- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 1-498-914/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00281-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- G. L.
- Advokatai
- Violeta Savickienė
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „J.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1999-05-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 310 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2000-05-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL bauda, pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės; 2015-11-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi atleistas nuo 10 MGL baudos;
3) 2004-04-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 1 dalį 30 MGL bauda;
4) 2005-10-25 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 1 dalį 63 MGL bauda, bauda sumokėta 2009-04-20;
5) 2009-07-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 110 MGL bauda;
6) 2017-01-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta bauda ir skirta galutinė bausmė 56 MGL (2108,96 EUR) bauda, bauda sumokėta 2017-08-24;
7) 2017-06-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir 220 straipsnio 1 dalį (3 veikos), subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-09 baudžiamuoju įsakymu, nustatyta galutinė bausmė - 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio bauda;
8) 2017-09-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 245 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo ir 120 MGL (4519,20 Eur) bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. piktnaudžiaudamas nuo 2006 m. įgytu AAB „T.“ pasitikėjimu juo, vykdant ankstesnius verslo sandorius su kitomis jo (G. L.) vardu anksčiau įsteigtomis ir valdomomis bendrovėmis (UAB „Dr.“, UAB „K.“), sudarydamas sąžiningo verslininko įspūdį, būdamas faktinis UAB „Š.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorius ir savininkas, tačiau fiktyviu bendrovės direktoriumi įdarbinęs E. R., nežinojusį apie G. L. iš anksto suplanuotą atlikti nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2015-09-18 pats rūpindamasis visa bendrovės veikla bei buhalterinės apskaitos organizavimu, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes – iš AAB „T.“ pagal 2014-01-10 sutartį Nr. 5 ir 2014-03-01 sutartį Nr. 9 UAB „Š.“ vardu įsigytus durpių briketus už 48860,20 eurų, o būtent:
tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-01-10, naudodamasis telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), G. L., atstovaudamas UAB „Š.“, nuotoliniu būdu sudarė 2014-01-10 sutartį Nr. 5 su Baltarusijos Respublikoje įregistruota ir veikiančia bendrove AAB „T.“ dėl durpių briketų pirkimo, iš anksto planuodamas nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaityti už gautas prekes, tyčia pasirašydamas ją E. R., nežinojusio apie šios sutarties sudarymą bei apie UAB „Š.“ vykdomą durpių briketų prekybą, vardu, pagal kurią už pristatytus durpių briketus – 757,30 tonų, kurių bendra vertė 34 835,80 eurų – laikotarpiu nuo 2014-01-13 iki 2014-02-17 iš dalies atsiskaitė, pervesdamas bankiniais pavedimais į AAB „T.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 3012266310047, esančią AAB „B.“, 18 136 eurų iš UAB “Š.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, tokiu būdu sudarydamas sąžiningo verslininko įspūdį bei patvirtindamas pardavėjo AAB „T.“ pasitikėjimą juo;
po ko G. L., nebaigęs UAB „Š.“ vardu pilnai atsiskaityti pagal 2014-01-10 sutartį Nr. 5, žinodamas kad skolos pagal šią sutartį dydis yra 16 699,80 eurų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-03-01, naudodamasis telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), atstovaudamas UAB „Š.“, nuotoliniu būdu sudarė 2014-03-01 sutartį Nr. 9 su Baltarusijos Respublikoje įregistruota ir veikiančia bendrove AAB „T.“ dėl durpių briketų pirkimo, iš anksto planuodamas nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaityti už gautas prekes, tyčia pasirašydamas ją E. R., nežinojusio apie šios sutarties sudarymą bei apie UAB „Š.“ vykdomą durpių briketų prekybą, vardu, AAB „T.“ pagal šią sutartį pristačius 784,40 tonų durpių briketų, kurių bendra vertė 32 160,40 eurų, G. L. nurodytu adresu, jis už gautas prekes neatsiskaitė, nutraukė ryšius su pardavėju AAB „T.“ ir nuo jo pasislėpė, tokiu būdu G. L., veikdamas jam priklausančios ir jo faktiškai valdomos UAB „Š.“ naudai, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes – iš AAB „T.“ pagal 2014-01-10 sutartį Nr. 5 ir 2014-03-01 sutartį Nr. 9 UAB „Š.“ vardu įsigytus durpių briketus už 48860,20 eurų.
