Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7945-805/2023 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. K. ir L. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, nurodė faktinę atstovaujančio procese ieškovės Skyriaus buvimo vietą – „Skyriaus duomenys: (duomenys neskelbtini)“. Ieškovę civilinėse bylose atstovauja, dalyvauja ir procesinius dokumentus teikia tas ieškovės teritorinis skyrius, kurio teritorijoje gyvena vaikas. Lietuvos Respublikos teritorijoje visi ieškovės skyriai priklauso vienai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri yra vienas juridinis asmuo. Ieškovės skyrius, gindamas viešąjį interesą, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio atsakovų sūnaus ir laikinosios vaiko rūpintojos (procese trečiojo asmens) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (apeliantė) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir L. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B.. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. K. ir L. B. jų nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu, priteisti iš atsakovų nurodyto dydžio išlaikymą M. B., nustatyti M. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo R. B. gyvenamojoje vietoje ir ją paskirti M. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja.

9. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad ieškovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), atsakovės R. K. gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta (duomenys neskelbtini), atsakovo L. B. gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys neteismingas Alytaus apylinkės Prienų teismo rūmams ir išaiškino jai teisę su ieškiniu kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo tėvų valdžios ribojimo bylose ieškinio padavimą ir teismingumą reglamentuojančiais teisės aktais bei netinkamai nustatė apeliantės skyriaus, kuris atstovauja procese, buveinės vietą, taip pat neatsižvelgė į nepilnamečio atsakovų sūnaus ir laikinosios vaiko rūpintojos (procese trečiojo asmens) gyvenamąją vietą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

12. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Remiantis CPK 401 straipsniu, bylas dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos teismas (CPK 401 straipsnio 1 dalis), arba vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvena vaikai, ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 401 straipsnio 2 dalis).

13. CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

14. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo pateikė ieškovė (apeliantė) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.182 straipsnio 2 dalis), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pareikštam ieškiniui turi būti taikoma CPK 401 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškiniai dėl tėvų valdžios apribojimo pareiškiami arba pagal vieno (abiejų) tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Vadinasi, ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo gali būti paduotas ne tik pagal vieno (abiejų) tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, gyvenamąja vietą, bet ir pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-425-464/2009).

15. Ieškinyje apeliantė nurodė, kad ieškinys yra teikiamas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pagal nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos adresą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 2 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas adresu (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 10 d. įsakymu „Dėl M. B. laikinosios rūpybos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pridėtas prie ieškinio, nuo 2021 m. lapkričio 17 d. nustatyta laikina rūpyba, rūpintoja paskirta R. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini) o nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ja. Nustatytos aplinkybes patvirtina, kad atsakovų (tėvų), kurių valdžią yra siekiama apriboti, nepilnametis vaikas gyvena su šioje byloje trečiojo asmens procesiniu statusu dalyvaujančia R. B., kurios faktinė gyvenamoji vieta, kaip minėta, yra (duomenys neskelbtini) Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi teisę pateikti ieškinį ne tik pagal atsakovų (vieno iš tėvų), kurių valdžią yra siekiama apriboti, gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, bet ir vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirasis tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas, pagal kompetenciją, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.