- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- eA2-2766-965/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09302-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį).
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.4Bylos, kurioje procesas atnaujintas, nagrinėjimas
- 3.3.4.5Teismo, išnagrinėjusio bylą, kurioje procesas atnaujintas, teisės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-13925-512/2019 nutraukė santuoką, sudarytą tarp R. P. ir R. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1190, bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes - „P.“, ,,P.“ ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos(toliau - VMI prie FM)prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-13925-512/2019, kurioje išspręstas R. P. ir R. P. apie bylą, o priimtas sprendimas pažeidžia jo teises. Nesutinka su 2019 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo 1.4 punktu „Dėl kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo“, kuriame nustatyta, kad santuokos metu abi šalys neįgijo jokių kreditorinių įsipareigojimų prieš kitus kreditorius.Be to, kaip nurodo pareiškėja, yra ir daugiau pareiškėjų R. P. ir R. P. kreditorių, todėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje įtraukti ne visi sutuoktinių kreditoriai ir ne visi kreditoriai informuoti apie santuokos nutraukimo procesą.
Atsiliepimas
Pareiškėjai R. P. ir R. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
2020 m. kovo 2 d. nutartimi tenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymasir atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-13925-512/2019 pagal pareiškėjų R. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagal civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjams pasiūlyta pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, prašymų negauta, teismas bylą nutarė nagrinėti šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo naikintinas, prašymas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių – dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patvirtinimo, paliktinas nenagrinėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Taigi teismas prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti ar toks turto padalinimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, bei sutuoktinių kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-58-218/2015). Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartisNr. 3K-3-510/2010). Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatyminio pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. kovo 2 d. nutartimis pareiškėjai be kita ko buvo įpareigoti pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalinimo, kad ši atitiktų tiek kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek kitų kreditorių interesus,taip pat nurodyti visus kreditorius ir informuoti juos apie procesą. Pareiškėjai nustatytu terminu teismo įpareigojimųneįvykdė.Pareiškėjams taip pat buvo išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumų, prašymas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių – santuokoje įgyto turto padalijimo, teismui nusprendus panaikinti 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, gali būti paliktas nenagrinėtas (CK 3.53 straipsnio 4 dalis, CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjai R. P. ir R. P. per teismo nustatytą terminą trūkumų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nepašalino – jos nepatikslino, į 2020 m. gegužės 25 d. 10.30 val. vykusį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.
Kreditorė nesutinka su 2019 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo 1.4 punktu „Dėl kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo“, kuriame nustatyta, kad santuokos metu abi šalys neįgijo jokių kreditorinių įsipareigojimų prieš kitus kreditorius. Esant nutrauktai santuokai tarp R. P. ir R. P., kreditorė negali apginti savo interesų, o kadangi pareiškėja VMI prie FM nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo bylą, ji neturėjo galimybės apginti savo (išieškotojos) interesų, pateikti įrodymų apie R. P. skolinius įsipareigojimus ir pateikti nuomonę dėl sutuoktinių turto pasidalinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13925-512/2019 pagal pareiškėjų R. P. ir R. P. Prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų nustatyta, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, reiškia, kad reikia išspręsti ir žinomus ir (ar) numanomus vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimus sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-58-219/2015). Vykstant R. P. ir R. P. skyrybų procesui, jau vyko išieškojimo procesas VMI prie FM naudai ir pareiškėjams buvo žinoma apie kreditorių, todėl pareiškėjai teikdami teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turėjo informuoti visus žinomus kreditorius, tarp jų irVMI prie FM, apie santuokos nutraukimo bylą bei pranešti apie juos teismui. Įstatyme numatytos pareigos nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą, suinteresuoti asmenys neįvykdė (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto.
Kreditorė nurodo, kad pareiškėjai, patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, turtą pasidalino nelygiomis dalimis – visas suinteresuotų asmenų bendrai įgytas turtas atiteko R. P., toks padalijimas akivaizdžiai prieštarauja R. P. kreditoriaus interesams, kadangi išieškoti iš jo priteistas sumas bus neįmanoma. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas R. P. įsipareigojimų kreditorei VMI prie FM.
Įvertinus patvirtintos sutarties sąlygas dėl dalintino turto, teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimo sutartimi nustatytas sutuoktinių turto padalijimas akivaizdžiai prieštarauja kreditorių interesams ir tokios santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos negalėjo būti patvirtintos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo naikintina (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, teismui suteikia teisė įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus iš esmės vieninteliu būdu: arba tokią sutartį pilna apimtimi patvirtinant, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatoms (CPK 541 straipsnio 1 dalis), arba jos nepatvirtinant. Kai santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių teisė ir pareiga ir tai nėra teismo diskrecijoje. Teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeistų į bylą po proceso atnaujinimo įtrauktų pareiškėjų kreditorių interesų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia pareiškėjų kreditorių interesus. Patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pareiškėjai nepateikė. Dėl šios priežasties pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išspręsto sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, paliktinas nenagrinėtas.
Tokia teismo nutartis neužkerta kelio šalims toliau spręsti klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ginčo teisenos taisykles.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 593, straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, civilinėje byloje Nr.e2YT-13925-512/2019 pagal pareiškėjų R. P. ir R. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Pareiškėjų R. P. ir R. P. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalinimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.