Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui R. J., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo T. T. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad T. R. ir R. J. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, tai yra (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J..

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27, 3.28, 3.30 straipsniai numato, kad sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą.

Nustatyta, kad 2020 m. kovo 12 d. R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose sumušė sutuoktinę T. R., sukeldamas jai fizinį skausmą. Už šį tyčinį nusikaltimą, R. J. T. apylinkės T. T. rūmų 2020 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Taip pat, R. J. T. apylinkės T. T. rūmų 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, už 2022 m. sausio 28 d. įvykdytą tyčinį T. R. priklausančio turto sugadinimą. Už šį nusikaltimą R. J. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė.

Iš nuosprendžio, T. R. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su vaikais iš šeimos namų išsikėlė 2020 m. gegužės 31 d. ir nuo to laiko sutuoktiniai gyvena skyrium. Ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio nuo 2020 m. birželio mėnesio, ieškovė taikytis ir atkurti santuokos ryšių nenori.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent atsakovas R. J. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, jis nuolatos girtavo, nesirūpino šeima, vartojo fizinį smurtą sutuoktinės T. R. atžvilgiu, buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. R. J. yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė, gyvendama santuokoje būtų iš esmės pažeidusi sutuoktinės pareigas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsiskolinimų

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvai, globėjai (rūpintojai) gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo vaikui dydis priklauso nuo vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, tėvų išlaikomų vaikų skaičiaus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė T. R. šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, dirba pavienius, laikinus darbus. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 500 Eur. Taip pat, kiekvieną mėnesį jai mokamos išmokos dviem vaikams (nuo 2024 m. sausio 1 d. jos dydis - 96,25 Eur). Ieškovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jame gyvena atsakovas. Ji gyvena nuomojamame bute Pagėgiuose, už kurio nuomą moka 100 Eur per mėnesį, taip pat moka komunalinius mokesčius apie 80 Eur. Be A. J., ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą šiuos duomenis pateikti. Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Iš ieškovės paaiškinimo, nustatyta, kad atsakovas dirba Prancūzijoje. Nenustatyta, kad jis turėtų kitų nepilnamečių vaikų, taip pat, kad būtų nedarbingas.

Vertinant vaiko poreikius, nustatyta, kad A. J. šiuo metu yra septyneri metai. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Mažametis turi raidos sutrikimų, jis nekalba, jam teikiamos logopedo paslaugos, jis mokosi pagal palengvintą mokymosi programą.

Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, nustatyta, kad sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga apie 500 eurų suma mėnesiui. Teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės. Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga neatskaičius mokesčių buvo 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633 Eur. Taigi, priteistino išlaikymo iš vieno tėvo orientacinis dydis ieškinio pateikimo metu buvo apie 316 Eur (633 Eur : 2). Šiuo metu, tai yra nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga dar padidėjo, neatskaičius mokesčių siekia – 924 Eur, atskaičius mokesčius – 709 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymą sūnui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 pateiktais išaiškinimais, ji neturi pareigos detaliai įrodinėti nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių. Įrodinėti, kad sūnui pakaktų ir mažesnio dydžio išlaikymo, turėjo atsakovas, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė.

Nustatyta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė kiekvieną mėnesį moka išmoką vaikui. Nors pagal kasacinio teismo praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje (pvz. 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

Taigi, nustačius, jog A. J. poreikiams patenkinti reikalinga apie 500 Eur suma bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalių pareigos išlaikyti sūnų lygios, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 6 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė T. R. (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Naikintina nuo sprendimo priėmimo dienos 2023 m. spalio 10 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui A. J..

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. J. už tris metus iki ieškinio pateikimo, po 100 Eur per mėnesį, viso 3600 Eur.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena nuo 2020 m. birželio mėnesio. Nuo to laiko (kaip ir šiuo metu) šalių sūnus gyvena tik su ieškove. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė sūnui išlaikymą. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nebuvo nustatyta, kad atsakovas tris metus iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. spalio 6 d.) sūnui būtų teikęs išlaikymą pinigine ir kita forma, tai yra pirkęs jam maistą, reikalingus daiktus, rūbus, avalynę, ugdymo priemones, būtų prisidėjęs prie kitų sūnaus poreikių tenkinimo. Iš atsakovo sūnui priteistina išlaikymo skola, po 100 Eur kas mėnesį, kaip prašo ieškovė, už trejų metų laikotarpį nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2023 m. spalio 5 d., viso 3600 Eur (100 Eur x 36 mėn.). A. J. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė T. R..

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp jų kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir jie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

Šiuo atveju, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kad tėvai įsipareigoja suderinti konkretų sūnaus bendravimo su tėvu laiką, ne vėliau nei trys dienos iki numatomo susitikimo laiko, visiškai neatitinka minėtų kasacinio teismo reikalavimų. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra neaiški, nekonkreti, joje nėra nustatytas konkretus atsakovo ir sūnaus susitikimų skaičius per tam tikrą laikotarpį, nenurodytas konkretus bendrauti skirtas laikas ir trukmė. Toks teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas priverstine tvarka, nes juo nebūtų nustatyti konkretūs įsipareigojimai šalims. Juo labiau, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, jie nebendradarbiauja tarpusavyje. Nustatyta, kad 2022 m. liepos mėnesį tarp sutuoktinių kilo ginčas dėl tėvo bendravimo su sūnumi T. T. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo vertinama vaiko situacija, buvo taikoma atvejo vadyba. Todėl tėvams geranoriškai nesusitariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šią tvarką privalo nustatyti teismas.

Teismas šeimos bylose, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas šiuo atveju išeina už ieškinio reikalavimų ribų ir nustato konkretesnę skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri šiuo metu geriausiai atitinka jo interesus, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, mažametis A. J. negalėjo išsakyti nuomonės dėl bendravimo tvarkos, nes nekalba. Tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad reguliarus vaiko bendravimas su tėvu pažeistų jo interesus.

Atsižvelgiant į aplinkybes, kad mažametis A. J. turi raidos sutrikimų, kad jo ir tėvo emocinis ryšys šiuo metu yra nutrūkęs, kad jis kiekvieną darbo dieną lanko mokyklą, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turimą saugią vaikui nakvoti gyvenamąją vietą, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka:

1) atsakovas bendrauja su sūnumi A. J. kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val. iki 15 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą;

2) atsakovas neribotai bendrauja su sūnumi telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į jo dienos režimą, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ar poilsiui;

3) ieškovės ir atsakovo bendru susitarimu atsakovas bendrauja su sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų užimtumą, galimybes ir norą bendrauti;

4) atsakovas įpareigojamas su sūnumi bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose, bendravimo su vaiku metu neperduoti sūnaus tretiesiems asmenims.

4) ieškovė ir atsakovas privalo nedelsdami informuoti vienas kitą jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Jeigu atsakovas dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su sūnumi nustatytu laiku, privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti apie tai ieškovei telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Pažymėtina, kad atsakovas su sūnumi turi bendrauti nepertraukiamai, abu tėvai turi dėti dideles pastangas, siekdami padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu.

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvai gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. T. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje atsižvelgiant į indeksavimą bei aplinkybę, kad byla yra elektroninė, priteistinas 109 Eur žyminis mokestis, o už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteisiamo išlaikymo dydį – 67,50 Eur žyminis mokestis (250 Eur × 12 mėnesių = 3000 Eur × 3 % = 90 Eur x 75 % = 67,50 Eur). Viso priteistinas 176,50 Eur žyminis mokestis.

Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 30,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 3 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas už T. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 253,75 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo R. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. J. kaltės.

P. T. R. pavardę – R., atsakovui palikti pavardę – J.

Nustatyti A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo mama T. R..

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 6 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų vaikui tvarkytoja uzufrukto teise paskirti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo T. T. apylinkės T. T. rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiui A. J. priteisimą.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2023 m. spalio 5 d., po 100 eurų kas mėnesį, viso 3600 Eur. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

1) R. J. bendrauja su sūnumi A. J. kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val. iki 15 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą;

2) R. J. neribotai bendrauja su sūnumi A. J. telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, kai tai netrukdo jo ugdymui, sveikatai ar poilsiui;

3) T. R. ir R. J. bendru susitarimu atsakovas bendrauja su sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. J. užimtumą, galimybes ir norą bendrauti;

4) R. J. įpareigojamas su sūnumi bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose, bendravimo su vaiku metu neperduoti sūnaus tretiesiems asmenims.

4) T. R. ir R. J. privalo nedelsdami informuoti vienas kitą jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Taip pat, tuo atveju jeigu R. J. dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su sūnumi nustatytu laiku, privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti apie tai T. R. telefonu, ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 206,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, 176,50 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, 30,43 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtis - išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 253,75 Eur išlaidų už T. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos, santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant T. T. apylinkės T. T. rūmus.