Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-642-315/2014

Teisėjas V. Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00565-2013-6

2014 m. spalio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 p., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-07-10 iki 2014-01-21 (pagal 2014-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį) bei bausmės dalis, atlikta pagal 2014-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Priteista solidariai iš G. J. ir V. D. 814,96 Lt nukentėjusiojo G. Č. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis ir G. J., 2013 m. kovo 27 d. apie 20 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto su G. Č. metu, G. J. tyčia daugiau nei vieną kartą kojomis įspiriant G. Č. į įvairias kūno vietas, V. D. tyčia daugiau nei vieną kartą kojomis įspyrus G. Č. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais nemažiau nei dviem trauminiais poveikiais padarė G. Č. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės IX–o šonkaulio lūžį, lydymą oro bei kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas sukėlė nukentėjusiajam G. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tokiu būdu sužalojo G. Č., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. D. 2013 m. kovo 27 d. apie 20 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto su G. Č. metu, G. J. tyčia daugiau nei vieną kartą kojomis įspiriant G. Č. į įvairias kūno vietas, V. D. tyčia daugiau nei vieną kartą kojomis įspyrus G. Č. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais nemažiau nei dviem trauminiais poveikiais padarė G. Č. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės IX–o šonkaulio lūžį, lydymą oro bei kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas sukėlė nukentėjusiajam G. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tokiu būdu sužalojo G. Č., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas atmetė tiesioginio liudytojo J. K. parodymus. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylą nagrinėjant teisme liudytojas J. K. parodė, kad 2013 m. kovo pabaigoje vairavo automobilį, kuriame taip pat sėdėjo V. D. bei G. J.. Nuvyko į Mickūnus ir sustojo prie vartų. G. J. paskambino ir iš namų išėjo nukentėjusysis, kuris atsisėdo automobilio gale prie V. D.. Jie pradėjo išgėrinėti, kalbėtis. Po to nusprendė važiuoti į parduotuvę ir nusipirkti dar alkoholio. G. J. ir G. Č. atnešė butelį degtinės ir alaus. Grįžo prie tos pačios vietos, prie vartų. Priėjo du vaikinai, kurie paprašė cigaretės, G. Č. jiems padavė porą ir pastarieji nuėjo. Jie beveik viską išgėrė, buvo girti ir nusprendė skirtis, jokių konfliktų nebuvo. G. Č. išėjo, dar pamojavo ranka, paėjo iki vartelių, dar už jų laikėsi, o jie išvažiavo. Liudytojo teigimu, jis jokių muštynių nematė. Taigi akivaizdu, kad liudytojo teigimu, minėto konflikto išvis nebuvo, jis to nematė. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, J. K. parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra G. J. ir V. D. draugas bei suinteresuotas bylos baigtimi.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo naudai suinteresuoto asmens, t.y. J. M. parodymais, šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. J. ir J. M. prieš tai buvo susikeitę automobiliais. Jų santykiai vertintini kaip draugiški ir J. M. neturėjo pagrindo neteisingai apkalbėti apeliantą. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis G. Č. turėjo tiesioginį interesą atkeršyti G. J., nes jis savo vardu pastarajam paėmė telefoną, už kurį G. J. neatlygino ir nepadengė įsiskolinimo. Tačiau byloje nustatyta, jog V. D. santykiai su G. Č. iki konflikto buvo draugiški. Tai patvirtino tiek nuteistieji, tiek pats nukentėjusysis. Be to, J. M. parodė, kad G. Č. nėra linkęs meluoti, o byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kokie nors kiti nenustatyti asmenys.

Faktą, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, kartu su aukščiau aptartais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1072/13 (01). Specialisto išvadoje konstatuota, jog G. Č. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės IX-o šonkaulio lūžis, lydimas oro bei kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, padaryti dviem trauminiais poveikiais.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas pagrįstai. Jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, kurių, apeliacinės instancijos vertinimu, pakanka jo kaltei patvirtinti.

Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Naikinti ar keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.