- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-529-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52955-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius, Jurga Vasiliauskienė
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Dailius Vaičiulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės,
teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. G. gynėjo advokato Dailiaus Vaičiulio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria A. G. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 19 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. G., galimai padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, t. y. A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., siekdamas sukelti psichologinį diskomfortą, baimę, stresą ir nerimą, sistemingai baugino savo šeimos narius – nukentėjusiuosius A. A., sutuoktinę I. G., bei savo mažametes dukras A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., pavojingai manevruodamas kelyje automobiliu, gadindamas A. A. priklausantį turtą, skambindamas mobilaus ryšio telefonu ir rašydamas pranešimus susirašinėjimo ir garso/vaizdo pokalbių programėlėse „Viber“, „Messenger“, persekiodamas ir filmuodamas juos, o būtent:
1.1. jis 2018 m. rugpjūčio 14 d. 22.18 val., magistraliniame kelyje A9 „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jo senelei J. G., pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas prie savo sutuoktinės I. G., tuo metu vairuojančios automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui V. Ž., apie 10-15 km atstumą persekiojo ją, bandė nustumti nuo kelio;
1.2. be to, 2018 m. spalio 14 d. 10.58 val., atėjęs pas savo sutuoktinę I. G. į namus adresu (duomenys neskelbtini), išsakė grasinimus, kad persekios ją visą gyvenimą, jos artimieji dings be žinios, tokiu būdu baugino I. G., jog padarys jai ir jos šeimos nariams pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką;
1.3. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d., ne mažiau kaip 20 kartų atėjo prie I. G. namų adresu (duomenys neskelbtini), beldė į langus ir duris, tokiu būdu baugino ne tik I. G., bet ir kitus savo šeimos narius – dukras A. G., G. G. ir M. G.;
1.4. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3-4 kartus grasino jai, sakydamas “aš taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galą, mergaičių nebus nei tau, nei man, aš su jomis garaže užsidusinsiu, (duomenys neskelbtini) turguje nusipirkti ginklą už 100 eurų paprasta“, tokiu būdu baugino I. G. bei mažametes dukras A., G. ir M. G., jog padarys joms pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, be to, paskambinęs telefonu baugino ir savo mažametes dukras, sakydamas joms, kad „vieną dieną mama negrįš iš parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viską padarys;
1.5. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d., naudodamasis savo mažamečių dukterų A. G. socialinio tinklapio „Facebook“ anketa „A. G.“, G. G. socialinio tinklapio „Facebook“ anketa „G. G.“, nukentėjusiajam A. A. į jo socialinio tinklapio „Facebook“ anketą „Keratino namai“ siuntė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių įžeidžiančio, žeminančio bei menkinančio asmenybę turinio pranešimų su keiksmažodžiais „bybį, asile, čiulpk, bybį“, taip pat, susitikęs nukentėjusįjį A. A., jam grasino, sakydamas „ilgai netempsi, išvešim“, „ilgai ramybės neturėsi“, „pas tave atvažiuos“, reikalavo savo mažamečių dukterų, jog šios nukentėjusįjį A. A. kviestų pokalbiui su juo, sakydamas, kad „eitų su juo kalbėtis, jeigu nori, kad gyvas liktų“, tokiu būdu siekė nukentėjusiajam sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės;
1.6. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susirašinėjimo garso/vaizdo pokalbių programėlėse „Viber“, „Messenger“ I. G., mažametėms savo dukroms A. G. ir G. G. rašė bauginančius, grasinančius, I. G. asmenybę menkinančius, žeminančius pranešimus „tik suprask, skyrybų jokių nėra, nebuvo ir nebus kol esu gyvas aš, kol esi gyva Tu; aišku vadinasi reikia cirkų; duosiu ko sieki, ką ji padaryti; dėkok tik sau Inga; stebėk dabar cirkus naktį; jei paduosi alimentams prasidės karas; patikėk pajusi Tu ir vaikas kas yra Artūras nedraugiškas; rytoj pradėsim žaidynes; plius lauk mokesčių vizitų į masažus; sužlugdysiu Tavo veiklą; ir viso Mergyt, eisi save pardavinėt; stengiuosi išlikti ramus, planuoju pavykęs būt taip pat ramus. Bet po Tavo nebendravimo, neprižadu nieko; na ir show must go on; now next level 3 from 10 levels; todėl pagalvok pati, kad gyventi su manimi jums geriausias variantas. Kitaip užuojauta iškart atsiprašau; valgyt turit ką ubagai; iš