Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo R. Č. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“ ir atsakovas R. Č. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9963877002, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 579,24 Eur kreditą 24 mėn. laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti pradiniam kreditoriui kreditą bei mokėti palūkanas. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartį, pradinis kreditorius nuo 2013 m. gruodžio 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir informavo apie tai atsakovą 2013 m. gruodžio 23 d. pranešimu.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Finansų administravimas“ 2017 m. gegužės 4 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu ieškovės įgijo reikalavimo teisę į atsakovo R. Č. skolą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu, be to cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjo pareigą grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 579,24 Eur kreditą. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 568,61 Eur suteikto kredito sumos. Bylos duomenimis, atsakovas neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi nei su ieškove (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 568,61 Eur negrąžinto kredito sumos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2464,93 Eur palūkanas, nurodydama, kad 1137,09 Eur palūkanų suma paskaičiuota iki reikalavimo perleidimo, o 1184,73 Eur nuo reikalavimo perleidimo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. vasario 12 d., taip pat 75 proc. metines procesines palūkanas už negrąžintą 568,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 9963877002 specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti 582,11 Eur pelno palūkanų iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., bendra vartojimo kredito kaina 582,11 Eur. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad jei sutartis nebūtų nutraukta anksčiau laiko, pradinė kreditorė būtų gavusi 582,11 Eur sumą palūkanų pavidalu, kas šiuo atveju ir sudaro pradinės kreditorės negautas pajamas. Kadangi ieškovė perėmė pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovo skolą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 582,11 Eur pelno palūkanų.

Ieškovės reikalavimai dėl 1184,73 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. vasario 12 d., taip pat dėl 75 proc. metinių procesinių palūkanų už negrąžintą 568,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo atmetami. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. vasario 12 d., taip pat 75 proc. metinių procesinių palūkanų už negrąžintą 568,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo ir negautų pajamų dydis ieškovės nebuvo įrodinėjamas.

Iš pateikto Priedo prie paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 matyti, jog palūkanų suma yra 143,11 Eur, o 1137,09 Eur yra bendra kredito kainos palūkanų suma. Ieškovė prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad 1137,09 Eur suma yra bendra kredito kainos palūkanų suma, t. y. palūkanos, tačiau skaičiuojamos nuo dienos, kada atsakovo pradėjo vėluoti atlikti įmokas pagal kredito sutartį. Iš pateiktos palūkanų skaičiavimo pažymos matyti, kad palūkanos paskaičiuotos nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta palūkanų norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Teismas, atsižvelgęs į palūkanų paskirtį, skaičiavimo laikotarpį, kvalifikuoja šias palūkanas kaip kompensacines.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2005 ir kt.). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mažindamas netesybas teismas pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai ar ne, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų bei negrąžinto kredito santykį (kredito suma dvigubai mažesnė nei kompensuojamosios palūkanos), į delsimo išieškoti skolą laikotarpį (sutartis nutraukta 2013 m., į teismą dėl skolos išieškojimo kreiptasi tik 2020 m., t. y. po septynių metų), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, kompensuojamųjų palūkanų dydis mažinamas iki 0,05 proc., skaičiuojant už vienų metų laikotarpį, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 210,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų (1150,72 Eur pradelsta sumokėti suma x 0,05 proc. x 365 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė patyrė 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 68,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimai patenkinti 44,86 proc., todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 30,50 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo R. Č. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Č. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 568,61 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt vieną euro centą) negrąžinto kredito, 582,11 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus vienuolika euro centų) pelno palūkanų, 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 1360,72 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų septyniasdešimt du euro centus).

Priteisti iš atsakovo R. Č. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1360,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Č. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 30,50 (trisdešimt eurų penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.