Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai diamond resort“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingiai diamond resort“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, viešoji įstaiga Inovacijų agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.3. Skundžiamas sprendimas atitinka proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde yra nurodyti tik argumentai, kuriais yra nesutinkama su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo dalimi dėl priteistų iš apeliantės 13 997,72 Eur delspinigių dydžio, būtent šios teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą teisėjų kolegija ir įvertins.

Dėl sprendimo dalies motyvavimo (ne)pakankamumo

13. CPK yra įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.

15. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).

18. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantei, kad teismo sprendimo motyvavimo svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), savo jurisprudencijoje įvardijęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje T. prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). EŽTT praktikoje taip pat nurodoma, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09).

19. Kita vertus, ir EŽTT laikosi pozicijos, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, tokia pareiga negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92).

20. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą motyvuoti skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su delspinigių priteisimu, svarbu nustatyti byloje kilusio ginčo ribas. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, o taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškinyje, prašydama priteisti iš apeliantės grąžintiną paramą ir delspinigius, apskaičiuotus už vėlavimą grąžinti paramą. Vadinasi, klausimas dėl delspinigių priteisimo ir jų dydžio, atsižvelgiant į apeliantės poziciją, pateko į sprendimu išspręstinų klausimų visumą.

22. Iš apskųstos teismo sprendimo dalies matyti, kad savo sprendimą priteisti ieškovei iš apeliantės 13 997,72 Eur delspinigius pirmosios instancijos teismas motyvavo tokiais argumentais: 1) delspinigių dydis (0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą sugrąžinti paramą dieną) buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakyme Nr. 1K-328 „Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanas už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2017 m. ketvirtajam ketvirčiui“; 2) atsakovei projekto vystymui lėšos buvo suteiktos iš Europos Sąjungos fondų lėšų 3) prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino.

23. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad, skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nors ir glaustai, apsiribodamas trimis ne itin išplėtotais argumentais, bet visgi motyvavo šią savo sprendimo dalį, pateikdamas argumentus, kodėl, teismo vertinimu, prašomas priteisti delspinigių dydis yra pagrįstas, o ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas visiškai. Vien apeliantės įsitikinimas, kad šie teismo sprendimo motyvai nepakankami, siekiant pagrįsti visos ieškovės apskaičiuotos delspinigių sumos iš apeliantės priteisimą, ar apeliantės nesutikimas su ieškovės ir teismo pozicija dėl jų dydžio, nesuponuoja vertinimo, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl delspinigių, šios sprendimo dalies nemotyvavo ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą ir vien dėl šios priežasties panaikinti teismo sprendimą neįžvelgia.

Dėl delspinigių dydžio ir jų sumažinimo

25. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį pareigą mokėti netesybas (baudą, delspinigius) už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą sumokėti gali nustatyti įstatymai arba sutartis. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju sutarties 2.2–2.3 papunkčiuose buvo sulygta, kad šios sutarties dalimi yra laikomos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – Administravimo ir finansavimo taisyklės). Administravimo ir finansavimo taisyklių 333 punkte nurodyta, kad projekto vykdytojui negrąžinus grąžintinų lėšų per sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansinės paramos grąžinimo taisyklės), nustatyta tvarka. Pagal Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 11.5 papunktį delspinigių dydis nustatomas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu.

28. Ginčui aktualiame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakyme Nr. 1K- 328 „Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanas už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2017 m. ketvirtajam ketvirčiui“ įtvirtinta, kad už pavėluotą grąžinti Europos Sąjungos finansinę paramą, tarptautinę finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas taikomas 0,03 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą dieną. Būtent šiame teisės akte nustatyta delspinigių norma (0,03 proc.) pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi priteisdamas ieškovei iš apeliantės 13 997,72 Eur delspinigius, apskaičiuotus už paskutinius 6 mėn. iki ieškinio pateikimo teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčui aktualus delspinigių normos dydis buvo nustatytas aptartu įsakymu, t. y. norminiu administraciniu aktu – viešojo administravimo subjekto priimtu daugkartinio taikymo teisės aktu, nustatančiu elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės aktų norminį pobūdį apibūdina jų taikymo apimtis ir privalomumas. Norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

30. Aptartas norminis administracinis aktas teismo tvarka nėra nuginčytas, yra galiojantis ir privalomas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juo nesivadovauti ir netaikyti jo byloje kilusiam ginčui išspręsti. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigių dydis buvo nustatytas nurodytame įsakyme, taigi visuotinio privalomumo pobūdį turinčiame norminiame administraciniame akte, priimto kito subjekto (Lietuvos Respublikos finansų ministro), ieškovė neturėjo pasirinkimo laisvės minėtame įsakyme įtvirtintų teisės normų (nustatančių delspinigių normos dydį) netaikyti ar, atitinkamai, taikyti mažesnį delspinigių normos dydį.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešojo administravimo subjekto norminiame administraciniame akte įtvirtinta delspinigių norma (0,03 proc.), atsižvelgiant į jos taikymo tikslą – užtikrinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų grąžinimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (Finansinės paramos grąžinimo taisyklių preambulė), o ne kuriam nors konkrečiam viešojo administravimo subjektui, bei į asmenų, kuriems ji taikoma, ratą (t. y. taikoma vienoda norma visiems be išimties projektų vykdytojams, pažeidusiems paramos sutartis, nepriklausomai nuo padaryto sutarties pažeidimo pobūdžio ar grąžintinos viešųjų lėšų sumos dydžio), objektyviai negalėjo lemti konkretaus šį įsakymą taikančio subjekto dėl sutarties pažeidimo patiriamų nuostolių dydžio.

32. Kitaip tariant, administraciniame akte – Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme – nustatyta delspinigių norma nustatė ne faktinį, bet minimalų nuostolių dydį, kurį biudžetas, negrąžinant paramos lėšų, patiria kiekvieną vėlavimo dieną. Todėl tokie apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad yra neįrodyti dėl jos padaryto sutarties pažeidimo ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydžio nuostoliai ar kad teismas nenustatinėjo netesybų sumos ir nuostolių santykio, priteisęs nepagrįstai didelius delspinigius, atmestini ir kaip nepagrįsti, ir kaip nagrinėjamoje byloje neaktualūs.

33. Pažymėtina, kad sutarties 2.2–2.3 papunkčiuose aiškiai nurodoma, jog sutarties neatskiriama dalimi yra laikomos Administravimo ir finansavimo taisyklės (kuriose pateiktos blanketinės normos į kitus pirmiau aptartus norminius administracinius teisės aktus, įskaitant įsakymą), taigi apeliantė turėjo ir galėjo žinoti apie sutarties nevykdymo atveju jos mokėtinų delspinigių dydį ir, sudarydama sutartį, su juo sutiko.

34. Kita vertus, nepaisant to, kad apeliantės mokėtinų delspinigių dydį įtvirtinantis įsakymas nėra nuginčytas, taigi šis aktas yra galiojantis ir privalomas apeliantei bei ieškovei, byloje taip pat nėra ir tokių duomenų, kurie leistų sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu sprendimu ieškovei iš apeliantės priteistų delspinigių dydis galėtų būtų laikomas neprotingai dideliu.

35. Priešingai, minėtame finansų ministro įsakyme nustatytas delspinigių normos dydis (0,03 proc.) pats savaime negali būti vertinamas kaip neprotingai didelis, kadangi delspinigių norma per vienerius metus tesudaro 10,95 proc., t. y. protingą sumą, skirtą kreditoriaus minimaliems nuostoliams kompensuoti. Juo labiau kad apeliantė byloje net ir neįrodinėjo, kad būtent toks delspinigių dydis žymiai viršija rinkoje susiformavusį delspinigių, taikomų už piniginių prievolių nevykdymą, normos dydį ar dėl kitų priežasčių nustato apeliantei neproporcingai didelę atsakomybę už sutartinės prievolės pažeidimą. Skundžiama sprendimo dalimi ieškovei iš apeliantės priteisti delspinigiai (13 997,72 Eur) sudaro tik 5,5 proc. šiuo sprendimu ieškovei iš apeliantės priteistos pagrindinės skolos (253 581,94 Eur), todėl dar ir šiuo aspektu vertinant, apeliantei už sutarties pažeidimą nebuvo pritaikyta neproporcingai didelė civilinė atsakomybė delspinigių forma.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei iš apeliantės priteista delspinigių suma atitinka netesybų paskirtį (kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, o ne nubausti sutartį pažeidusią šalį), nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, bendrųjų teisės (protingumo, sąžiningumo, teisingumo) principų. Deklaratyvūs apeliantės apeliacinio skundo teiginiai nepagrindžia skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginti neprašė, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria: