Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-240-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
II-240-899/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00675-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-240-899/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00675-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 1 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės E. Š. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė E. Š. 2019 m. liepos 23 d. A. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. J. 2019 m. liepos 20 d. 14.00 val. Šiaulių rajone, kelio (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) 7-ame kilometre vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, ten kur draudžiama, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Protokolą surašiusi pareigūnė, nustačiusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydama A. J. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 85 Eur baudą bei skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2019 m. rugpjūčio 28 d.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad A. J. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės E. Š. nutarimu A. J. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. rugsėjo 12 d. gautas A. J. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. 14 val. važiuodamas maršrutu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) leistinu greičiu, pasivijo kitą mašiną, važiuojančią ta pačia kryptimi. Likus maždaug 300 m iki ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, priekyje važiuojančiai mašinai švystelėjo stabdžių lempos, jis priėmė sprendimą ją aplenkti. Kadangi mašina nemažino, o galbūt didino greitį, lenkimą baigė kirsdamas ištisinę liniją. Pravažiavus daugiau kaip kilometrą leistinu greičiu, ta pati mašina jį aplenkė žymiai didesniu greičiu. 2019 m. rugpjūčio 28 d. gavo nutarimą iš policijos, kad yra baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Mano, kad tai buvo policijos surengta provokacija, t. y. trukdė eismą, kai buvo galima važiuoti 90 km/val. greičiu; lenkiamasis trukdė lenkiančiajam aplenkti; niekas negali viršyti greičio, išskyrus mašinas, važiuojančias su švyturėliais, o jie važiavo be švyturėlių. Kadangi patys policininkai pažeidė Kelių eismo taisykles, prašo panaikinti visas jam skirtas policijos nuobaudas.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą A. J. veikai.

Teismo posėdyje A. J. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 14.00 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) iki 90 km/h greičiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, priekyje pusės kilometro atstumu, kaip dabar supranta, važiavo nežymėtas policijos automobilis. Jo nepavijo, važiavo su žmona neskubėdamas. Buvo atsilikęs, bet už posūkio pamatė, kad 6-ame kilometre automobilis pradėjo mažinti greitį. Pats pasivijo automobilį, tuo momentu užsidegė šviesos, kadangi keliukas į laukus, galvojo, kad važiuoja ūkininkas, pristabdys ir suksis, todėl galvojo aplenks. Matė, kad buvo kelio ženklas, nusukimas į dešinę pusę, nuvažiuoti į laukus. Įjungė posūkį, greitis buvo 86 km/h, bet priekyje pasitaikė mašinos. Priartėjo prie nežymėto policijos automobilio ir pradėjo manevrą, kiti automobiliai kliudė ir jis laukė, kol pralys. Žiūrėjo į automobilį priekyje, buvo arti jo, gal 30-40 m. Iki ženklo buvo 300 m, kai pradėjo lenkti, ženklą matė prieš lenkiant. Pradėjus lenkti, automobilis padidino greitį. Turi atsakymą, gautą iš L. P., kad pareigūnų greitis buvo nuo 88 km/h iki 91 km/h. Klausė, ar galima taip elgtis pareigūnams ir trukdyti eismui. Jei pareigūnai matė, kad pats nespės aplenkti, jie turėjo pristabdyti. Prieš ženklą galima lenkti, jei nėra ištisinės linijos. Ištisinė linija yra, bet pradėjus lenkti tos linijos nebuvo. Kelias buvo žymėtas punktyrine linija. Baigiant lenkimą pamatė ištisinę liniją. Sutinka, kad sankryža buvo iš dešinės, bet niekas nedraudžia lenkti, jei nėra ištisinės linijos. Pats būtų iki sankryžos ir linijos spėjęs pralenkti, bet jie didino greitį. Filmuotą medžiagą matė, bet nerodė, kiek jie važiavo. Automobilį aplenkęs grįžo į pirmą juostą, prieš sankryžą, sankryžoje baigė įvažiuoti. Jų automobilis pasiliko kelyje, nebevažiavo 91-92 km/h greičiu, po to priartėjo ir lenkė jį, važiavo 3-5 sekundes lygiagrečiai ir žiūrėjo į jo automobilį. Pats dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju profesionalu su sunkvežimiu, važiuoja visoje Lietuvoje, vairuoja visuose keliuose. Vairuotoju dirba jau 13 metų, mėnesinės pajamos 650 eurų. Reikalingas automobilis, nes žmona serga. Prašo neatimti teisės vairuoti ir pripažinti, kad nėra pažeidimo. Nėra vairavęs neblaivus ar chuliganiškai, buvo kartą truputį greitį viršijęs.

Liudytoja Ž. U. teismo posėdyje parodė, kad A. J. jai nematytas, nepažįstamas. 2019 m. liepos 20 d. galėjo dirbti su kolega E. K.. Situacijos detaliai nepamena, galima remtis jos tarnybiniu pranešimu, protokolu. Važiavo leistinu greičiu, greičio tiksliai negali pasakyti. Greičio viršijimas 3-4 km/h, mano, kad yra neryškus pažeidimas. Pati sėdėjo keleivio vietoje, negali prisiminti, ar žiūrėjo į automobilio vidų, ar jame yra vaizdo registratorius. Pažeidimas pasireiškia lenkimu, kadangi sankryža iš dešinės, ženklas. Asmuo juos lenkė sankryžoje, ten lenkti negalima.

Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad kartu su Ž. U. dirbo su rudos spalvos automobiliu, kuris yra nežymėtas. Padarytas nusižengimas yra lenkimas sankryžoje, šalutinis kelias iš dešinės. Lenkiamas jų automobilis. Sankryžoje lenkti draudžiama, manevrą užbaigti prieš sankryžą asmuo gali. Pamatęs kelio ženklą, asmuo turi lėtinti greitį. Išimtys, jei sudaroma žmogui avarinė situacija, tuomet gali būti, kad norėdamas išvengti lenkia. Važiavo leistinu greičiu, nusižengimo neprovokavo. Jei būtų buvusi provokacija, administracijos pareigūnai nebūtų formavę pažeidimo. Automobilis be autopiloto, įmanoma važiuoti nustatytu greičiu, bet greitis gali svyruoti apie 1 km. Registratorius tiksliai rodo, bet gali būti 1-2 km/h paklaida. Pats važiavo leistinu greičiu, jei asmens spidometras blogai rodo, reikia jį tvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Kelių eismo taisyklių 140 punktas tiksliai nustato vietas, kuriose lenkti draudžiama: sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose (140.1 p.).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už tokio pobūdžio padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas neneigia fakto, jog jis lenkė nežymėtą policijos pareigūnų automobilį, tačiau teigia, jog prieš ženklą galima lenkti, jei nėra ištisinės linijos; ištisinė linija yra, bet pradėjus lenkti tos linijos nebuvo; kai pradėjo lenkti, iki ženklo buvo 300 m; kelias buvo žymėtas punktyrine linija; ženklą matė prieš lenkiant; baigiant lenkimą pamatė ištisinę liniją; sutinka, kad sankryža buvo iš dešinės, bet niekas nedraudžia lenkti, jei nėra ištisinės linijos; pats būtų iki sankryžos ir linijos spėjęs pralenkti, bet pareigūnai didino greitį.

Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, fiksavę įvykį ir surašę tarnybinį pranešimą dėl policinės priemonės vykdymo, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė Ž. U. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 1-ojo būrio specialistas E. K.. Minėti liudytojai patvirtino tarnybiniame pranešime bei administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. J. vairuojamas automobilis lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, ten kur draudžiama, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Liudytoja Ž. U. teismo posėdyje parodė, kad važiavo leistinu greičiu, greičio tiksliai negali pasakyti; pažeidimas pasireiškia lenkimu, kadangi sankryža iš dešinės, ženklas; asmuo juos lenkė sankryžoje, ten lenkti negalima. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas E. K., t. y., kad padarytas nusižengimas yra lenkimas sankryžoje, šalutinis kelias iš dešinės; sankryžoje lenkti draudžiama, manevrą užbaigti prieš sankryžą asmuo gali; pamatęs kelio ženklą, asmuo turi lėtinti greitį; išimtys, jei sudaroma žmogui avarinė situacija, tuomet gali būti, kad norėdamas išvengti lenkia; važiavo leistinu greičiu, nusižengimo neprovokavo; jei būtų buvusi provokacija, administracijos pareigūnai nebūtų formavę pažeidimo. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis lenkimo manevrą pradėjo prieš pat kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog A. J. ne tik galėjo, bet ir turėjo numatyti, jog atliekamo lenkimo manevro gali nespėti užbaigti dar iki sankryžos su šalutiniu keliu iš dešinės. Tai, jog pareiškėjas lenkimo manevrą baigė jau įvažiavęs į sankryžą, t. y., jog A. J. lenkimo manevrą atliko pačioje sankryžoje, kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės” galiojimo zonoje, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kritiškai vertintina pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jam atliekant lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis, t. y. pareigūnų nežymėtas automobilis, ne mažino, bet priešingai, padidino važiavimo greitį, taip trukdydamas pareiškėjo automobiliui jį aplenkti. Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnų nežymėtas automobilis prieš jo lenkimą bei iki lenkimo pabaigos iš esmės važiavo pastoviu 88-91 km/h greičiu, ką patvirtino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, A. P., pateikdamas atsakymą į A. J. pareiškimą, t. y. nesutiko su A. J. nurodyta aplinkybe, jog lenkiama transporto priemonė trukdė eismui, prieš kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ sumažino greitį, o pradėjus lenkimo manevrą lenkiamasis automobilis padidino greitį, bei nurodė, jog išanalizavus administracinių nusižengimų registre esančią vaizdinę medžiagą, nustatyta, kad policijos patrulinis automobilis prieš jo lenkimą ir iki jo lenkimo pabaigos važiavo pastoviu 88-91 km/h greičiu. Be to, teismas negali sutikti ir su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog pareigūnai, matydami, kad pareiškėjas nespės iki sankryžos baigti lenkimo manevro, turėjo pristabdyti savo automobilį ir leisti aplenkti. Tokių veiksmų, t. y. pristabdyti transporto priemonę ir grįžti į savo važiavimo eismo juostą, atitinkamai įvertinęs situaciją, turėjo imtis ne pareigūnas, vairuojantis nežymėtą policijos automobilį, bet būtent pats A. J., kuriam, kaip ir policijos pareigūnams, buvo tinkamos sąlygos teisingai įvertinti situaciją, juolab, kad A. J. dirba vairuotoju. Pastebėtina ir tai, jog šiuo atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų abejoti policijos pareigūnų šališkumu, tiek liudytojais apklausti policijos pareigūnai, tiek ir pareiškėjas patvirtino, jog iki įvykio jie nebuvo pažįstami.

Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog pareiškėjui važiuojant paskui nežymėtą pareigūnų automobilį ir iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ likus maždaug 300 metrų, priekyje važiuojantis automobilis paspaudė stabdį, todėl jis priėmė sprendimą jį aplenkti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) vėlgi matyti, jog, priešingai nei skunde bei teismo posėdyje nurodė pareiškėjas, policijos pareigūnų nežymėtas automobilis važiavo pastoviu greičiu ir prieš pat A. J. pradedant lenkimo manevrą, lenkiamo automobilio greitis esmingai nepakito, kas neabejotinai paneigia pareiškėjo iškeltą versiją.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta A. J. vairuoto automobilio markė, t. y. vietoj „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Tai šiuo atveju laikytina rašymo apsirikimu, kadangi ginčo byloje dėl pažeidėjo vairuoto automobilio markės nėra, juolab, kad valstybinis numeris nustatytas tinkamai.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Neabejotina, jog A. J. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip gana pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą, kur lenkimas dar buvo leidžiamas, o lenkti baigė sankryžoje, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog toks jo manevras itin pavojingos situacijos kelyje tuo metu iš esmės nesukėlė: matomumas buvo geras, oro sąlygos pakankamai geros, šalutiniame kelyje iš dešinės bei priešpriešiais važiuojančių automobilių taip pat nebuvo. A. J. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, nebuvo padaręs kitų grubių nusižengimų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju buvo padarytas atsitiktinio pobūdžio administracinis nusižengimas. Pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl A. J. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Sutiktina, jog A. J. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atlikti tiesiogines darbo funkcijas, nes yra sunkvežimio vairuotojas, bei turi sergančią žmoną, kuriai nustatytas 30 proc. darbingumas, nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, tačiau, teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. J. institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir šeiminei situacijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus visa tai, yra pagrindas A. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskirti jam administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 5 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.

Kitoje dalyje, įvertinus, kad asmuo yra dirbantis, gauna stabilias pajamas, be to, nepateikė duomenų apie itin sunkią finansinę padėtį, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus), nutarimas paliktinas nepakeistas, t. y. baudos dydis nėra koreguotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės E. Š. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti A. J. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas