Utenos apylinkės teismo sprendimas

2026-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-144-1255/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-04-02
Bylos Nr.
A20.-144-1255/2026
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00053-2026-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Verkevičienė
Advokatai
Laurynas Biekša
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-144-1255/2026Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00053-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 2 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vaida Verkevičienė,sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

(duomenys neskelbtini) piliečiui D. F. M. H. A. A. ir jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir A. F.,

teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. F. M. H. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VSAT Užsieniečių registracijos centras prašo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį D. F. M. H. A. A. (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2026-06-30, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio byloje.

Teikime ir teismo posėdžio metu teikimą pateikusio VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovas nurodė, kad asmuo šalies teritorijoje yra neteisėtai, jis neturi galiojančių kelionės dokumentų, vizos ar leidimo gyventi, kurie suteiktų jam teisėto atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindą. Planuojama inicijuoti Užsieniečio kelionės dokumentų gavimo procedūrą. Ją užbaigus, bus sprendžiamas klausimas dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį.

Užsienietis nurodė, kad nesutinka su teikimu. Paaiškino, kad Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, artimųjų ar giminaičių, taip pat neturi pragyvenimo šaltinio. Nenori grįžti į savo kilmės valstybę, nes ten vyksta konfliktai, susirėmimai, nori likti Lietuvoje.

Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad Užsienietis teismo posėdyje paaiškino negalintis grįžti į savo kilmės valstybę dėl ten vykstančio ginkluoto konflikto, o tai reiškia, kad jis išreiškė norą gauti prieglobstį. Todėl prašo Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2026-03-31 apie 02:55 val., Marijampolės apskr., Graužinių k., policijos pareigūnai sulaikė du asmenis, tarp kurių – (duomenys neskelbtini) pilietį D. F. M. H. A. A. gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo sulaikymo metu nepateikė jokių tapatybę bei teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis blogai jautėsi, todėl buvo pristatytas į ligoninę ir po apžiūros iš jos paleistas. Tą pačią dieną Užsienietis tolimesniam aplinkybių patikslinimui ir procesinių veiksmų atlikimui buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT užsienietį sulaikė 2025-03-31.

Atliekant Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje vertinimą nustatyta, kad minėtas asmuo šalies teritorijoje yra neteisėtai. Užsienietis iš pradžių pareigūnams prisistatė kaip nepilnametis, tačiau apžiūrint kito asmens iš tos pačios migrantų grupės (kartu atvyko į Lietuvą iš Latvijos) mobilaus ryšio telefoną jame rasta Užsieniečio paso kopija, iš kurios nustatyta, kad Užsienietis yra pilnametis.

Užsienietis neturi galiojančių kelionės dokumentų, vizos ar leidimo gyventi, kurie suteiktų jam teisėto atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindą. Duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ar Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra. Patikrinus ieškomų asmenų registrą duomenų apie minėto užsieniečio paiešką nėra. Patikrinus vizų modulį duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nėra.

Užsienietis teismo posėdžio metu išreiškė norą prašyti Lietuvoje prieglobsčio, todėl turi prieglobsčio prašytojo statusą.

Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

Nagrinėjamu atveju Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to kai buvo sulaikytas ir tik teismo posėdyje, taigi prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, <...>, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Užsienietis neturi patikimai asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patikimai patvirtinta. Taigi, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintos sulaikymo sąlygos.

Užsienietis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, todėl yra pagrindo manyti, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimui. Lietuvos Respublikoje Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai. Pagal byloje esančius duomenis Užsienietis į Lietuvą atvyko iš Latvijos ir buvo sulaikytas netoli Lenkijos sienos, kas leidžia manyti, kad per Lietuvą jis vyko tranzitu į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas, vadovaudamasis aptartu Įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir įvertinęs minėtas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 12 punktai).

Tačiau pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-08-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021 26 punktas; 2024-02-22 nutarties administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl to darytina išvada, kad Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismo vertinimu, dar mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, įstatymų tikslų pasiekti negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Manytina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 5 dalies 1 ir 12 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsnio 2, 3 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti Somalio Respublikos piliečiui D. F. M. H. A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026-06-30, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Vaida Verkevičienė