Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-5925-527/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
2-5925-527/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00206-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
V. V.
Trečiasis asmuo
I. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5925-527/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00206-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,sekretoriaujant V. G.,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajono savivaldybėje atstovei A. U.,

atsakovės V. V. atstovei advokatei V. L.,trečiajam asmeniui I. A.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – ieškovas arba Skyrius) ieškinį atsakovei V. V. dėl motinos atskyrimo, nuolatinės globos, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos ir materialinio išlaikymo vaikui nustatymo (trečiasis asmuo I. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su 2020 m. vasario 3 d. ieškiniu, prašydamas:

1) atskirti mažametį vaiką J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos V. V., gim. (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą J. V. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais;

3) nustatyti mažamečiam vaikui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą;

4) skirti mažamečio vaiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja I. A., gim. (duomenys neskelbtini);

5) nustatyti mažamečio vaiko J. V. globos vietą kartu su globėja I. A.;

6) paskirti Ireną A. J. V. nuosavybės teise priklausančio turto administratore.

Ieškinyje nurodoma, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – atsakovė) yra mažamečio vaiko J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina. J. V. tėvystė nenustatyta. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 13B-836 atsakovės sūnui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa, paskirta globos vieta kartu globėja I. A.. Atsakovės šeima nuo 2007 m. sausio 15 d. įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė, anksčiau gyvenusi Elektrėnų savivaldybėje, nuo 2002 m. kovo 4 d. buvo įrašyta į Elektrėnų savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei nustatytas psichikos sutrikimas. Skyriaus specialistams bei Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams dirbant su šeima, teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, situacija nesikeitė. Atsakovei trūko socialinių įgūdžių, ji negebėjo pasirūpinti mažamečiais vaikais, jų sveikata, vystymusi bei lavinimu. Jai skirtas medikamentinis gydymas, tačiau vaistų ji piktybiškai nevartojo, ignoravo gydytojo ir socialinių darbuotojų rekomendacijas. Dažnais ligos paūmėjimo laikotarpiais ji elgėsi neadekvačiai, negydoma liga progresavo, dėl turimų sveikatos sutrikimų nebuvo pajėgi ir motyvuota savarankiškai rūpintis vaikais, spręsti iškylančias problemas, todėl 2015 m. spalio 7 d. Jonavos rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-274-814/2015 nuo motinos yra atskirti jos nepilnamečiai vaikai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu atsakovės šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos. 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje Jonavos rajone gauta Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMU LKK) informacija, kad Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį. Naujagimio motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) nedarbingumas. Medicinos personalo teigimu, gimdyvei trūksta socialinių ir higienos įgūdžių, ji sunkiai suvokia medicininę informaciją apie naujagimio ir savo sveikatą, ji maitina ir prižiūri savo naujagimį sūnų su slaugytojų pagalba. LSMU LKK prašė kuo skubiau informuoti apie sprendimus naujagimio atžvilgiu.

2019 m. gegužės 22 d. Skyriaus specialistams apsilankius atsakovės ir jos sugyventinio T. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad bute trūksta higienos, nėra naujagimiui pritaikytų daiktų. T. K. nurodė dirbantis pas ūkininką, išeinantis į namų į darbą 7 val. ryto, grįžta apie 18 val. vakaro. T. K. nurodė, jog atsakovei būtų sunku rūpinis vaiku jam dirbant, nurodė, kad galbūt vaiką prižiūrėti padėtų jos mama, tačiau, T. K. teigimu, ji dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Specialistams apsilankius atsakovės motinos V. K. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) V. K. nurodė mananti, kad jos dukra V. V. ir jos sugyventinis T. K. nepajėgs auginti šio vaiko, nes nepajėgė auginti ir dviejų savo vyresnių vaikų. V. K. nurodė, jog nuolatos gyventi su atsakove nesutiktų. V. K. teigimu, T. K. dažnai išbėga iš namų, o atsakovė bėga jam iš paskos, dėl ko vaikas gali būti paliktas vienas. V. K. nurodė pati neturinti galimybės auginti atsakovės vaiko.

