Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Tomai Norkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei Giedrei Vėberytei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančiam UAB „R.“ direktoriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas UAB „R.“ komercijos direktoriumi, nuo 2012-02-03 iki 2012-02-28 UAB „R.“ leido dirbti T. K., o nuo 2012-02-14 iki 2012-02-28 - V. J. vairuotojų krovėjų pareigose, su šiais individualios veiklos nevykdančiais asmenimis vietoje rašytinių darbo sutarčių, sudarydamas paslaugų teikimo sutartis. Tuo R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnyje 2 ir 3 dalyse numatytas darbo sutarties sudarymo taisykles.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir nurodė, kad jis yra UAB „R.“, kurios veikla susijusi su krovinių pervežimu, komercijos direktoriumi. Jis bendrovės direktorės yra įgaliotas pasirašyti darbo sutartis su priimtais į bendrovę darbuotojais. Įmonė veiklą vykdo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose. Klaipėdos padalinyje įmonės vardu krovimo paslaugas teikė trys asmenys – S. M., kuris dirbo įmonėje darbo sutarties pagrindu, o T. K. ir V. J. vairuotojų krovėjų paslaugas teikė paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Nei T. K., nei V. J. jis neprašęs pateikti individualios veiklos pažymėjimų, ketino jų paprašyti atsiskaitymo už atliktus darbus metu. Minėtiems asmenims pinigus už atliktą paslaugą mokėdavo bei kasos pajamų orderius išrašydavo vadybininkas S. M.. T. K. bei V. J. imdavo pinigus iš klientų, surašydavo atliktų darbų bei suderinimo aktus. Po Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo, šiuos asmenis jis įdarbino. Paprastai vadybininkas S. M. priimdavo klientų užsakymus, o po to paskambinęs V. J. arba T. K., pranešdavo apie gautą klientų užsakymą. Minėti asmenys pas klientus dėl paslaugų suteikimo važiuodavo UAB „R.“ priklausančiu automobiliu. Šie asmenys į bendrovę ateidavo tik tuomet, kai reikėdavo jų paslaugų, nuolat bendrovėje nedirbo, darbo laikas, pietų pertraukos jiems nebuvo nustatytos, jie nebuvo pasirašytinai supažindinti su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniais norminiais aktais, darbo tvarkos taisyklėmis. Pažymi, kad visi kiti bendrovėje dirbantys darbuotojai, su kuriais yra sudarytos darbo sutartys, su minėtais teisės aktais buvo supažindinti pasirašytinai.

Liudytojas mokesčių inspekcijos specialistas T. Ž. parodė, kad vieno muitinio patikrinimo metu sustabdžius UAB „R.“ automobilį, muitinės pareigūnas jam pranešęs, kad su vairuotojais yra sudaryta ne darbo sutartis, o paslaugų teikimo sutartis. Jis įsitikinęs, kad T. K. ir V. J. nevykdė individualios veiklos, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes buvo naudojamos darbo priemonės – automobilis, kuras. Minėti asmenys su darbdaviu buvo susitarę dėl darbo funkcijų vykdymo, o ne paslaugų teikimo. Be to, patikrinimo metu vairuotojai T. K. ir V. J. jam paaiškino, kad jie patys kraudavo krovinius, pildė reikiamus įmonės dokumentus.

Liudytojas V. J. parodė, kad UAB „R.“ vairuotojo krovėjo darbą susirado internete. Jam nuvykus į bendrovę, su vadybininku S. M. aptarė darbo pobūdį, darbo užmokesčio klausimą, be to lyg ir su S. M., tiksliai nepamena, pasirašė ir paslaugų teikimo sutartį. Buvo sutarta, kad bus mokama už faktiškai atliktą darbą, mokant 7 Lt/val. už vairavimą, 10 Lt/val. už krovimo darbus, bei 13 Lt/val., jei tektų ir vairuoti, ir krauti krovinius. Už darbų saugą pasirašęs nebuvo. Įmonės darbuotojas S. M. jam paskambindavo ir jie susitardavo dėl krovinio vežimo laiko bei vietos. Kadangi krovinius veždavo įmonės automobiliu, tai jam pradėjus dirbti vadybininkas davė 500 Lt kurui, apie pinigų gavimą niekur nepasirašė. Iš klientų pinigus už atliktą darbą pasiimdavo jis, taip pat užpildydavo dokumentus, kokius būtent, jis neprisimena. Pamena, kad 2012-02-28 vežė krovinį iš baro „Čili kaimas“. Tądien jį sustabdė muitinės pareigūnai, o patikrinę dokumentus ir pastebėję, kad jis neturįs darbo pažymėjimo, bendradarbiaujant su Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Manė, kad jis UAB „R.“ dirba oficialiai, o vėliau jam tapo žinoma, kad UAB „R.“ apie jo įdarbinimą neprašė Sodrai. Su bendrovę sutartį buvo pasirašęs, tačiau jis nesuprato, kad tai ne darbo sutartis. 2012-02-28 nebuvo jo pirmoji darbo diena, nes jis pradėjo dirbti įmonėje šiek tiek ankščiau, nei buvo patikrintas muitinės pareigūnų. Pradėjus dirbti jo niekas neklausė, ar jis turįs leidimą teikti paslaugas. Jam žinoma, kad R. M. buvo įmonės direktoriumi

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Giedrė Vėberytė nurodė, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 (3) str. pagrindus, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 (1) str. 1 d, turi būti konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai, t.y. turi būti nustatyta, kad asmuo pradėjo dirbti realiai. Darbdavio ir realaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus. Tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, einamos tam tikros pareigos ir asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, taip pat dirba atlygintinai. Pažymėtina, kad nesilaikyta darbo taisyklių. Lietuvos Vyriausias Administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo sutartis turi esminių požymių skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Pažymi, kad atliekant tęstinio pobūdžio funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos, paklusti darbdavio nurodymams. Civiliniams santykiams būdinga tai, kad asmenys užsiėmę savarankiška veikla, veikia savo rizika, bei naudojasi savo darbo priemonėmis. Mano, kad aptariamu atveju buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nes V. J. ir T. K. naudojosi įmonės darbo priemonėmis, autotransportu. Taip pat pažymėjo, kad dėl nelegalaus darbo pažeidimo sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti bendrovės darbuotojai, t.y. vadovas ar kitas įgaliotas oficialiai asmuo, turėdami žodinį bendrovės direktoriaus pavedimą organizuoja įdarbinimą. Tokiais atvejais įmonės vadovas žino, kad bendrovėje dirbamas nelegalus darbas ir nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės akto nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti objektyvūs teisės pažeidimo elementai - darbo faktas, laikotarpis, atlygintinumo faktas, kas atitinka darbo teisinius santykius, o ne civilinės sutarties požymius. Atsižvelgiant į tai, prašo pripažinti R. M. kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43³ straipsnio 1 dalį, ir skirti jam nuobaudą.

2012-03-28 administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad 2012-02-28, 12.20 val. magistraliniame kelyje A13, R. M., būdamas UAB „R.“ komercijos direktoriumi, leido dirbti vairuotojams krovėjams T. K. ir V. J., su šiais darbuotojais nesudarius rašytinių darbo sutarčių. Minėti asmenys UAB „R.“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Palangos mieste esantį kliento sandėlį gabeno baldus, juos pakrovę H. Manto g. 11, Klaipėdoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovėje vairuotojų krovėjų pareigose T. K. dirbo nuo 2012-02-03, o V. J. – nuo 2012-02-14 pagal bendrovės su jais sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Apie šių asmenų įdarbinimą pagal darbo sutartis, t.y. jų valstybinio socialinio draudimo pradžią 2012-02-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui bendrovė parnešė 2012-02-28, 18.25 val., t.y. po atlikto patikrinimo. Tokiu būdu R. M., leisdamas dirbti vairuotojų krovėjų pareigose V. J. ir T. K., su šiais individualios veiklos nevykdančiais asmenimis, vietoje rašytinių darbo sutarčių, sudarydamas paslaugų teikimo sutartis, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, t.y. bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 straipsnio 1 dalyje (b. l. 3-6).

2010-02-10 UAB „R.“ įgaliojimu nustatyta, kad UAB „R.“ direktorė R. J. M. įgalioja UAB „R.“ komercijos direktorių R. M. atstovauti valstybinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose, teisminėse institucijose. R. M. įgaliojimu taip pat suteikta teisė įmonės vardu ruošti bei pasirašyti dokumentus, sutartis, naudotis įmonės antspaudu, registruoti įmonės vardu transporto priemones (b. l. 8).

2012-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimas, elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos išrašas, bei pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią patvirtina, kad UAB „R.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2012-02-28 1-SD pranešimą Nr. 2012/55 apie T. K. ir V. J. 2012-02-28 valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2012-02-28, 18.25 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (b. l. 11-14).

2012-02-28 faktų fiksavimo pažymoje užfiksuota, kad 2012-02-28, apie 12.20 val., kelyje Klaipėda-Palanga (A13), patikrinimo metu, Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriai V. S. ir R. B. nustatė, kad krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „R.“ gabenami baldai. Taip pat nustatė, kad automobilį vairavo V. J., o kartu su juo buvo ir T. K.. Minėti asmenys pareigūnams paaiškino, kad dirba UAB „R.“ vairuotojais krovėjais, su minėta bendrove yra sudarę paslaugų teikimo sutartis, todėl pateikti darbo pažymėjimų ir darbo sutarčių negali. Pareigūnams V. J. ir T. K. paaiškino, kad vykdydami užsakymą, duoda pasirašyti klientams atliktų darbų suderinimo aktus-pinigų priėmimo kvitus, paima pinigus už paslaugas bei juos atiduoda UAB „R.“ vadybininkui (b. l. 15, 16).

2012-02-28 T. K. paaiškinime nurodyta, kad 2012-02-03 jis su UAB „R.“ vadybininku S. M. pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Su S. M. aptarė darbo pobūdį, darbo laiką, kuris priklausė nuo darbo kiekio, darbo užmokesčio apmokėjimo klausimus. Buvo susitarta, kad bus mokama už faktiškai atliktą darbą, mokant 7 Lt/val. už vairavimą, 10 Lt/val. už krovimo darbus bei 13 Lt/val. jei tektų ir vairuoti ir krauti krovinius. Parastai į bedrovės biurą atvažiuodavo beveik kas dieną. Krovinį nuvežęs klientui, pastarajam pateikdavo pasirašyti atliktų darbų suderinimo aktą bei pinigų priėmimo kvitą, kuris vėliau būdavo grąžinamas vadybininkui. Atlyginimą išmokėdavo S. M., iki patikrinimo jis jau buvo gavęs apie 600 Lt. Patikrinimo metu pareigūnams neturėjo galimybės pateikti darbo sutarties, darbo pažymėjimo bei darbo paslaugų sutarties, nes neturėjo.(b. l. 18).

2012-02-29 UAB „R.“ vadybininkas S. M. paaiškinime nurodė, kad UAB „R.“ užsiima krovinių pervežimu. Jis šioje bendrovėje dirbo pagal darbo sutartį vadybininko pareigose. Su T. K. ir V. J. darbo sutartys buvo sudarytos 2012-02-28, t.y. tik po patikrinimo, o iki tol šie asmenys įmonei teikė paslaugas paslaugų teikimo sutarties pagrindu. UAB „R.“ buvo paskelbusi skelbimą dėl vairuotojų krovėjų darbo. Į šį skelbimą atsiliepė T. K. ir V. J.. Su jais susitarta dėl paslaugų apmokėjimo įkainių, kurie buvo nurodyti bendrovės direktoriaus. Buvo sutarta, kad bus mokama už faktiškai atliktą darbą, mokant 7 Lt/val. už vairavimą, 10 Lt/val. už krovimo darbus bei 13 Lt/val. jei tektų ir vairuoti ir krauti krovinius. Minėtiems asmenims pasirašymui pateiktos paslaugų teikimo sutartys, kurių tekstai buvo parengti bendrovės ofise Vilniuje ir kompiuteriniu būdu atsiųsti į Klaipėdą. S. M. paaiškinime taip pat nurodė, kad ofise vairuotojams darbo vietos nėra įrengtos, tačiau vairuotojai naudojosi įmonės automobiliu, jiems suteiktos ir kitos būtinos darbui priemonės – pirštinės, krovimo, tempimo diržai. (b. l. 19).

2012-02-03, 2012-02-14 paslaugų teikimo sutartimis nustatyta, kad UAB „R.“ su T. K. ir V. J. sudarė sutartį, pagal kurią pastarieji įsipareigojo teikti UAB „R.“ vairuotojo krovėjo paslaugas. (b. l. 23, 24).

2012-03-28 VĮ „Regitra“ išrašu nustatyta, kad transporto priemonė „Mercedes Benz 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „R.“. (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. M. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. neigia nelegaliai leidęs dirbti T. K. ir V. J., teigdamas, kad tarp jo ir T. K. bei V. J. susiklostę teisiniai santykiai neturėjo darbo sutarties požymių, jis nebuvo darbdavys, o 2012-02-03, 2012-02-14 sutartimi šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, todėl, jo manymu, šie santykiai laikytini civiliniais.

Pažymėtina, kad darbas kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas gali būti panaudojamas ne tik darbo teisinių santykių forma, tačiau ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį. Norint konstatuoti darbo teisinius santykius, turi būti nustatyti visi būtini darbo teisinių santykių požymiai. Tik juos nustačius galima konstatuoti esant darbo sutartį ir reikalauti atitinkamai ją įforminti. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurias nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnis. Tai reiškia, jog tam, kad sutartis galiotų turi būti susitariama dėl darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.); darbo funkcijų, (dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos, darbo arba tam tikrų pareigų.); taip pat kiekvienoje darbo sutartyje susitariama dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo sutartis laikoma sudaryta kai šalys susitaria dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 str.). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. Darbo sutartis turi būti įforminta įstatymo nustatyta tvarka, kai fizinį asmenį - darbuotoją su kitu teisinių santykių subjektu susieja susitarimas, tampantis pagrindu darbo teisiniams santykiams atsirasti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos.

Byloje nustatyta, kad R. M. 2012-02-03 susitarė su T. K., o 2012-02-14 - su V. J., dėl to, kad pastarieji vairuos įmonės automobilį, gabens krovinius, o esant reikalui, atliks krovimo ir iškrovimo darbus. Susitarimo požymį nagrinėjamoje byloje patvirtina paslaugų teikimo sutarčių (b. l. 23, 24) sąlygos, kuriose nustatytos konkrečios T. K. ir V. J. vairuotojo krovėjo pareigos ir funkcijos.

Kitas esminis darbo sutarties požymis yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek M. K., tiek V. J. vairuodavo bendrovės automobilį, gabendavo krovinius, be to, šiuos krovinius iškraudavo jiems bendrovės vadybininko nurodytoje vietoje bei laiku, o atlikus krovinių pervežimą, klientams pateikdavo pasirašyti atliktų darbų suderinimo aktus, pinigų priėmimo kvitus, kuriuos vėliau grąžindavo vadybininkui S. M. kartu su iš kliento priimtais pinigais. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. K. ir V. J. UAB „R.“ atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją.

Kitas darbo sutarties požymis yra toks, kad asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, tai reiškia, kad asmuo, atlikdamas darbą, nėra visiškai savarankiškas, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Šis požymis gali pasireikšti įvairiai: darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Byloje nustatyta, kad M. K. ir V. J. nebuvo savarankiški atlikdami darbus, t.y. dirbo paklusdami R. M. nustatytai darbo tvarkai - R. M. įgaliotas vadybininkas S. M. jiems nurodė darbovietę, bei joje dirbti sulygtą vairuotojo krovėjo darbą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. teismo posėdžio metu ir teigė, kad minėti asmenys nuolat bendrovėje nedirbo, su jais nesitarta dėl konkretaus tiksliai apibrėžto darbo laiko, jiems nebuvo suteiktos ir pietų pertraukos, tačiau tokie R. M. teiginiai paneigti liudytojo V. J. teisme duotais parodymais bei liudytojo T. K. rašytiniu paaiškinimu. Tiek V. J., tiek T. K. parodė, kad įmonės vadybininkas S. M., esant klientų užsakymui, jiems paskambindavo ir jie susitardavo dėl krovinių vežimo laiko bei vietos, be to, liudytojas M. K. nurodė, kad nors darbo laikas ir priklausydavo nuo užsakymų kiekio, visgi į bendrovės ofisą jis ateidavo beveik kasdien (b. l. 18). Atsižvelgiant į vairuotojo krovėjo darbo bendrovėje, kurios pagrindinė veikla - krovinių pervežimas, specifiką bei darbo pobūdį, logiška, kad tokio darbo laikas nebūtinai turi būti griežtai apibrėžtas, nurodant tiksliai darbo pradžios ir pabaigos laiką, todėl vairuotojams krovėjams nebuvo jokio poreikio nuolat būti savo darbo vietoje.

Taip pat pažymėtina, kad vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių yra atlygintinumas. Liudytojų T. K., S. M. rašytiniai paaiškinimai ir V. J. parodymai teismo posėdžio metu bei paties R. M. paaiškinimai patvirtina, kad R. M. įgaliotas UAB „R.“ vadybininkas S. M. su T. K. ir V. J. susitarė dėl darbo užmokesčio, t.y. tarpusavio susitarimu šalys susitarė, kad bus mokama už faktiškai atliktą darbą, mokant 7 Lt/val. už vairavimą, 10 Lt/val. už krovimo darbus bei 13 Lt/val. jei tektų ir vairuoti ir krauti krovinius (b. l. 17, 18 19). Pirminiame rašytiniame paaiškinime V. J. nurodė, kad įmonės vadybininkas S. M. jam už dešimt darbo dienų išmokėjo apie 500 Lt, o T. K. paaiškinime nurodė, kad jam iki 2012-02-28 buvo išmokėta 600 Lt (b. l. 17,18).

Be to, nors V. J. ir T. K. nebuvo įrengtos darbo vietos bendrovėje, tačiau jie buvo aprūpinti darbui reikalingomis priemonėmis. Tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M., tiek liudytojas V. J. teismo posėdžio metu, bei liudytojai S. M., T. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad V. J. ir T. K. tiesioginėms jų funkcijoms atlikti buvo duotas bendrovei priklausanti transporto priemonė bei suteiktos kitos darbo priemonės – pirštinės, krovinio įtempimo ir pritvirtinimo diržai, reikalingos darbui (b. l. 17, 18, 19). Be to, liudytojas V. J. teisme parodė, kad kurą į bendrovės automobilį jis pildavosi pats, o pinigus už kurą jam duodavo bendrovės vadybininkas S. M., tik pradėjus dirbti bendrovėje jam buvo duoti 500 Lt kuro pirkimui. Šios aplinkybės neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M., be to, tai patvirtina ir byloje esantys liudytojų S. M. bei T. K. rašytiniai paaiškinimai.

Vien tai, kad V. J. bei T. K. nebuvo pasirašytinai supažindinti su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniais norminiais aktais, darbo tvarkos taisyklėmis, nors visi kiti įmonėje dirbantys darbuotojai su minėtais teisės aktais buvo supažindinti pasirašytinai, esant kitoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindas išvadai, kad tarp bendrovės įgalioto R. M. bei minėtų asmenų susiklostę teisiniai santykiai yra civiliniai paslaugų teikimo santykiai, paneigiančiai darbo santykių egzistavimą.

Tad, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad R. M. ir V. J. bei T. K. siejo faktiniai tęstinio pobūdžio darbo, o ne civiliniai (paslaugų teikimo) santykiai: V. J. ir T. K. vairavo bendrovės automobilį, vežė krovinius bei juos krovė pagal R. M. įgalioto vadybininko S. M. nurodymą, jie buvo aprūpinti darbo priemonėmis, disponavo bendrovės išduotais pinigais kuro pirkimui, su minėtais asmenimis buvo aptartas darbo užmokesčio klausimas. To, kad R. M. ir V. J. bei T. K. siejo paslaugų teikimo sutartimi (b. l. 23, 24) įtvirtinti civiliniai santykiai, nepatvirtina kitos bylos aplinkybės – administracinio teisės pažeidimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, atliktų darbų priėmimo aktas – pinigų priėmimo kvitas (b. l. 25), kuriuos pildydavo vairuotojai, kasos pajamų orderis (b. l. 26), T. Ž., T. K., V. J., S. M. paaiškinimai (b. l. 3-6, 9, 15, 16, 18, 19); po atlikto patikrinimo darbo sutarčių (b. l. 11-14) pasirašymo faktas, ir kitos aplinkybės.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai ir egzistavo visi esminiai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties nesudarymas, dar nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Dokumento – rašytinės darbo sutarties nebuvimas, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis. Nelegaliu darbu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, laikomas darbas, turintis darbo sutarties požymius, įvardytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje ir dėl to negalintis būti kvalifikuotas kaip darbas civilinių teisinių sutarčių pagrindu, dirbamas nesudarius darbo sutarties raštu. Teismas sprendžia, kad V. J. ir T. K. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB “R.” įgaliotas komercijos direktorius R. M., leidęs jiems dirbti, nesudarius su jais darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažintas R. M.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. M., būdamas bendrovės komercijos direktoriumi, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinti T. K. bei V. J., nors bendrovėje jis buvo atsakingas už darbo teisinių santykių kontrolę. R. M. nepateikė jokių duomenų, jog darbo teisinių santykių kontrolė bendrovėje galėjo būti pavesta kitiems asmenims, todėl jis pagrįstai laikytinas atsakingu dėl netinkamai organizuojamos bendrovės veiklos: t. y. jis leido darbuotojams dirbti, nors su jais nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jiems neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas (DK 99 str. 3 d.). Administracinėn atsakomybėn traukiamam R. M. skirtina administracinė nuobauda.

R. M. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, pažeidusių konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi nuolatinį darbą, yra UAB „R.“ komercijos direktorius, nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, duomenų apie tai, kad jis būtų anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka byloje nėra.

Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į šiuo metu esančią ekonominę padėtį valstybėje, R. M. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Apie nuobaudos paskyrimą R. M. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (ATPK 41 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41 straipsnio 5 dalimi, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nutarė:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį: 3000 Lt dydžio baudą už nelegaliai dirbusį T. K. ir 3000 Lt už nelegaliai dirbusį V. J., iš viso paskiriant jam 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Vadovaujantis ATPK 41 str. 5 d., apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.