Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžio jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-706-818/2012 peržiūrėjimo ir jam skirtos bausmės sušvelninimo, vadovaujantis priimtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. J. 2015-04-01 prašymas peržiūrėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendį jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-706-818/2012 ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi bei 2015 metų BK pakeitimais sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuteistasis prašyme nenurodo, kokias pakeistas BK nuostatas prašo taikyti, tačiau teismo vertinimu, reikšmingiausi nuteistojo atžvilgiu yra BK 75 straipsnio 1 dalies ir 190 straipsnio pakeitimai, dėl kurių teismas ir pasisako.

2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs 2015-01-01, kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Taigi pasikeitus minėtai įstatymo nuostatai, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (112,98 €, tai yra 390,10 Lt) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumos, ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (112,98 €, tai yra 390,10 Lt) dydžio sumą, tačiau neviršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.

BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. 1554, įsigaliojo 2015-03-24) buvo pakeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nusikaltimo recidyvo sąvoką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės ir kita.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-706-818/2012, V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį už automobilio pagrobimą ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

2015-04-14 nutartimi teikimo byloje Nr. S-457-487/2015 Vilniaus apygardos teismas jau pasisakė dėl pakeisto BK 190 straipsnio taikymo galimybių V. J. veikos atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-706-818/2012. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos duomenų, minėtu nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių, todėl turto vertė šios nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. J. prašymas dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo, remiantis BK 190 straipsnio pakeitimais, atmestinas.

Vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę V. J. atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmė V. J. buvo paskirta atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytą nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis V. J. ankščiau ne kartą teistas, administracine tvarka baustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra įrašytas į priežiūros grupę). Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtos aplinkybės rodo, kad V. J. linkęs nusikalsti ir ankstesnės kriminalinės bausmės jokio pozityvaus poveikio jo elgesiui nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus kaltinamajam V. J. realią laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas paskyrė V. J. tinkamą bausmę, tai yra, realią laisvės atėmimo bausmę, ir pagrįstai netaikė V. J. bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi pakartotinai spręsti klausimą, kuris jau buvo spręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę nuteistajam, teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. J. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, 190 straipsniu, BPK 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžio jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-706-818/2012 peržiūrėjimo ir jam skirtos bausmės sušvelninimo, vadovaujantis priimtais BK pakeitimais, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.