2019 m. gegužės 23 d. telefoninio pokalbio metu LSMUL KK Neonatologijos klinikos Naujagimių skyriaus socialinė darbuotoja nurodė mananti, kad atsakovei rūpintis vaiku be specialistų ar padedančio asmens būtų itin sudėtinga, nes ji turi higienos įgūdžių stoką, gimdyti atvyko neplautais, labai susivėlusiais plaukais, nešvariais rūbais.2019 m. gegužės 24 d. Skyrius kreipėsi į Jonavos r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įregistruoti vyriškos lyties naujagimio, gimusio LSMU LKK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, gimimą, atsakovės pageidavimu suteikiant jam J. vardą ir V. pavardę. LSMU LKK 2019 m. gegužės 27 d. rašte nurodė, kad atsakovė ateina pamaitinti ir prižiūrėti naujagimio sūnaus slaugytojų priežiūroje, jai sunku suvokti medicininę informaciją bei pieno, kurį reikia sumaitinti naujagimiui, kiekį skaičiais, ji nuolat klausia tų pačių klausimų, nors tik ką buvo aptarta ir kalbėta, nekritiška savo protinio suvokimo atžvilgiu.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-274-814/2015 atskyrė nuo atsakovės ir jos sugyventinio T. K. jų nepilnamečius vaikus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovei ir T. K. yra nustatyti psichikos sutrikimai, dėl savo sveikatos būklės jie nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, vystymu bei lavinimu, tėvams trūksta socialinių įgūdžių, socialinio darbuotojo, psichologo bei kitų specialistų pagalba nėra veiksminga dėl vaikų tėvų turimo psichikos sutrikimo, riboto suvokimo. Atsakovės vaikai ir šiuo metu yra globojami globėjų (rūpintojų) šeimoje.

Esamos problemos šeimoje, dėl kurių nuo atsakovės buvo atskirti du jos nepilnamečiai vaikai, nėra išnykusios. (duomenys neskelbtini) gimusiam J. V. dėl jo amžiaus reikalinga ypatinga priežiūra, kurios jo motina nesugeba užtikrinti. Dėl šių priežasčių užpildžius grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Mažametis vaikas J. V. perduotas laikinajai globėjai I. A.. Ieškovas 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas 2019 m. birželio 3 d. civilinėje byloje Nr. S2-16476-490/2019 ieškovo prašymą tenkino.

Atsakovės šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, atsakovė sutiko bendradarbiauti su Kauno apskrities mobilia komanda. Buvo suorganizuoti keturi susitikimai su ja ir jos sugyventiniu, tačiau dėl pasikartojančių moters dingimų ji konsultuota tik du kartus. Prieš pirmąjį vizitą su kliente susisiekus telefonu, sutarta 2019 m. gegužės 29 d. susitikti šeimos bute. Kalbėdama telefonu ji teigė, kad labai nerimauja dėl naujagimio sūnaus. Nors jai bandyta paaiškinti susidariusią situaciją, bendradarbiavimo su specialistais svarbą, tačiau ji daug kartų klausinėjo tos pačios informacijos, atsakius sunkiai gebėjo ją suprasti. Sutartą dieną nuvykus šeimos gyvenamuoju adresu moters namuose nerasta, skambinant nekėlė telefono. Jai buvo paliktas informacinis pranešimas su kito vizito informacija. Kito susitikimo metu moteris rasta namuose. Pokalbio metu stebėti jos minčių šuoliai, su situacija nesusijusios informacijos akcentavimas, pokalbio nenuoseklumas. Į trečią suorganizuotą susitikimą ji neatvyko ir nekėlė telefono ragelio, vėliau teigė, kad po įvykusios tragedijos su jos mamos šeima neturėjo jėgų su kuo bendrauti ir bijojo pasakyti specialistams (mama nužudė patėvį, kaip įvykio liudytoja buvo apklausiama ir atsakovė). Susitikimų metu pastebėti moters suvokimo sunkumai, socialinių įgūdžių ir higienos stoka, skurdi gyvenamoji aplinka, sugyventinių konfliktiški santykiai, šeimos finansiniai sunkumai.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) duomenimis atsakovės ir T. K. šeima yra Centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitoje. Šeimai nustatyta teikti ir yra iš dalies teikiamos bendrosios ir specialiosios (kasdienio gyvenimo, socialinių, pozityvios tėvystės ir kt. įgūdžių ugdymas ir palaikymas, psichologo konsultacijos) socialinės paslaugos. Nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, kurios pagrindinis tikslas – vaiko grąžinimas į šeimą. 2019 m. gegužės 10 d. įvyko pirmas šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu išklausyti šeimos poreikio pagalbai vertinimo rezultatai, dalyvavusių specialistų nuomonės ir rekomendacijos, vaiko tėvų nuomonės. Bendru posėdyje dalyvavusių specialistų ir vaiko tėvų sprendimu buvo sudarytas pagalbos planas šeimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 5 punktu bei Atvejo vadybos tvarkos aprašo 29.2 dalimi, 2019 m. rugpjūčio 12 d. vyko antrasis šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu vyko pagalbos plano bei mažamečio vaiko J. V. laikinosios globos peržiūra. Posėdžio metu dalyvavę specialistai, teikiantys pagalbą šeimai, bei šeimos nariai pristatė įvykusius pokyčius šeimoje bei pagalbos plano vykdymo rezultatus. Įvertinus visą surinktą ir pristatytą informaciją apie šeimos socialinę situaciją bei pritaikius pagalbos plane nustatytas priemones, paaiškėjo, kad vaiko motina (galimas vaiko tėvas nėra pripažinęs tėvystės) nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, todėl dauguma posėdžio dalyvių rekomendavo kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo mamos dėl jos sveikatos būklės. Atsakovei neįgalumas nustatytas iki 2044 m. spalio 29 d., moteris turi nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini), diagnozė aiški, todėl neįgalumo pervertinimas nėra galimas ir netikslingas. Atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis.

Bendravimas ir pagalbos teikimas atsakovei yra ypač apsunkintas būtent dėl jos turimo sveikatos sutrikimo, kuris galimai dėl to, kad ji nesistemingai vartoja jai paskirtus medikamentus, progresuoja. Centro specialistų nuomone, teikiama socialinė pagalba atsakovei nėra veiksminga būtent dėl turimo jos psichikos sutrikimo, riboto suvokimo. Dėl minimo sutrikimo atsakovė akivaizdžiai stokoja socialinių, kasdienio gyvenimo, tėvystės įgūdžių.

Teikiant tikslines socialinio darbuotojo konsultacijas, kurių metu siekiama kartu su kliente analizuoti problemas ir ieškoti būdų kaip jas išspręsti, pagalbos teikti nėra įmanoma, todėl, kad ji dažniausia nesuvokia pokalbio esmės, nesupranta elgesio priežasties ir pasekmės santykio, jai sunku susikoncentruoti ties viena mintimi, dažnai pokalbį nukreipia ties viena mintimi, dažnai pokalbį nukreipia į jai aktualias problemas, vis kalba apie jos mamos įvykdytą žmogžudystę ir jos detales. Moteris konsultacijų metu nelinkusi kalbėti apie sūnų, nesidomi jo auklėjimu, sveikata. Pažymėtina, kad klientė daug kartų klausia tos pačios informacijos, pvz., kada bus grąžintas jos vaikas, tačiau specialistui atsakius kokius veiksmus ji turi atlikti, kokių pokyčių siekti, ji nesuvokia jai pateiktos informacijos esmės, nors specialistai nuolatos stengiasi pateikti informaciją kuo paprastesne ir aiškesne kalba. Bendraujant nuolatos stebimi minčių šuoliai, su situacija nesusijusios informacijos akcentavimas, pokalbio nenuoseklumas. Dažnai ligos paūmėjimo laikotarpiais atsakovė elgiasi agresyviai, neprognozuojamai ir kategoriškai atsisako bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Atsakovė buvo įsipareigojusi dalyvauti psichologo konsultacijose, tačiau nors ir buvo registruota pas specialistą, su ja sutartas tikslus laikas kada atvyks konsultacijai, tačiau nei vienoje psichologo konsultacijoje nedalyvavo. Atsakovei organizuojant tikslines socialinio darbuotojo konsultacijas socialinių, kasdienio gyvenimo, tėvystės įgūdžių ugdymo klausimais, ji vengė atvykti į konsultacijas arba atvykdavo visai kitu laiku. Konstruktyviai bendrauti su ja nepavyko. Centro duomenimis atsakovė su sūnumi buvo susitikusi 7 kartus, tariamas vaiko tėvas (nėra nustatyta tėvystė) T. K. susitikimų su vaiku nepageidavo. Susitikimų metu atsakovė dažnai būna apatiška, nesidomi vaiko poreikiais, raida, yra sumišusi, dažniausiai kalba apie šeimoje vyraujančias problemas (bendravimą su savo motina, kuri šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje dėl galimai įvykdyto nužudymo). Atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, globėjai neskambina, nebendrauja.

VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis atsakovei nustatytas psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Pagal Informatikos ir ryšių departamento informaciją, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį atsakovė yra neteista. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovei nuo 2009 m. spalio 30 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo mažamečio vaiko atžvilgiu nevykdo bei negali vykdyti savo pareigų vaikui dėl savo sveikatos būklės, jai diagnozuotas psichikos sutrikimas, nustatytas (duomenys neskelbtini) nedarbingumas, dėl to ji negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų, ir siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, tikslinga atskirti nepilnametį vaiką J. V. nuo motinos. Iš ieškinyje pateiktų rašytinių duomenų (medicininiai išrašai, atvejo vadybos metu sudaryti šeimai pagalbos planai) galima teigti, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės nesugeba tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku J. V., socialiniams darbuotojams dirbant su atsakovės šeima, teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, situacija šeimoje nesikeičia. Atsakovė nuo vaikystės lankosi Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre, dėl jai nustatyto (duomenys neskelbtini) yra dispanserinėje įskaitoje, tačiau reguliariai pas psichiatrus nesilanko, paskutinį kartą konsultuota 2018 m. lapkričio 30 d. Atsakovės šeimos atvejo peržiūros metu konstatuota, jog ji stokoja socialinių įgūdžių, stokoja motyvacijos spręsti šeimoje vyraujančias problemas, keisti gyvenimo būdą, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovė nepajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo. Atskyrus nepilnametį vaiką nuo motinos, jam skirtina nuolatinė globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 3 dalis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.257 straipsnio 3 punktas).

Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos). Nuolatinio globėjo skyrimas atitinka CK 3.248 straipsnyje numatytus globos (rūpybos) tikslus ir uždavinius: užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti; paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui. I. A. atitinka reikalavimus, keliamus globėjui. Atsižvelgiant į jos išreikštą pageidavimą ir sutikimą būti vaiko globėju, nuolatiniu globėju skirtina I. A., kuri iš esmės rūpinasi vaiku nuo 2019 m. birželio 27 d. Šeima gyvena 2-jų aukštų nuosavame name, kuriame yra 6 gyvenamieji kambariai, vonia, du tualetai. I. A. be J. V. globoja dar tris vaikus pagal individualios veiklos pažymą. J. V. prižiūrimas globėjų kambaryje, kuris pritaikytas kūdikiui. Globėja supranta vaiko ryšių su biologine šeima svarbą, neturi neigiamos nuostatos vaiko tėvų atžvilgiu. Rūpindamiesi globotiniu jie sudarė sąlygas biologiniams tėvams bendrauti su sūnumi. Susitikimai su biologine mama vyksta nesistemingai Centre. Globėjos teigimu, kad globotinis tiek susitikimo ir po jo būna irzlus, verkia, nenori būti pas mamą ant rankų. Biologinė mama vengia imti sūnų ant rankų, nes ji bijo, jog gali ant jos atpilti suvalgytą maistą, negeba su sūnumi bendrauti, globėja nuolatos sako ir rodo kaip reikia elgtis su mažyliu. Pagal Informatikos ir ryšių departamento informaciją, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį I. A. yra neteista. Jokių neigiamų duomenų apie I. A. bei abejonių jos tinkamumu būti mažamečio vaiko nuolatiniu globėju ieškovas neturi. Mažamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji nedirba, yra nedarbinga, į tai, kad jos galimybės dirbti apribotos dėl jos sveikatos būklės, yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atitinkančio minimalią mėnesinę algą, ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), 50 Eur išlaikymo kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, kuris šiuo atveju laikytinas optimaliu ir protingu, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinį globėją/rūpintoją. Dar labiau sumažinti iš atsakovės sūnui priteisiamo išlaikymo sumą ar apskritai atmesti tokį ieškovo reikalavimą teismas negali, nes tai pažeistų imperatyvias teisės normas, o taip pat paties nepilnamečio vaiko teises ir interesus, jo teisių prioritetinės apsaugos būtinumo principą, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės neužtikrina vaikui tinkamų ir poreikius atitinkančių auklėjimo ir ugdymo sąlygų, neteikia jam išlaikymo ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vadovaudamasis vaiko interesais, Skyrius mano esant tikslinga atsikirti vaiką J. V. nuo mamos, nustatant nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą bei gyvenamąją vietą ir skiriant nuolatinį globėją. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtą auklėjimą.

Tesimas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, atsakovei papildomai nustatant 7 dienų terminą pasirinkti atstovą advokatą ir apie pasirinkimą informuoti teismą.

2020 m. vasario 12 d. teisme gautas trečiojo asmens atsiliepimas, kuriuo trečiasis asmuo su pareikštu ieškiniu sutinka visiškai.

2020 m. vasario 20 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė nesutinka mokėti išlaikymą, nes neturi pajamų. Atsakovė taip pat informavo, kad ji bylą ves be advokato.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė civilinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl advokato atsakovei skyrimo.

Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovės atstovė advokatė V. L., paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, sutiko, kad ieškinys būtų patenkintas ir, vadovaujantis geriausiais mažamečio vaiko interesais, J. V. būtų atskirtas nuo mamos, kuri serga psichikos liga ir dėl to pati negali sūnumi tinkamai pasirūpinti.

Teismo posėdyje dalyvavusi I. A. (trečiasis asmuo) ieškinį taip pat prašė tenkinti, nes mažametis J. V. yra puikiai adaptavęsis jos šeimoje ir jam nieko netrūksta, todėl, atsakovei dėl sveikatos negalint pačiai tinkamai pasirūpinti savo sūnumi, ji norėtų jį globoti ir juo rūpintis iki pilnametystės. I. A. nurodė, jog sutiktų ir su mažesniu nei prašomas 50 Eur išlaikymas priteisimu, nes supranta, jog atsakovei net 50 Eur yra dideli pinigai.

Teismas konstatuoja:

Iš gimimo įrašų (b. l. 12–13) nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio J. V. (gim. (duomenys neskelbtini) mama, o tėvas nėra nustatytas.

Iš 2019 m. gegužės 31 d. Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro rašto dėl informacijos pateikimo Nr. S3-916 (b. l. 33) matyti, kad atsakovė VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro paskutinį kartą konsultuota 2018 m. lapkričio 30 d. Diagnozė: (duomenys neskelbtini); psichikos sveikatos centro dienos stacionare nesilankė. Iš 2019 m. lapkričio 12 d. Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro rašto (b. l. 34) matyti, kad atsakovė VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre lankosi nuo vaikystės. Diagnozė: (duomenys neskelbtini); dėl šio susirgimo ji yra dispanserinėje įskaitoje.

Iš 2019 m. spalio 18 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro rašto Nr. IS7-2949 (b. l. 55–57) matyti, kad atsakovei neįgalumas yra nustatytas iki 2044 m. spalio 29 d., jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Specialistai rašte be kita ko pažymėjo, kad bendravimas ir pagalbos teikimas atsakovei yra ypač apsunkintas būtent dėl jos turimo sveikatos sutrikimo, kuris, galimai dėl to, kad klientė nesistemingai vartoja jai paskirtus medikamentus, progresuoja. Manytina, kad teikiama socialinė pagalba atsakovei nėra veiksminga būtent dėl turimo jos sveikatos sutrikimo, riboto suvokimo. Dėl minimo sutrikimo ji akivaizdžiai stokoja socialinių, kasdienio gyvenimo, tėvystės įgūdžių.

2015 m. spalio 7 d. Jonavos rajono teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-274-814/2015 patvirtina, jog nuo atsakovės, kaip nuo motinos, yra atskirti kiti du jos nepilnamečiai vaikai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovei ir T. K. yra nustatyti psichikos sutrikimai, dėl savo sveikatos būklės jie nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, vystymu bei lavinimu, tėvams trūksta socialinių įgūdžių, socialinio darbuotojo, psichologo bei kitų specialistų pagalba nėra veiksminga dėl vaikų tėvų turimo psichikos sutrikimo, (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovės vaikai ir šiuo metu yra globojami globėjų (rūpintojų) šeimoje.

Nustatyta, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 13B-836 atsakovės sūnui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa, paskirta globos vieta kartu globėja I. A..

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės šeima nuo 2007 m. sausio 15 d. įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė, anksčiau gyvenusi Elektrėnų savivaldybėje, nuo 2002 m. kovo 4 d. buvo įrašyta į Elektrėnų savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriaus specialistams bei Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams dirbant su šeima, teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, situacija nesikeitė. Atsakovei trūko socialinių įgūdžių, ji negebėjo pasirūpinti mažamečiais vaikais, jų sveikata, vystymusi bei lavinimu. Jai skirtas medikamentinis gydymas, tačiau vaistų ji piktybiškai nevartojo, ignoravo gydytojo ir socialinių darbuotojų rekomendacijas. Dažnais ligos paūmėjimo laikotarpiais ji elgėsi neadekvačiai, negydoma liga progresavo, dėl turimų sveikatos sutrikimų nebuvo pajėgi ir motyvuota savarankiškai rūpintis vaikais, spręsti iškylančias problemas. Šiuo metu atsakovės šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos. 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje Jonavos rajone gauta Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMU LKK) informacija, kad Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį. Medicinos personalo teigimu, gimdyvei, kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) nedarbingumas trūksta socialinių ir higienos įgūdžių, ji sunkiai suvokia medicininę informaciją apie naujagimio ir savo sveikatą, ji maitina ir prižiūri savo naujagimį sūnų su slaugytojų pagalba. LSMU LKK prašė kuo skubiau informuoti apie sprendimus naujagimio atžvilgiu.

2019 m. gegužės 22 d. Skyriaus specialistams apsilankius atsakovės ir jos sugyventinio T. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad bute trūksta higienos, nėra naujagimiui pritaikytų daiktų. T. K. nurodė dirbantis pas ūkininką, išeinantis į namų į darbą 7 val. ryto, grįžta apie 18 val. vakaro. T. K. nurodė, jog atsakovei būtų sunku rūpinis vaiku jam dirbant, nurodė, kad galbūt vaiką prižiūrėti padėtų jos mama, tačiau, T. K. teigimu, ji dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Specialistams apsilankius atsakovės motinos V. K. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) V. K. nurodė mananti, kad jos dukra V. V. ir jos sugyventinis T. K. nepajėgs auginti šio vaiko, nes nepajėgė auginti ir dviejų savo vyresnių vaikų. V. K. nurodė, jog nuolatos gyventi su atsakove nesutiktų. V. K. teigimu, T. K. dažnai išbėga iš namų, o atsakovė bėga jam iš paskos, dėl ko vaikas gali būti paliktas vienas. V. K. nurodė pati neturinti galimybės auginti atsakovės vaiko. 2019 m. gegužės 23 d. telefoninio pokalbio metu LSMUL KK Neonatologijos klinikos Naujagimių skyriaus socialinė darbuotoja nurodė mananti, kad atsakovei rūpintis vaiku be specialistų ar padedančio asmens būtų itin sudėtinga, nes ji turi higienos įgūdžių stoką, gimdyti atvyko neplautais, labai susivėlusiais plaukais, nešvariais rūbais. 2019 m. gegužės 24 d. Skyrius kreipėsi į Jonavos r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įregistruoti vyriškos lyties naujagimio, gimusio LSMU LKK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, gimimą, atsakovės pageidavimu suteikiant jam J. vardą ir V. pavardę. LSMU LKK 2019 m. gegužės 27 d. rašte nurodė, kad atsakovė ateina pamaitinti ir prižiūrėti naujagimio sūnaus slaugytojų priežiūroje, jai sunku suvokti medicininę informaciją bei pieno, kurį reikia sumaitinti naujagimiui, kiekį skaičiais, ji nuolat klausia tų pačių klausimų, nors tik ką buvo aptarta ir kalbėta, nekritiška savo protinio suvokimo atžvilgiu.

Esamos problemos šeimoje, dėl kurių nuo atsakovės buvo atskirti du jos nepilnamečiai vaikai, nėra išnykusios. (duomenys neskelbtini) gimusiam J. V. dėl jo amžiaus reikalinga ypatinga priežiūra, kurios jo motina nesugeba užtikrinti. Dėl šių priežasčių užpildžius grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Mažametis vaikas J. V. perduotas laikinajai globėjai I. A.. Ieškovas 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-16476-490/2019 ieškovo prašymą tenkino.

Atsakovės šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, atsakovė sutiko bendradarbiauti su Kauno apskrities mobilia komanda. Buvo suorganizuoti keturi susitikimai su ja ir jos sugyventiniu, tačiau dėl pasikartojančių moters dingimų, ji konsultuota tik du kartus. Prieš pirmąjį vizitą su kliente susisiekus telefonu, sutarta 2019 m. gegužės 29 d. susitikti šeimos bute. Kalbėdama telefonu ji teigė, kad labai nerimauja dėl naujagimio sūnaus. Nors jai bandyta paaiškinti susidariusią situaciją, bendradarbiavimo su specialistais svarbą, tačiau ji daug kartų klausinėjo tos pačios informacijos, atsakius sunkiai gebėjo ją suprasti. Sutartą dieną nuvykus šeimos gyvenamuoju adresu moters namuose nerasta, skambinant nekėlė telefono. Jai buvo paliktas informacinis pranešimas su kito vizito informacija. Kito susitikimo metu moteris rasta namuose. Pokalbio metu stebėti jos minčių šuoliai, su situacija nesusijusios informacijos akcentavimas, pokalbio nenuoseklumas. Į trečią suorganizuotą susitikimą ji neatvyko ir nekėlė telefono ragelio, vėliau teigė, kad po įvykusios tragedijos su jos mamos šeima neturėjo jėgų su kuo bendrauti ir bijojo pasakyti specialistams (mama nužudė patėvį, kaip įvykio liudytoja buvo apklausiama ir atsakovė). Susitikimų metu pastebėti moters suvokimo sunkumai, socialinių įgūdžių ir higienos stoka, skurdi gyvenamoji aplinka, sugyventinių konfliktiški santykiai, šeimos finansiniai sunkumai.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) duomenimis atsakovės ir T. K. šeima yra Centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitoje. Šeimai nustatyta teikti ir yra iš dalies teikiamos bendrosios ir specialiosios (kasdienio gyvenimo, socialinių, pozityvios tėvystės ir kt. įgūdžių ugdymas ir palaikymas, psichologo konsultacijos) socialinės paslaugos. Nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, kurios pagrindinis tikslas – vaiko grąžinimas į šeimą. 2019 m. gegužės 10 d. įvyko pirmas šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu išklausyti šeimos poreikio pagalbai vertinimo rezultatai, dalyvavusių specialistų nuomonės ir rekomendacijos, vaiko tėvų nuomonės. Bendru posėdyje dalyvavusių specialistų ir vaiko tėvų sprendimu buvo sudarytas pagalbos planas šeimai. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 5 punktu bei Atvejo vadybos tvarkos aprašo 29.2 dalimi, 2019 m. rugpjūčio 12 d. vyko antrasis šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu vyko pagalbos plano bei mažamečio vaiko J. V. laikinosios globos peržiūra. Posėdžio metu dalyvavę specialistai, teikiantys pagalbą šeimai, bei šeimos nariai pristatė įvykusius pokyčius šeimoje bei pagalbos plano vykdymo rezultatus. Įvertinus visą surinktą ir pristatytą informaciją apie šeimos socialinę situaciją bei pritaikius pagalbos plane nustatytas priemones, paaiškėjo, kad vaiko motina (galimas vaiko tėvas nėra pripažinęs tėvystės) nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, todėl dauguma posėdžio dalyvių rekomendavo kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo mamos dėl jos sveikatos būklės. Atsakovei neįgalumas nustatytas iki 2044 m. spalio 29 d., moteris turi nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini), diagnozė aiški, todėl neįgalumo pervertinimas nėra galimas, yra netikslingas. Atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis.

Bendravimas ir pagalbos teikimas atsakovei yra ypač apsunkintas būtent dėl jos turimo sveikatos sutrikimo, kuris galimai dėl to, kad ji nesistemingai vartoja jai paskirtus medikamentus, progresuoja. Centro specialistų nuomone teikiama socialinė pagalba atsakovei nėra veiksminga būtent dėl turimo jos psichikos sutrikimo, riboto suvokimo. Dėl minimo sutrikimo atsakovė akivaizdžiai stokoja socialinių, kasdienio gyvenimo, tėvystės įgūdžių.

Teikiant tikslines socialinio darbuotojo konsultacijas, kurių metu siekiama kartu su atsakove analizuoti problemas ir ieškoti būdų kaip jas išspręsti, teismo nuomone, pagalbos teikti nėra įmanoma, todėl, kad ji, kaip nustatyta bylos duomenimis, dažniausia nesuvokia pokalbio esmės, nesupranta elgesio priežasties ir pasekmės santykio, jai sunku susikoncentruoti ties viena mintimi, dažnai pokalbį nukreipia ties viena mintimi, dažnai pokalbį nukreipia į jai aktualias problemas, vis kalba apie jos mamos įvykdytą žmogžudystę ir jos detales, konsultacijų metu nelinkusi kalbėti apie sūnų, nesidomi jo auklėjimu, sveikata. Atsakovė daug kartų klausia tos pačios informacijos, pvz., kada bus grąžintas jos vaikas, tačiau specialistui atsakius kokius veiksmus ji turi atlikti, kokių pokyčių siekti, ji nesuvokia jai pateiktos informacijos esmės, nors specialistai nuolatos stengiasi pateikti informaciją kuo paprastesne ir aiškesne kalba. Bendraujant nuolatos stebimi minčių šuoliai, su situacija nesusijusios informacijos akcentavimas, pokalbio nenuoseklumas. Dažnai ligos paūmėjimo laikotarpiais atsakovė elgiasi agresyviai, neprognozuojamai ir kategoriškai atsisako bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Atsakovė buvo įsipareigojusi dalyvauti psichologo konsultacijose, tačiau nors ir buvo registruota pas specialistą, su ja sutartas tikslus laikas kada atvyks konsultacijai, tačiau nei vienoje psichologo konsultacijoje nedalyvavo. Atsakovei organizuojant tikslines socialinio darbuotojo konsultacijas socialinių, kasdienio gyvenimo, tėvystės įgūdžių ugdymo klausimais, ji vengė atvykti į konsultacijas arba atvykdavo visai kitu laiku. Konstruktyviai bendrauti su ja nepavyko. Centro duomenimis atsakovė su sūnumi buvo susitikusi 7 kartus, tariamas vaiko tėvas (nėra nustatyta tėvystė) T. K. susitikimų su vaiku nepageidavo. Susitikimų metu atsakovė dažnai būna apatiška, nesidomi vaiko poreikiais, raida, yra sumišusi, dažniausiai kalba apie šeimoje vyraujančias problemas (bendravimą su savo motina, kuri šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje dėl galimai įvykdyto nužudymo). Atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, globėjai neskambina, nebendrauja.

Dėl motinos atskyrimo nuo sūnaus

CK 3.179 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių priežasčių, kai būtinai nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą atskirti vaikus nuo tėvų, gali būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi; dėl susiklosčiusių, nuo tėvų nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai ir pan.). Taigi tokiomis aplinkybėmis pripažintina įvairios psichikos, kitos sunkios ligos, ilgas gydymas stacionare ir panašiai.