prostitucijos mama uždirbti turėtų; pyksti dėl gaisro ane?; mergaitės liks be mamos ir tėčio. Toliau depresija ir panikos priepuoliai, ko pasekoje tampi nekontroliuojamas ir nebeatsakai už savo veiksmus. Ir visi tie žmones kurie vengė padėti, pasakydami tiesą, savotiškai prisidės prie to kas bus; „live with bitch never smart choise, because all time smell dick from bitch muoth“; gal tavim nepasinaudos kaip pigia preke, nors mano jausmas būtent toks. Anyway ex darling gyvenimas tavo, o uz sudauzyta/nuzudytą meilę ir jausmus gi atsakyti savo kelyje. Stokis pati ant savo kojų, nes su strijom ir mažais papais, bei kaulėtais klubais +3 vaikais jokio normalaus ir protingo vyro neturėsi, garantuoju. Tik padrožimui esi only value. Pagyvensi pajusi“, tokiu būdu siekė sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės;
1.7. be to, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. 21.00 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 14.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smailiu, aštriu, briaunas turinčiu įrankiu smūgiuodamas po vieną kartą į kiekvieną padangą, pradūrė automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nukentėjusiajam A. A., 4 padangas, 100 Eur vertės;
1.8. be to, 2018 m. gruodžio 13 d. apie 18.00 val., PLC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), būdamas kartu trimis mažametėmis dukromis A. G., G. G. ir M. G., persekiojo tuo metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvusius I. G. bei A. A., priėjęs prie jų, įžūliai I. G. bei A. A. pasakė „kurva, valkata, tu pasiėmei kurvą, kuri man visą gyvenimą bybį čiulpė“, A. A. pasakė „ką šūstriakas“, po ko, sekdamas jiems iš paskos, mobilaus ryšio telefonu „Honor“, „HONOR“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), filmavo I. G. ir A. A., filmuodamas pastarąjį įžeidinėjo bei provokavo konfliktinę situaciją, sakydamas „tai gerai pas tave va va pas tave va va va narkomane narkomane šliapa“, „ar tu žinai, ką reiškia šliapa palei panetkes?, „pratrūk, pratrūk, pratrūk, nu pratrūk, velnias“, „pratrūk, velnias, šliapa, šlepė, eik tu, eik tu, eik bybį pačiulpk, niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, veikėjau tu“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiesiems I. G. ir A. A. stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, jie buvo priversti kreiptis į PLC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją, kad galėtų saugiai išeiti iš prekybos centro;
1.9. be to, 2019 m. sausio 12 d. apie 23.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas prie I. G. senelės E. V. buto adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas dar labiau įbauginti I. G., E. V. pasakė „dabar yra kiaulės metai, t. y. mano metai, pridarysiu jiems kiaulysčių, sudaužysiu, sudeginsiu iš visų pusių“, po ko E. V. apie tai pranešė I. G.;
1.10. be to, 2019 m. sausio 29 d. nuo 10.00 val. iki 13.30 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijos, adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), šeimos atvejo peržiūros metu I. G. ranka parodė bauginantį gestą, t. y. rankos pirštu perbraukė sau per kaklą, bei pasakė, kad jai bus galas, tokiu būdu baugino I. G., jog padarys jai pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką.
2. A. G. taip pat atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo manant, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 7.40 val., prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant jo variklio gaubto, po to, priėjęs prie automobilio dešinės pusės priekinių durelių, jas atidaręs, įsėdo į automobilį, uždaręs dureles, suėmė vairuotojo saugos diržą, kuriuo buvo prisisegusi automobilio vairuotojo vietoje sėdinti jo sutuoktinė I. G., ir jį įtempė, taip spausdamas jos kūną, šaukė, kad pasmaugs, tokiu būdu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. G., sukėlė jai fizinį skausmą.
3. Kauno apylinkės teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nustatė, kad A. G. socialinis pavojingumas išlieka, jo būsenos pagerėjimas yra susijęs su vaistų vartojimo užtikrinimu, jo elgesys keičiasi dėl vaistų vartojimo, kurie jam yra paduodami gydymo įstaigoje, pasikeitimai dar nėra ilgalaikiai, jam reikalingas gydymas ir jo psichinė būsena šiuo metu iš esmės nėra pasikeitusi. Asmuo ligos nepripažįsta, negali adekvačiai vertinti to, kas susiję su liga, todėl, siekiant užtikrinti vaistų vartojimą, procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas.
Šalies argumentai
4. A. G. gynėjas advokatas D. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti A. G. ambulatorinį gydymą, įpareigojant vartoti gydytojų skirtus medikamentus.
4.1. Skunde teigiama, kad teismui išsprendus klausimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo buvo apklausta gydytoja, kuri nurodė, kad A. G. būklė gerėja. Todėl akivaizdu, kad jau ilgesnį laikotarpį stebimas pareiškėjo sveikatos būklės gerėjimas ir teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog minėtas gerėjimas dar nėra pakankamai ilgas. Priešingai, asmens situacija stabili nuo pat procesinės prievartos priemonės taikymo momento ir ne kartą konstatuotas jos gerėjimas, todėl keltinas klausimas ar išties asmenį privalu laikyti gydymo įstaigoje priverstinai ir netaikyti jam ambulatorinio gydymo. Pažymima, kad pagal nustatytą diagnozę, taip pat nebuvo patvirtinta, kad A. G. psichikos sutrikimas, savaime lemia asmens socialinį pavojingumą ir, kad asmenį būtina laikyti izoliuotą, nes priešingu atveju jis realiai bus pavojingas visuomenei. Priešingai šiems argumentams, nei vienas A. G. gydantis gydytojas, tokių prielaidų ir argumentų teismui, sprendžiant klausimą dėl priemonės taikymo pratęsimo, nenurodė ir nepateikė. Todėl, sprendžiant apie asmens socialinį pavojingumą, tai grindžiama tik ekspertizės aktu, kuris remiasi ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių teisingumas teismo bus įvertintas tik išnagrinėjus byloje esančius įrodymus iš esmės.
4.2. Skundą pateikusio gynėjo teigimu, negali būti pažeista nekaltumo prezumpcija ir kol nebus galutinės teismo išvados, negalima teigti, kad asmuo įvykdė visas jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas. Atsižvelgiant į esamą procesinę stadiją, apklaustus liudytojus ir nukentėjusiuosius, galima daryti preliminarią išvadą, kad daugelis veikų galimai inkriminuotos nepagrįstai ar net nesiekia tokio pavojingumo mąsto, dėl ko būtų galima baudžiamoji atsakomybė. Tai reikšminga ir sprendžiant skundžiamos procesinės prievartos priemonės klausimą bei vertinant pareiškėjo socialinį pavojingumą. Pareiškėjas akcentuoja, jog gydytojų buvo pateiktos tik nuomonės, kaip liga galėtų įtakoti asmenį, tačiau objektyvių ir kategoriškų išvadų dėl pavojaus aplinkiniams pateikta nebuvo. Pažymima, kad pareiškėjas elgiasi ramiai, vartoja vaistus, nei karto niekam nebuvo kėlęs grėsmės, laikosi jam taikomų taisyklių, niekada nerodė jokios agresijos ar priepuolių. Vienintelė aplinkybė, kuri taikoma pareiškėjui - kliedesiai, tačiau nebuvo patvirtinta, kad tai lemia jo socialinį pavojingumą.
4.3. Skunde pažymima, jog A. G. sutiko, kad jam būtų toliau teikiami medikamentai ir jis juos geranoriškai vartotų, todėl neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis teismas galėjo spręsti, kad pareiškėjas medikamentų nevartos. Taip pat pažymima ir tai, kad medikamentų vartojimą galima kontroliuoti tiek atliekant asmens periodinę būsenos stebėseną, tiek reguliariai lankantis pas medikus. Be to, jeigu asmuo nesilaikytų režimo - nevartotų vaistų, būtų nustatyta jo būklės pokyčių neigiama linkme, procesinės prievartos priemonės griežtinimas visuomet būtų galimas ir įmanomas. Akivaizdu, kad net asmenims, kuriems įprastu atveju taikomos kardomosios priemonės, pačių griežčiausių taikymas, turi būti pagrįstas ir motyvuotas bei negali būti taikomos besąlygiškai. Pareiškėjas iki pat priverstinės procesinės prievartos taikymo buvo dirbantis, turėjo socialinį gyvenimą, su nukentėjusia I. G. sudarė santuoką ir sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų, rūpinosi jais, todėl akivaizdu, kad turėjo sąlygas ir galimybes gyventi įprastą gyvenimo būdą. Net jei formaliai ir turėjo psichikos sutrikimą, kurio diagnozė jam nustatyta šiuo metu, tai netrukdė gyventi įprasto gyvenimo ir nebuvo niekaip siejama su jo socialiniu pavojingumu.
4.4. Skunde teigiama, kad teismas net nesvarstė galimybės, asmeniui taikant ambulatorinį gydymą, vykdyti vaistų vartojimo kontrolę. Medikamentų naudojimo kontrolė yra galima ir įmanoma, asmeniui esant ne vien gydymo įstaigoje ir ši galimybė nebuvo paneigta. Net nebuvo nustatyta, kad asmuo vengtų vartoti medikamentus ar kaip nors potencialiai pažeistų taikomą režimą ar nebūtų linkęs sutikti su taikomu gydymu. Argumentacija, kad asmuo nėra kritiškas, taip pat nėra motyvuota. A. G. ne kartą nurodė ir pripažino, kad dalį aplinkybių išsigalvojo ir tam tikrais atvejais apkalbėjo sutuoktinę, kas buvo įvertinta kaip kliedesiai. Pareiškėjas pripažino, kad dalis jo pareiškimų, galėjo būti neapgalvoti. Faktą, kad daugelio veikų pagrįstumo jis nepripažįsta, galima prilyginti įtariamojo/kaltinamojo teisei neliudyti ir nekalbėti prieš save. Be to galima situacija, kad dalis veikų net nepasitvirtins, tačiau sprendžiant dėl priemonių taikymo, teismas visų jų buvimu net neabejoja, kaip ir ekspertai teikę ekspertizės aktą, nors nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja kaltę įrodyti pilnai leistinais įrodymais, kas šiai dienai dar nėra padaryta.
4.5. Pažymima ir tai, kad teismo išvada, jog pareiškėjas nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, nėra pagrįsta. Aiškinantis šį aspektą, gydantis gydytojas pripažino, jog asmuo su tokia diagnoze, gali nesuvokti, turintis tokį negalavimą, juolab, kad kliedesiai nepasireiškia nuolatos. Todėl argumentacija, kad pareiškėjas nėra kritiškas ligos, kurios galimai nesuvokia aspektu, yra nepagrįsta. Negalima reikalauti iš asmens pripažinti to, ko jis objektyviai negali suvokti. Pažymima ir tai, jog pareiškėjas sutinka su gydymo taikymu ir neneigia bei neneigė, kad dėl sveikatos gydymas jam gali būti reikalingas, todėl faktas ar jis pripažįsta kliedesius ar ne neturi esminės reikšmės. Skundo autoriaus teigimu, svarbiausias momentas - ar asmens gydymas galimas ambulatoriškai ar ne, ko teismas neįvertino.
4.6. Skunde pažymima ir tai, kad teismui pateikti duomenys apie A. G. gyvenimą iki nukreipimo į gydymo įstaigą patvirtina, kad jis gyveno socialiai teisingą gyvenimą, jo sveikata gerėja. A. Š., patvirtino, kad iš esmės ambulatorinis gydymas būtų galimas, jei asmuo vartotų medikamentus, kitų objektyvių aplinkybių ribojančių galimybę skirti ambulatorinį gydymą nurodyta ir pagrįsta nebuvo.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. A. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, įvertinusi A. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria A. G. taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo terminą, visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
8. Analizuojamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnis, reglamentuojantis su procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymu susijusius klausimus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju, jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, jog įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.
9. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kaip procesinės prievartos priemonės, neabejotinai lemiančios tam tikrą asmens teisių ir laisvių ribojimą, kontekste pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, jog teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).
10. Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. spalio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-31/2019 nurodyta, kad A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu (F 22.0), dėl kurio jis negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiame akte nustatyta ir tai, kad dėl savo sveikatos būklės A. G. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu. A. G. nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, jam reikalingas gydymas. A. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (8 t. b. l. 156–162). Teismo posėdyje apklausto gydytojo psichiatro teigimu, nors A. G. elgiasi ramiai, agresijos atvejų, režimo reikalavimų pažeidimai nebuvo užfiksuoti, toks jo elgesys yra sąlygotas taikomo gydymo ir vaistų vartojimo. Gydytojas psichiatras M. J. paaiškino, kad atvykus A. G. į skyrių, jo kliedesių apimtis buvo didėjanti, vieną iš personalo narių jis įtarė siekiu pakenkti ir jei A. G. negautų vaistų, yra spartaus kliedesių apimties didėjimo tikimybė. Kliedesinis sutrikimas priskiriamas šizofreninio spektro sutrikimams ir toks žmogus toje srityje, kurioje yra kliedesiai, vargiai suvokia situaciją ir gindamas savo interesus, veikdamas pagal savo įsitikinimus, gali būti pavojingas visuomenei, jei mano, kad kiti asmenys pažeidžia jo interesus. Taip pat gydytojas psichiatras nurodė ir tai, kad pats A. G. savęs nelaiko sergančiu, į gydytojus savo iniciatyva nesikreipė, laiko save sveiku, todėl jei nebūtų specialioje įstaigoje, vaistų, tikėtina, kad nevartotų (13 t., b. l. 70, 71). Iš esmės ta pačias aplinkybes nurodė ir A. G. gydanti psichiatrė A. Š., kuri paaiškino, jog A. G. būklė yra gerėjanti, jokių priekaištų dėl jo elgesio skyriuje negauta, tvarkos pažeidimų nenustatyta, vaistus vartoja, tačiau išlieka nekritiškas savo sveikatos būklės atžvilgiu, su nustatyta diagnoze nesutinka, kliedesius neigia. Taip pat gydytoja psichiatrė nurodė, kad A. G. vaistai yra skiriami mąstymo sutrikimams gydyti, gydymo įstaigoje vaistus vartoja, nes čia jam vaistai yra paduodami, tačiau savarankiškai, laisvėje, jos vertinimu, nebūtų užtikrintas vaistų vartojimas, nes asmuo ligos nepripažįsta (14 t., b. l. 35-41).
11. Remdamasis ekspertizės aktu, gydytojų paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminą, kadangi A. G. išlieka socialiai pavojingas ir savo veiksmų nekontroliuoja, o duomenų apie reikšmingą jo sveikatos būklės pasikeitimą nėra gauta. Teismo posėdžiuose apklaustų A. G. gydančių gydytojų psichiatrų paaiškinimai taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad A. G. psichinės sveikatos būklė nereikalauja tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo. Vertinamo klausimo kontekste pažymėtina, kad asmens psichinės sveikatos būklės vertinimas yra specialių medicininių žinių reikalaujanti sritis, todėl sprendžiant klausimą dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą asmens, galimai padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, psichinės sveikatos būklės įvertinimas teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte turi ypatingą reikšmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, taip pat teismo posėdyje paaiškinimus teikusių gydytojų psichiatrų kompetencija. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai ir nesant pakankamai duomenų, kad A. G. psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad taikyti vertinamą procesinę prievartos priemonę būtų nebetikslinga, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nesant tam pagrindo.
12. Skunde, kritikuojant apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumą, teigiama, kad A. G. sveikatos būklė yra gerėjanti, todėl A. G. toliau gali būti gydomas ambulatoriškai paskiriant vaistų vartojimą. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Aptartame ekspertizės akte, atlikus A. G. psichinės sveikatos būklės tyrimą ir vertinimą, jam rekomenduotas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Nors teismo posėdžiuose paaiškinimus teikę gydytojai psichiatrai patvirtino, kad šiuo metu A. G. elgesys pasikeitė (elgiasi ramiai, agresijos atvejų, pažeidimų nenustatyta, vartoja vaistus), gydytojas psichiatras nurodė ir tai, kad toks pokytis yra sąlygotas būtent kontroliuojamo vaistų vartojimo. Tačiau, psichiatrės A. Š. teigimu, A. G. laisvėje vaistų vartoti negalėtų, kadangi nėra kritikos gydymui, jis nepripažįsta ligos. Pirmosios instancijos teismas į šių aplinkybių visumą atsižvelgė ir konstatavęs, kad pagrindo panaikinti procesinę prievartos priemonę nėra, nutarė pratęsti atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 141 straipsnyje – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, tolimesnio taikymo pagrįstumo klausimas, o ne klausimas kokia priverčiamoji medicinos priemonė taikytina A. G. jei būtų nustatyta, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ją padarė A. G.. BPK 141 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti procesinę prievartos priemonę – ambulatorinį asmens gydymą. Ambulatorinio gydymo taikymas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumą, vertinant šiuos duomenis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, dėl kurių padarymo A. G. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pavojingumo kontekste, neužtikrintų BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės tikslų ir paskirties. Šios išvados nepaneigia ir advokato D. V. teiginiai dėl ankstesnės A. G. darbinės ir kitos socialiniai naudingos veiklos, kadangi objektyviais duomenimis (ekspertizės aktu) yra nustatyta, jog A. G. serga psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės, ir yra pavojingas visuomenei.
13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą tolimesnio taikymo pagrįstumo klausimas, todėl klausimai susiję su įrodymų pakankamumu ir pagrįstumu nevertinami. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindo manyti, jog duomenų, kad A. G. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamas veikas pakanka (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga). Atsižvelgiant į BPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, duomenų, šioje proceso stadijoje sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad A. G. galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, visumą, taip pat remiantis 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-668/A1-243 (pakeistu 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-53/A1-32), kuriame nustatyta, kad stacionarines psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis suaugusiems asmenims teikia VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės skyriai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę terminą pratęsė pagrįstai ir teisėtai. Todėl skundžiamą nutartį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
14. Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pratęsti A. G. laikymo VŠĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje terminą, kadangi pagrindas tolesniam asmens laikymui gydymo įstaigoje nėra išnykęs, A. G. gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 141 straipsniu,
nutaria:
A. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.