Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys – R. P., Joniškio rajono notarų biuras, antstolis Arturas Bložė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2022 m. balandžio 7 d. gautas Joniškio rajono notarų biuro pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) mirus A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsiradęs palikimas. Palikimo nepriėmus pirmos eilės įpėdiniams, atsirado teisė paveldėti mirusiajai priklausantį turtą vaikaičiams E. P., gim. (duomenys neskelbtini), N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Apie vaikaičių teisę į jų senelės palikimą informuota jų atstovė pagal įstatymą L. P., kuri paaiškino, jog kreipsis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu gavimo. Vaikų atstovas pagal įstatymą – tėvas R. P., palikėjos sūnus, kuris kaip pirmos eilės įpėdinis palikimo po mamos mirties nepriėmė. R. P. nepilnamečių vaikų E. P., N. P., E. P. (toliau – nepilnamečiai vaikai), interesais dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo, po močiutės mirties į notaro biurą nesikreipė. R. P. turi seserį O. V., kuri kaip pirmos eilės įpėdinė, po mamos mirties palikimo taip pat nepriėmė. Pareiškėjo specialistė 2022 m. gegužės 30 d. telefonu bendravo su O. V., kad po močiutės mirties atsirado teisė paveldėti jos turtą vaikaičiams. O. V. nurodė, jog su mirusia mama jokių santykių nepalaikė, todėl ji ir jos du pilnamečiai vaikai palikimą priimti atsisakė. Palikėjos sūnus R. P. turi nepilnamečių vaikų, kurie turi teisę paveldėti po močiutės mirties palikėjos turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas informavo R. P., apie nepilnamečių vaikų teisę paveldėti ar atsisakyti paveldėjimo po senelės mirties, apie tai, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti yra praleistas, kad dėl termino atnaujinimo reikia kreiptis į teismą ir prašyti išduoti teismo leidimą priimti, ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. R. P. paaiškino, kad jis ir jo žmona L. P. apie 19 metų gyvena ir dirba Airijoje. A. Ž. buvo jo mama. Su mama R. P. santykius palaikė. Kai mama A. Ž. pateko į ligoninę, pradėjo nebeatpažinti savų žmonių. Prasidėjus karantinui buvo sudėtinga sugrįžti į Lietuvą. R. P. teigia, kad nedalyvavo mamos laidotuvėse, todėl apie palikimą nieko nežinojo. Po mamos mirties dėl jos palikimo nesikreipė, nes nieko nežinojo, kad toks palikimas yra. Nepilnamečiai vaikai yra A. Ž. anūkai. Močiutė A. Ž. su anūkais ryšio nepalaikė dėl asmeninių priežasčių. R. P. sutiko, kad pareiškėjas kreiptųsi į teismą, nes jis pats dirba Airijoje, turi ribotas galimybes grįžti į Lietuvą. R. P. nurodo, kad sutinka priimti mamos dalies palikimą savo vaikų vardu. Paaiškina, kad turtas yra areštuotas, tačiau skolos dydis mažesnis už turto vertę, todėl priimant palikimą nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. R. P. nurodo, kad terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą praleido dėl to, kad mirus mamai jis nežinojo, jog yra palikimas, kadangi pats 19 metų gyvena ir dirba Airijoje. Niekas neinformavo, kad jis pats turi imtis veiksmų dėl palikimo nepilnamečių vaikų vardu priėmimo. R. P. gyvena ir dirba Airijoje, todėl neturi galimybėms Lietuvoje kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, R. P. prašo, kad pareiškėjas kreiptųsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui R. P. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tokį prašymą teismui teikia pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, po jų močiutės A. Ž. mirties yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. R. P. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaikų teisių įgyvendinimą, o pareiškėjui šis faktas tapo žinomas tik gavus 2022 m. balandžio 7 d. Joniškio rajono notarų biuro pranešimą apie neįgyvendintą nepilnamečių vaikų teisę paveldėti mirusios močiutės turtą. Pagrindas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu gali būti tada, kai paveldimo turto vertė yra didesnė nei skoliniai įsipareigojimai. Šiuo atveju palikimo priėmimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Antstolio Arturo Bložės kontora informavo, kad yra viena vykdomoji byla, kurioje skolos likutis 2022 m. balandžio 13 d. yra 640,95 Eur bei 90,81 Eur vykdymo išlaidų likutis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis A. Ž. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bendra buto vidutinė vertė pagal masinį vertinimą 14 655 Eur. Šiuo metu Turto areštų aktų registre palikėjai priklausančiai 1/2 daliai buto įregistruotas areštas, kuriuo mastas 1 625,53 Eur. Mirus asmeniui, paveldimas yra ir turtas, ir mirusiojo prievolės tretiesiems asmenims, todėl įpėdiniai priėmę palikimą taip pat yra atsakingi ir už prievoles, kurias priima kartu su palikimu. Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir palikėjo skolos, išskyrus asmeninio pobūdžio prievoles – pvz. prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Apibendrinus mirusiosios A. Ž. paveldimo turto duomenis, darytina išvada, kad jos skoliniai įsipareigojimai yra mažesni už jos turtą, o tai reiškia, kad paveldimo turto balansas yra teigiamas, palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų vardu nepažeistų jų teisių ir interesų, todėl turėtų būti išduotas teismo leidimas R. P. priimti palikimą jų nepilnamečių vaikų vardu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą prašė tenkinti, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos teiktame procesiniame dokumente – pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje – pareiškėjo pareiškimu, Joniškio rajono notarų biuro 2022 m. balandžio 7 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. raštų Nr. S-34 ir Nr. S-38 kopijomis, antstolio Arturo Bložės 2022 m. balandžio 13 d. elektroninio laiško kopija, nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų kopijomis, gimimo įrašų kopijomis, mirties įrašo kopija, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6094-457/2018 kopija, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijomis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), N. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), močiutė A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po kurios mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pirmos eilės įpėdiniai, palikėjos A. Ž. dukra O. V. ir sūnus R. P. palikimo nepriėmė, todėl palikėjos nepilnamečiams vaikaičiams E. P., N. P. ir E. P. atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausančią turto dalį.

Mirusiosios A. Ž. vaikaičiai E. P., N. P. ir E. P. yra antros eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali patys kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jų įstatyminis atstovas. Pareiškėjas informaciją apie E. P., N. P. ir E. P. teisę į mirusiosios A. Ž. palikimą iš Joniškio rajono notarų biuro gavo tik 2022 m. balandžio 7 d. E. P., N. P. ir E. P. atstovas pagal įstatymą R. P. pareiškėją informavo, kad jis nesikreipė į teismą dėl praleisto termino priimti palikimą vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą po vaikų močiutės mirties išdavimo, nes neturi tam teisinių žinių, be to, jau 19 metų dirba ir gyvena Airijoje, o dėl Covid-19 pandemijos, paskelbto karantino ir taikomų apribojimų buvo labai apsunkintas jo parvykimas iš Airijos į Lietuvą, jis negalėjo net parvykti į mamos laidotuves. Iš tokių duomenų matyti, kad terminas atsisakyti priimti palikimą praleistas dėl to, kad nepilnamečių atstovas pagal įstatymą R. P. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė teisinių veiksmų įgyvendinant vaikų teises į palikimą, o apie palikimą iki 2022 m. balandžio 7 d. pareiškėjui nebuvo žinoma. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą yra pagrįstas, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl ši pareiškimo dalis tenkintina ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas kartu prašo išduoti leidimą R. P. nepilnamečių vaikų E. P., N. P. ir E. P. vardu priimti palikimą, likusį po A. Ž. mirties, kartu pateikia antstolio Arturo Bložės raštą, iš kurio matyti, kad velionė A. Ž. liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio butų ūkis“ 640,95 Eur ir 90,81 Eur vykdymo išlaidų, bendras įsiskolinimas 731,76 Eur.

Nustatyta, kad paveldimą turtą sudarytų nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė 7 327,5 Eur ir 731,76 Eur skola. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę, yra teigiamas, todėl teismas daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių, neapsunkins jų padėties, kadangi palikimas bus priimtas užtikrinant vaikų įstatyminę paveldėjimo teisę į po močiutės mirties likusį turtą bei įgyvendinant CK 3.185-3.191 straipsniuose numatytas tėvų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Leidimas išduodamas nepilnamečių vaikų interesais. Jokių duomenų, kad R. P. netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas vaikų atžvilgiu, teismas neturi, todėl teismo leidimas išduotinas.

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis). CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, nustatytina, jog palikimą nepilnamečių vaikų vardu R. P. privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 ir 14 punktais, 577–578, 579-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išduoti leidimą R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties pagal turto apyrašą, sudarytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.