Su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymai (medicininiai išrašai, atvejo vadybos metu sudaryti šeimai pagalbos planai) patvirtina, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės nesugeba tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku J. V., socialiniams darbuotojams dirbant su atsakovės šeima, teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, situacija šeimoje nesikeičia. Atsakovė nuo vaikystės lankosi Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre, dėl jai nustatyto (duomenys neskelbtini) yra dispanserinėje įskaitoje, tačiau reguliariai pas psichiatrus nesilanko, paskutinį kartą konsultuota 2018 m. lapkričio 30 d. Atsakovės šeimos atvejo peržiūros metu konstatuota, jog ji stokoja socialinių įgūdžių, stokoja motyvacijos spręsti šeimoje vyraujančias problemas, keisti gyvenimo būdą, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovė nepajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o būtent į tai, kad atsakovė savo mažamečio vaiko J. V. atžvilgiu nevykdo bei negali vykdyti savo, kaip motinos, pareigų vaikui dėl savo sveikatos būklės, dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo, dėl kurio jai iki 2044 m. spalio 29 d. nustatytas neįgalumas, kartu nustačius ir (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį, siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, teismo nuomone, tikslinga atskirti nepilnametį vaiką J. V. nuo motinos.

Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste; atsakovė šiuo atveju netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų; kitomis teisėmis ji gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 13B-836 (b. l. 14) J. V. nuo 2019 m. birželio 27 d. nustatyta laikina globa, jo globėja paskirta I. A.. Mažametis faktiškai gyvena kartu su globėja. Visi byloje dalyvaujantys asmenys sutinka, kad vaiko nuolatine globėja būtų paskirta I. A..

Iš surinktos informacijos matyti, kad I. A. su sutuoktiniu S. A., mama E. A. ir globotiniais A. A., E. Ž., E. Ž. ir J. V. gyvena nuosavame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 74–77). 2019 m. spalio 22 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58) nurodyta, kad globėja laikosi kūdikio dienos rėžimo, skiria vaikui daug dėmesio. Per globos laikotarpį vaikas pradėjo reikšti emocijas, reaguoja į artimus žmones, šypsosi. Kūdikis globojamoje šeimoje gerai jaučiasi, reiškia daugiau emocijų, gerai auga. Iš 2019 m. lapkričio 28 d. prašymo dėl pageidavimo tapti vaiko globėju (rūpintoju) matyti, kad I. A. šeimos pajamas sudaro 2 200 Eur darbo užmokestis ir 350 Eur dydžio išmokos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis I. A. nuo 2019 m. gegužės 28 d. verčiasi individualia veikla. 2019 m. rugsėjo 16 d. Medicinos pažymėjimo Nr. 707 (b. l. 72) duomenimis I. A. gali globoti J. V.. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinių nusižengimų registro duomenimis I. A. neteista ir neturi galiojančio administracinio baustumo (b. l. 79, 81).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendaciją, teismas sprendžia, kad I. A. atitinka globėjai keliamus reikalavimus, ji turi galimybę tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, todėl I. A. skirtina mažamečio J. V. globėja, nepilnamečio gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Siekiant nepilnamečio vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, I. A. skirtina ir mažamečio J. V. turto administratoriumi.

Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjos turtą, o globėja, būdama nepilnamečio vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Iki šio sprendimo įsiteisėjimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų globėja I. A. (CPK 407 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Atskyrus vaiką nuo motinos, atsakovei išlieka pareiga teikti materialinį išlaikymą sūnui.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės vaiko naudai materialinį išlaikymą po 50 Eur, mokamą kas mėnesinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės.

Šioje byloje yra susidariusi tokia situacija, kai vaiko mama negali dėl objektyvių priežasčių rūpintis nepilnamečiu vaiku, nes jai yra nustatytas psichinis sutrikimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė niekur nedirba ir jokių pašalpų negauna.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1187 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. – 39 Eur.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato pareigą tėvams teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovės priteisti nepilnamečiam sūnui J. V. materialinį išlaikymą, neviršijantį bazinės socialinės išmokos dydžio, t. y. po 39 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2020 m. vasario 4 d. iki vaiko pilnametystės.

Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir materialinio išlaikymo priteisimo, išskyrus sprendimą dalyje dėl vaiko globos nustatymo, globėjos paskyrimo yra vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 402, 406, 407, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti mažametį J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 4 d. iki J. V. pilnametystės, priteistą materialinį išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir jam priklausančio turto administratore I. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio J. V., gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jo globėja I. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pavesti J. V. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti globėjai I. A., įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.

Iki šio sprendimo įsiteisėjimo, nepilnamečio J. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo globėja I. A., gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti I. A., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į rūpintiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.

Sprendimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė