Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjams A. S.,K. S.,R. S. ir A. S. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto–palikimo priėmimo nustatymo pagal A. S.,K. S.,R. S. ir A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui-VĮ Turto bankas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuokos metu tėvai buvo įsigiję namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kelis žemės sklypus, įvairią žemės ūkio techniką, pasistatę gamybines patalpas. Be šio turto tėvai santuokos metu buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, kitą šeimos turtą, tėvai turėjo ir piniginių santaupų. Kadangi turtas buvo įsigytas tėvų santuokos metu, jis sudarė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Po tėvo B. S. mirties jie- pareiškėjai priėmę jo palikimą vienu iš jo priėmimo būdų – kreipdamiesi į notarų biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo.Po motinos mirties į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė.

Lietuvos Respublikos CK 5.11 str.1 d. 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnis nurodo, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, jie- pareiškėjai ir miręs jų tėvas gali paveldėti D. S. palikimą lygiomis dalimis.

Nors po motinos mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, jos palikimą jie- pareiškėjai, kartu su mirusiu, tėvu priėmę kitu palikimo priėmimo būdu, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą ( CK 5.50 str. 2 d.).Kadangi yra praleidę terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka ( LR CK 5.50 str. ).

Jų tėvas B. S. po motinos mirties liko gyventi jiems priklausančiame name, kur gyveno iki savo mirties. Kartu su tėvais palikimą sudarančiame name gyveno A. ir R. S.. Šie pareiškėjai tėvų name gyvena iki šiol. K. ir A. tėvų namuose praleidžia didžiąją savo laisvalaikio dalį, kur atvažiuoja kartu su savo šeimomis. Visi pareiškėjai savo gyvenamąsias vietas deklaruoja tėvų namų adresu. Laikytina, kad B. S. ir visi pareiškėjai po D. S. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių (LR CK 5.50 str.) terminą priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdiniai ne tik nepertraukiamai gyvena palikimą sudarančiame name, bet po palikėjos mirties naudojasi kaip savais visais likusiais jos asmeniniais daiktais, baldais, kitu turtu, piniginėmis santaupomis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame būste, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Name (duomenys neskelbtini) B. S. gyveno iki savo mirties, o pareiškėjai A. ir R. S. gyvena iki šiol ir tai yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Pareiškėjai K. S. ir A. S. name turi savo kambarius ir gyvena jame laisvu nuo darbo metu.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. D. S. palikimą jos sutuoktinis B. S. ir visi keturi vaikai (pareiškėjai) priėmė, iš karto po jos mirties ,paimdami visus jos daiktus ir pradėdami valdyti visą jos turtą. Pareiškėjai mokėjo su namo išlaikymu ir kitu nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, jį remontavo ir prižiūrėjo. Pareiškėjai rūpinasi palikėjos žemės sklypais – juose augina žemės ūkio produkciją.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aprašyti jų aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad jie ir miręs jų tėvas B. S. priėmę D. S. palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios įpėdinių aktyvius veiksmus, kurių jie ėmęsi po D. S. mirties, siekdami įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus faktinio palikimo priėmimo kriterijus.

Suinteresuoto asmens - VĮ Turto bankas atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo,pateiktu atsiliepimu prieštaravimų pareiškėjų pareiškimui nepareiškė,bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais mirties liudijimais (b.l.10-11)patvirtinama,kad D. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o B. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktais gimimo liudijimais ir santuokos liudijimu(b.l.12-16) patvirtinama, kad pareiškėjai yra mirusių D. S. ir B. S. vaikai.

2016-02-02 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro išduotu liudijimu (b.l.7)patvirtinama,kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) mirusio B. S. įpėdiniai.

Iš 2016-02-03 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro pranešimo (b.l.8)matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. S. palikimo paveldėjimo byla nebuvo vesta.

LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai,o CK 5.13 str.numato pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Byloje nėra jokių įrodymų,kad D. S. palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėjai po motinos D. S.,o B. S. po sutuoktinės D. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios D. S. palikimą iš karto po jos mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusios D. S. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, bei pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., a.k. (duomenys neskelbtini)miręs (duomenys neskelbtini), K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.