimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2017 metų III ir IV ketvirtyje nėra deklaravusios jokių tiekimų Lietuvos įmonėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“2017-09-29 PVM sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo įformintas įrengimų pardavimas Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 2 249 692,51 Eur, deklaravo išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninio sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemio išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre už 2017 m. rugsėjo mėnesį, pagal šias PVM sąskaitas faktūras apskaičiuotą pardavimo PVM deklaravo VMI pateiktoje 2017 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje, tačiau pardavimo PVM nesumokėjo. Jeigu (duomenys neskelbtini) įmonės jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“neturėjo, tai daroma išvada, kad ūkiniai sandoriai dėl įrangos pirkimo realiai neįvyko, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įformintas įrengimų pardavimas Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įrašytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, į UAB „(duomenys neskelbtini)“PVM deklaracijas už 2017 m.09 mėn. įrašyti duomenys neatitinka tikrovės ir tuo buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų: 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai” „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Laikotarpį (el. b. l. 148-155).

2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro juridinio asmens išplėstiniame išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“vadovu 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo įregistruotas S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris į šias pareigas buvo paskirtas 2017 m. liepos 28 d.

2024 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) I. S. apžiūros protokolu apžiūrėjo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini)-ajame Notarų biure, sudarymo data: 2017-07-28. 2017-07-28 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, pasirašytoje (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ajame notarų biure tarp pardavėjo V. G. ir pirkėjo S. A., nurodyta, kad pardavėjas V. G. parduoda 100% jam nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“paprastųjų vardinių akcijų pirkėjui S. A..

2018 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-19 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) su prieduose pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“dokumentais, kuriuose nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ buvo pateikta deklaracija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad S. A. 2017 m. liepos 28 d. įsigijo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“(įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) akcijas, 2017-08-04 buvo pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis apie įmonės vadovą (deklaracijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“vienintelis akcininkas S. A. paskyrė save nuo 2017 m. liepos 28 d. bendrovės direktoriumi.

2018 m. kovo 16 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre S. A. atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu 2017-08-16 - 2018-02-15 finansinės operacijos banko sąskaitoje nevyko.

2020 m. gegužės 5 d. Sodros duomenų bazės išraše apie UAB „(duomenys neskelbtini)“darbuotojus nurodyta, kad duomenų apie dirbančius darbuotojus nėra.

Vadovaujantis VMI prie FM interneto svetainėje pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“buvo įregistruota PVM mokėtoja nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) d. nutartimi buvo pradėta bankroto procedūra, (duomenys neskelbtini) įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2018 m. rugsėjo 21 d. VMI prie LR FM pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pateiktų i.SAF posistemyje kopijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pateiktos gaunamų ir išrašų PVM sąskaitų faktūrų registrų patvirtintos kopijos už 2017 m. rugsėjo mėnesį bei įmonės per VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį MANO VMI prie 2017 m. lapkričio 2 d. VMI prie LR FM pateikto prašymo (forma (duomenys neskelbtini)).

2020 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl IP adresų nustatymo nurodytais duomenimis, nei vienas iš IP adresų, iš kurių jungėsi S. A. 2017 m. prie savo sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini) Bank“ AB, nesutampa su IP adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo jungtasi prie VMI teikiant suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei prašymą grąžinti tariamą PVM permoką. Atitikmens IP adresui (duomenys neskelbtini) nerasta.

2022 m. balandžio 2 d. apklaustas kaip įtariamuoju S. A. nurodė, kad pareikšto jam įtarimo esmė jam suprantama, bet pasinaudodamas savo, kaip įtariamojo, teisėmis, nepageidauja duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu jo pozicija pasikeis, informuos tyrėją arba prokurorą.

2023 m. gruodžio 30 d. apklaustas įtariamuoju S. A. parodė, kad jis 2023 m. gruodžio 29 d. buvo atskraidintas su konvojumi į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Jis nežinojo, jog jam paskelbta paieška. Jis sužinojo, jog paieška paskelbta tik (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje, kuomet kreipėsi dėl dokumento išdavimo. Dokumento negali pateikti, nes jis paimtas (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir jam negrąžintas. Jam nežinant, buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, kuomet jis jau buvo išvykęs iš LR. Jis nebuvo supažindintas su šia kardomąją priemone, todėl dokumentas, t. y. asmens tapatybės kortelė, buvo su juo. Jis išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, kuomet jį paleido iš įkalinimo įstaigos. Jis dirbo oficialiai (duomenys neskelbtini), gavo pajamas, buvo oficialiai deklaravęs gyvenamąją vietą. Turi susitaupęs santaupų. Kadangi po pirmosios apklausos nebuvo jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jam buvo įteiktas ankščiau įtarimas, tačiau parodymus duoti atsisakė. Jei tyrėja su juo būtų susisiekus, jis būtų pats atvykęs į Lietuvos Respubliką. Kuomet jis gyveno (duomenys neskelbtini), t. y. gal nuo (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai nepamena, jokių teisės pažeidimų ten nepadarė. Dokumento galiojimas baigėsi (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėn. Kreipėsi į ambasadą, bet dokumentas nebuvo išduotas, todėl jis nieko neturi. Jis 2023 m. gruodžio 29 d. apie 15 val. pasirašytinai buvo supažindintas areštinėje atvykus iš oro uosto su teismo nutartimi dėl suėmimo skyrimo bei 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimu apie įtarimą. Jam išaiškintos įtariamojo teisės ir pareigos. Dėl pareikšto įtarimo nori pasakyti trumpai, kad jis serga (duomenys neskelbtini), reikėjo pinigų, neturėjo pajamų. Jį per bendrus pažįstamus, kurių nepamena, supažindino su vyriškiu, kurio vardo, pavardės nežino, kuris jam pasiūlė užsidirbti. Tas vyriškis jam sakė, jog skiriasi su žmona, negali ant savęs turėti įmonių. Paprašė pagalbos už atlygį. Sakė reikės ant jo (t. y. S. A.) perrašyti įmones. Jis jam už kiekvieną susitikimą sumokėdavo 200 Eur ar daugiau ((duomenys neskelbtini) kainuodavo po 150 Eur), duodavo pasirašyti dokumentus. S. A. realiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų nepirko. Už akcijas sumokėjo kitas vyras. Sutartis, kiek pamena, buvo įforminta notariškai. Tas vyriškis, kurio duomenų nežino, visur jį lydėdavo, net pas notarą. Jis neketino būti realiu vadovu, akcininku. Suprato iš anksto, jog pats, kaip vadovas, jokios veiklos nevykdys. Jis net nežinojo iki pateikto pranešimo apie įtarimą kokia veikla užsiima UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis buvo tik fiktyvus (nominalus) savininkas ir vadovas, nors jokio darbo neatliko, jokių sprendimų įmonių veikloje nepriėmė. Jis neskaitė jam pateiktų pasirašyti dokumentų, todėl nežino tų dokumentų turinio. Pasirašinėjo neskaitydamas. Nežiūrėjo, ar dokumentuose, kuriuose pasirašinėjo, informacija teisinga, ar ne. Jis pripažįsta, jog tvirtindavo dokumentus savo parašu ant galimai melagingo teksto. Supranta savo atsakomybę, jog pasirašinėjo. Pripažįsta savo kaltę pilnai dėl dokumentų klastojimo, jog jis juos pasirašinėjo už užmokestį fiktyviai būnant vadovu. O dėl kitų veikų, parodymus duos kitą kartą. Dėl kitų veikų, gali pasakyti, jog veikė kitų asmenų naudai, neturėjo jokios materialinės naudos sau. Jis veikė kaip vykdytojas nesuprasdamas savo veiksmų esmės, nes nesuprato mokesčių srities, administravimo, nieko apie PVM grobstymą neišmano. Jokios įrangos jis nepirko. Jis nežino, kokia ten įrangą. Jos niekada nėra matęs. Parodymus duos kitą kartą, nors ir taip neturi ką ir pasakyti. Supranta, jog vadovas yra atsakingas už įmonių veiklą, duomenų teisingumą. Tą vyrą, kuris buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, galėtų gal atpažinti, tačiau jis jo net vardo nežino. Taip pat S. A. nurodė, kad Lietuvoje turi artimuosius-seserį, kuriai apie sulaikymą pranešė advokatas. Jis (duomenys neskelbtini) neturi.

2024 m. sausio 15 d. papildomai apklaustas įtariamuoju S. A. nurodė, kad galvos traumų neturėjo, pas (duomenys neskelbtini) yra lankęsis. Jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“akcininku pasiūlė tapti pažįstamo pažįstamas, jis jo visiškai nepažįsta. Jam neįvardino kokio pažįstamo. Tas asmuo, kiek prisimena, buvo aukštesnis ir stambesnis už jį, nei plaukų spalvos, nei kokių išskirtinių bruožų neatsimena. Jis jam paskambino telefonu ir pasiūlė tapti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“akcininku ir vadovu, kaip jis jam paaiškino, kad skiriasi su žmona ir jam reikia persirašyti turtą. Kadangi jis jam pasiūlė atlygį už tai, jis sutiko, kadangi jam buvo reikalingi pinigai. Atvyko į (duomenys neskelbtini) su traukiniu, jis jį paėmė su automobiliu ,,Chrysler“ ir nuvyko į notarų biurą pasirašyti dokumentų. Notarų biure buvo ir kitas asmuo, kuris jam perleido įmonės akcijas, tačiau kas tas žmogus buvo – jis nežino. Tai buvo maždaug 2017 metų vasarą. Kokiame notarų biure – neprisimena, kadangi visiškai nepažįsta (duomenys neskelbtini). Kai buvo sutvarkyti visi dokumentai pas notarą, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“pardavėju neatsiskaitinėjo bei jokių kitų dokumentų įmonės negavo. Viską darė tas kitas žmogus, kuris jį ten atvežė, jis dar prie notaro padavė pinigus pardavėjui, jam atrodo suma buvo apie 1 000 Eur. Su juo atsiskaitė, kai buvo pasirašyti dokumentai, gavo 200 Eur. Kiek matė, buvo perduoti kažkokie įmonės popieriai, kokie atsakyti negali. Dar vyko į Registrų centrą, tik nepamena ar tą pačią dieną, ar kitą. Dar tas žmogus atvyko pas jį į (duomenys neskelbtini), kad atsidarytų banko sąskaitą. Kiek prisimena, sąskaita buvo atidaryta „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), viską, ką gavo banke, t. y. generatorių ir kortelę, atidavė tam asmeniui. Tas asmuo atvykdavo pas jį ir duodavo pasirašyti dokumentus, kokie tai buvo dokumentai – negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) jis atvykdavo pas jį ir duodavo pasirašyti dokumentus, už pasirašytus dokumentus duodavo pinigų. Koks jo vardas – tikrai nežino. Tas pats žmogus jo paprašė ir suvaidinti, kad buvo pavogti įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai, jis apgadino buto duris, kad atrodytų kaip įsilaužimas. Paskambino policijai ir parašė pareiškimą. Už šį įvykį taip pat gavo pinigų apie 200 Eur. Gali būti, kad pasirašė ant PVM sąskaitų faktūrų, pasirašinėjo ant visko, ką duodavo, nes už tai gaudavo atlygį. Kaip tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku – jis pasakyti negali, net neįsivaizduoja kokiu būdu. Neprisimena, kad būtų kažką pasirašinėjęs. Nieko negali pasakyti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tas asmuo, kuris paprašė jo, kad persirašytų įmonę, nieko jam nesakė nei apie apskaitą nieko, jis nesuprato kaip veikia įmonė, nesuprato už ką yra atsakingas, nesuprato, kad yra atsakingas už buhalterinę apskaitą. Prie įmonės VMI tinklapio jam neliepė jungtis, nesijungė, netraukė jokių deklaracijų ir registrų. Jis savo reikmėms naudojo tik ,, (duomenys neskelbtini)“ banką, nesijungė niekada prie interneto banko, viską darė tik per bankomatą. Gal dar yra bandęs atsidaryti kokią banko sąskaitą, neatsimena. Su M. S. buvo kaimynai, dėl šitų įmonių neteko su juo bendrauti. Su juo paskutinį kartą matėsi labai senai. Nežino, kur dirbo M. S.. L. C. taip pat yra iš (duomenys neskelbtini), jis labiau bendraudavo su M. S.. Jis paprašydavo kartais jo kažko pavogti iš parduotuvės. Nepažįsta jokios A. S.. Nepažįsta jokios T. J.. Nepažįsta jokio T. J.. Išėjęs iš kalėjimo 2020 metais vyko į užsienį ieškoti darbo, uždarbio.

2024 m. sausio 19 d. papildomai apklaustas įtariamuoju S. A. nurodė, kad jis tik atlikdamas praeitą bausmę pabaigė (duomenys neskelbtini), daugiau jokio (duomenys neskelbtini) neturi, yra teistas. Nežino nieko apie įmonių finansinę apskaitą, kokie mokesčiai yra mokami ir kas yra PVM. Jis nežinojo nieko apie įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuo ji užsiima, tik už piniginį atlygį pasirašinėjo dokumentus, tuo metu jam reikėjo pinigų vaistams, kadangi serga (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlius jam nepažįstamam asmeniui sutiko tapti įmonės formaliu vadovu ir pasirašinėti dokumentus ten, kur jam liepdavo. Ant jam parodytos 2017 metų liepos 28 dienos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties yra jo parašas, jis pasirašė šią sutartį ir už tai gavo 200 Eur piniginį atlygį. Kai pasirašė pas notarą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, toliau vyko į Registrų centrą (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar jam dokumentai buvo duoti jau užpildyti, ar jis juos pildė vietoje. 2017 m. liepos 28 d. prašyme registruoti Juridinių asmenų registre yra parašas jo, tačiau laukeliuose, kur užpildyta visa informacija, yra ne jo ranka rašyta, kadangi tai yra ne jo rašysena. Jis neprisimena, kokiu būdu ir kas pildė šiuos dokumentus: ar jam buvo jie duoti užpildyti, ar pildė darbuotoja. 2017 m. liepos 28 d. dokumente „Vienintelio akcininko sprendimas“ parašas yra jo, tačiau jis pats nerašė to dokumento, rašysena ten yra ne jo. Jis neprisimena, kas parašė ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo duotas šis raštas. Jis išvis neatsimena, ar eidamas į Registrų centrą prie langelio jis turėjo kažkokius dokumentus, ar viskas buvo supildyta ten vietoje. Ant dokumentų „vienasmenis valdymo organas ir „akcininkas“ yra ne jo rašysena ir jis nepildė tokių dokumentų. Ant 2017 m. rugpjūčio 16 d. dokumento „(duomenys neskelbtini) parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė“ yra jo parašas. Kaip ir minėjo, vyko į (duomenys neskelbtini) po kelių dienų atidaryti banko sąskaitos su tuo pačiu asmeniu, kurio neprisimena. Atidarė banko sąskaitą, pasirašė ant dokumentų. Po kelių dienų į jo mamos adresą (duomenys neskelbtini) atėjo generatorius ir banko kortelė, kai juos gavo paskambino tam asmeniui, jis atvažiavo pas jį ir viską jam atidavė. Prie banko sąskaitos nei karto nesijungė, vieną kartą tik nuėjo iki bankomato patikrinti sąskaitą, bet jau tada buvo sąskaitoje minusas. Ant PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra jo parašas, tiksliai neprisimena kokiomis aplinkybėmis pasirašinėjo ant šių PVM sąskaitų faktūrų, greičiausiai, kad atvažiavo tas pats žmogus ir davė jam pasirašyti, neprisimena, ar jau buvo tose sąskaitose faktūrose M. S. parašas. Atlygį greičiausiai gavo ir pasirašęs šiose sąskaitose, nes jį gaudavo už kiekvieną susitikimą. Jis nežino nieko apie jokius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandorius su jokiomis įmonėmis: nei Lietuvoje, nei užsienyje. Su M. S. nebuvo jokio konflikto, jis nežino, kodėl jis galėjo pasakyti per apklausą, kad jis jo paprašė tapti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Apie tokią įmone kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo tik gavęs įtarimus, nežino kas tai per įmonė ir kuo ji užsiima. Apie tai, kad ir M. S. yra įsivėlęs į šiuos reikalus taip pat sužinojo tik gavęs įtarimą. Galbūt juos įvėlė tas pats asmuo, kuris ir paprašė jų abiejų tapti formaliais direktoriais, todėl jis taip pasakė, jis nežino. Neprisimena, kaip nutrūko ir kada nustojo jo prašyti pasirašinėti dokumentus, jis po tų įtarimų dar bandė ieškoti jo. Jis prisimena, po įtarimų gavimo jis jam paskambino, nurodė pas kokį advokatą kreiptis, tas advokatas atstovavo jį prieš tai. Kai išvyko į užsienį daugiau jokių reikalų su tuo asmeniu neturėjo. Neprisimena, kas tas asmuo: nei vardo, nei pavardės, gal tik iš matymo galėtų jį atpažinti.

2024 m. sausio 30 d. apklaustas įtariamuoju S. A. nurodė, kad dėl jam įteiktame pranešime įtarime nurodytų aplinkybių prisipažįsta ir gailisi, kadangi kaip ir minėjo, kad susiklostė tokia situacija, kad reikėjo vaistams pinigų ir už atlygį suklastojo dokumentus. Iš esmės apie įtarime nurodytas aplinkybes parodymus jau davė anksčiau, patvirtino tai, kad ant įtarime nurodytų dokumentų yra jo parašas, todėl nieko nei pakeisti, nei papildyti negaliu.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007; 2K-263/2010).