Kaltinamasis G. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslių datų nepamena. Žino, kad 2014 m. žiemą su įmone „D.“ sudarė sutartį dėl durpių briketų pirkimo. Sutartis buvo sudaryta UAB „Š.“ vardu. Tuo metu jis buvo šitos įmonės akcininkas. Sutartį surašė, sudarė, pasirašė ir įmonę atstovavo savo vardu, kaip G. L.. Kadangi buvo reikalinga, kad sutartyje, kaip atstovas figūruotų įmonės direktorius, tai vardas ir pavardė po sutartimi buvo direktoriumi tuo metų įmonėje įdarbinto E. R., bet parašas buvo jo asmeninis kaip G. L.. 2014 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį su įmone „D.“ pasirašė kitu vardu, bet savo parašu. Šia sutartimi pirko ~57 tonas durpių briketų. Sutinka ir neginčija informacijos, kuri yra kaltinamajame akte, neginčija ten nurodytų faktinių aplinkybių. Pasirašytos sutarties 2014 m. sausio 10 d. neįvykdė, mokėjimai už pirkimus nutrūko dėl finansinių kliūčių. Atėjus pavasariui sumažėjo apyvartos, neturėjo pajamų pirkimams padengti. Po poros mėnesių 2014 m. kovo 1 d. buvo jo vėl pasiršyta analogiška sutartis su įmone „D.“ dėl briketų pirkimo. Sudarinėdamas 2014 m. kovo 1 d. sutartį žinojo, kad yra neįvykdęs sausio 10 d. sutarties finansinių įsipareigojimų, nes turėjo finansinių bėdų, tačiau pasirašinėdamas galvojo, kad prasitęs tuos mokėjimo terminus. Pirmoji sutartis buvo sudaryta už 16 669 eurų, antroji sutartis buvo sudaryta už ženkliai didesnę 32 160 eurų. Tiesa, kad, kaip nustatė specialistai, dalis nupirktų briketų buvo parduota ir gautos pajamos. Gautų pinigų nesumokėjo, nepervedė įmonei „D.“, nes juos skyrė darbuotojų algoms sumokėti ir kitų kreditorių skoloms padengti. Direktorius E. R. UAB „Š.“ buvo įdarbintas nuo 2013 metų pavasario, kai įmonė buvo įsteigta, tačiau pastarasis jokių direktoriaus funkcijų neatliko, buvo fiktyvus. Jis buvo eilinis darbuotojas įmonėje, nieko nežinojo apie įmonės vykdomus pirkimus, pardavimus, nedalyvavo finansiniuose, buhalteriniuose reikaluose. Negali pasakyti, kodėl pasamdė fiktyvų direktorių E. R.. Pats nebuvo direktoriumi įmonėje, nes turėjo minčių kurti dar kitas įmones. Niekada neturėjo išankstinio tikslo neatsiskaityti su įmone „D.“. Su ja jis bendradarbiauja jau nuo 2006 m., kai dirbo kitos įmonės, t. y. su įmone „D.“ prieš pasirašant UAB „Š.“ 2014 m. sausio 10 d. sutartį G. L. turėjo reikalų kaip kitų įmonių direktorius, atstovas. Su šia įmone jau bendradarbiavo nuo 2006 m., jie jį kaip G. L. žinojo. Visą tą bendradarbiavimo laiką bendravo, kontaktavo su moterimi įmonėje S. K.. Iki 2014 m. įvykių niekada nebuvo jokių problemų dėl atsiskaitymų su įmone „D.“. Nuo 2013 m. vasaros kitos įmonės (UAB „K.“, UAB „Dr.“) su įmone „D.“ jokių sandorių nebeturėjo. Bendravo jau tik iš UAB „Š.“. UAB „K.“ su „D.“ turėjo sutarčių 2011 - 2013 m. 2013 m. UAB „K.“ buvo paskelbtas bankrotas. UAB „Dr.“ su „D.“ turėjo sutarčių 2006-2011 m. 2013 m. įsikūrė UAB „Š.“ ir kitos bendrovės su „D.“ jau nebendradarbiavo. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Bandė su „D.“ atstovais bendrauti dėl atsiskaitymo, tačiau negali su jais atsiskaityti kaip asmuo G. L., nes sutartis buvo pasirašyta su UAB „Š.“, o šiai bendrovei yra paskelbtas bankrotas. UAB „Š.“ bankrotas paskelbtas buvo 2015 m. rudenį – rugsėjo mėnesį. Nežino, ar yra priteista kokia nors suma kaip civiliniam ieškovui įmonei „D.“. Yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą, sutinka su jos dydžiu. Nežino, ar UAB „Š.“ buvo vedamas pirkimų–pardavimų registras, gali būti, kad toks dokumentas pildomas nebuvo, nepamena. Negali pasakyti, ar pirmoje 2014 m. sausio 10 d. sutartyje buvo nustatyti atsiskaitymo terminai, nežino, ar buvo suėjęs terminas dėl atsiskaitymo pasirašant 2014 m. kovo 1 d. sutartį. Pasirašydamas sutartis neturėjo suplanuotos minties su įmone neatsiskaityti. Ankščiau su „D.“ buvo dirbama tik pagal išankstinį apmokėjimą, nežino, kodėl šitos sutartys kitokios buvo, gal dėl pasitikėjimo. Revizijos, tikrinimai įmonėje UAB „Š.“ prasidėjo po to, kai buvo pasirašyta kovo 1 d. sutartis. Įmonės veikla sustojo, nes buvo paimti įmonės dokumentai, negalėjo atlikti mokėjimų. Visas sujudimas atvedė įmonę prie bankroto, padarė įtakos galimiems atsiskaitymams. Yra tiriamos ir analogiškos kitos bylos dėl bankrotų, jos nagrinėjamos iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Baltarusijos Respublikoje veikiančios bendrovės „D.“ direktorius. Ši bendrovė verčiasi durpių briketų kurui gamyba ir prekyba. Bendrovė nuo 2006 m. bendradarbiavo su įvairiomis G. L. vardu įsteigtomis ir jo atstovaujamomis bendrovėmis, t. y. iš pradžių su „Dr.“, po to su „K.“, po to su „Š.“. Su UAB „Š.“ bendrovės bendradarbiavimas sklandžiai vyko iki 2014 m. pradžios. Visas šias firmas visada atstovavo G. L. ir jų firmos atstovai dėl durpių briketų tiekimo jo atstovaujamoms firmoms bendravo išimtinai tik su G. L.. Jis pats tiesiogiai su G. L. niekada nėra bendravęs verslo klausimais (asmeniniais taip pat), tuo jų bendrovėje užsiima specialus marketingo skyrius. Pagal bendrovėje patvirtintus bendradarbiavimo su klientais nuostatus, klientai, norėdami sudaryti sutartis su bendrove dėl prekių tiekimo, neprivalo atvykti į Baltarusiją, į bendrovę, o gali padaryti tai ir paštu, elektroniniu paštu arba faksu, t. y., susitarus su užsakovu dėl durpių briketų tiekimo, bendrovės juristai parengia atitinkamą sutartį, kurią jų pusei pasirašius, jie ją siunčia užsakovui pasirašyti. Užsakovui pasirašius sutartį, jis ją jiems grąžina. Kadangi iki 2014 m. pradžios bendradarbiavimas su G. L. firmomis vyko sklandžiai, jis pagal anksčiau sudarytas sutartis su bendrove visiškai ir laiku atsiskaitė, tokiu būdu įgydamas pasitikėjimą, dėl tos priežasties 2014-01-10 su G. L. atstovaujama firma „Š.“ buvo suryta dar viena sutartis (sutarties numeris 5) dėl 1 000 tonų durpių briketų tiekimo už 46 000 eurų sumą. Minėtoje sutartyje buvo nurodyta sąlyga, kad prekės bus tiekiamos po to, kai bus gautas kliento šimtaprocentinis atsiskaitymas pagal sutartį. Jis su G. L. jokių kontaktų niekada nepalaikė ir su juo nebendravo, su juo bendravo marketingo skyriaus darbuotojai, dėl to jam niekas nebuvo žinoma apie tai, kokiu būdu ir kaip G. L. atsiskaitinėja pagal minėtą sutartį. Jis buvo įsitikinęs, kad G. L. pagal sudarytą susitarimą su jų bendrove atsiskaitinėja tvarkingai, kadangi anksčiau su juo ir jo atstovaujamomis bendrovėmis nebuvo iškilę jokių nesklandumų. Be to, jis su G. L. bendravusių darbuotojų nebuvo informuotas apie tai, kad jam prekės yra išsiųstos negavus viso apmokėjimo už prekes. Pagal minėtą susitarimą durpių briketai „Šiaulių kurui“ buvo pristatyti per 4 kartus po 2 vagonus už bendrą 20 037,6 eurų sumą, tačiau tai nebuvo visas sutartyje numatytas durpių briketų kiekis. Visas kiekis pagal minėtą sutartį „Šiaulių kurui“ nebuvo pristatytas dėl tos priežasties, kad pats G. L. savo iniciatyva paprašė pristabdyti šios sutarties vykdymą. Pagal šią sutartį „Š.“ jų bendrovei yra sumokėjęs 3 337,80 eurų (pinigai buvo sumokėti bankiniu pavedimu) ir liko skolingas neskaitant palūkanų ir delspinigių 16 699,80 eurų. Po kurio laiko, jau pristabdžius 2014-01-10 sutarties vykdymą, G. L., atstovaudamas „Š.“, vėl kreipėsi į jų firmą dėl naujos sutarties sudarymo. 2014-03-01 su G. L. atstovaujama firma „Š.“ buvo sudaryta dar viena sutartis (sutarties numeris 9) dėl durpių briketų tiekimo už 82 000 eurų. Šioje sutartyje jau nebuvo numatytos sąlygos, kad prekės bendrovei bus tiekiamos gavus tik šimtaprocentinį apmokėjimą. Šiuo atveju buvo numatytas mokėjimo atidėjimas 90 dienų. Jei gerai pamena, tai šio mokėjimo atidėjimo jų vadybininkų prašė pats G. L.. Minėtas prašymas buvo svarstomas firmos valdyboje ir kadangi jie neturėjo jokios informacijos apie G. L. ir jo atstovaujamos firmos nepatikimumą, šį mokėjimo atidėjimą sutartyje dėl prekių tiekimo leido. Pagal šią sutartį durpių briketai G. L. atstovaujamai firmai buvo pristatyti per 7 kartus po 2 vagonus už 32 160,4 eurų. Šiuo atveju taip pat nebuvo pristatytas visas prekių kiekis. Dėl šios antrosios sutarties dar paaiškino, kad jų bendrovei G. L. atstovaujamoji bendrovė „Š.“ nesumokėjo nė cento. Taip pat paaiškino, kad G. L., atstovaudamas UAB „Š.“, jų bendrovei pateikė 2014-03-12 raštą, kuriame nurodė, kad pagal 2014-03-01 sutartį jo atstovaujama bendrovė atsiskaitys ne per 90 dienų, o iki 2014 m. galo, kadangi neva yra nukritusi durpių briketų paklausa Lietuvoje ir jis šių prekių pardavimo nevykdo, o laiko jas sandėlyje. Minėtas raštas yra pasirašytas E. R., tačiau šį raštą jų bendrovei pateikė G. L. ir su bendrove bendravo visą laiką tik G. L.. Jau vėliau jie išsiaiškino, kad UAB „Š.“ vadovai keitėsi keletą kartų, tačiau pabrėžia, kad sutartis dėl durpių briketų tiekimo su jų bendrove sudarinėjo tik G. L., jų firmos vadybininkai bendravo tik su G. L.. Iš G. L. elgesio buvo galima suprasti, kad tai jis yra vienintelis UAB „Š.“ vadovas. Iki 2014 m. pabaigos nesulaukus iš „Š.“ atsiskaitymo pagal 2014-01-10 ir 2014-03-01 sutartis, jų firmos marketingo skyriaus specialistai mėgino su G. L. susisiekti. Iš pradžių su juo buvo bendrauta telefonu, jis telefoninių pokalbių metu aiškindavo, kad tikrai atsiskaitys su jų bendrove, tačiau taip ir nepervesdavo jokių pinigų. Po kurio laiko jis apskritai liovėsi atsiliepinėti į skambučius. Nepavykus su juo susitarti telefonu dėl atsiskaitymo už pristatytas prekes, jų firma keletą kartų „Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), siuntė oficialius pranešimus dėl atsiskaitymo pagal aukščiau minėtas sutartis. Deja, minėti laiškai į jų firmą grįžo kaip neatsiimti. Nepavykus nei telefonu, nei paštu su G. L. susitarti dėl atsiskaitymo pagal aukščiau minėtas sutartis, jų firma įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į tarptautinį arbitražo teismą. Gavusi šio teismo sprendimą firma dėl šio sprendimo pripažinimo kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Šio teismo sprendimą yra pateikę kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kai sprendimas buvo pripažintas Lietuvoje, išsiaiškino, kad G. L. firmai „Š.“ yra iškelta bankroto byla. Kol jie G. L. atstovaujamai bendrovei „Š.“ tiekė prekes pagal minimas sutartis, tai jis niekada nei žodžiu, nei raštu jų firmos neinformavo apie tai, kad jų firmos pristatytos prekės būtų nekokybiškos (1 t., 57-60 b. l.).
Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis - BUAB „Š.“ bankroto administratorius. 2015 m. pabaigoje, tikslios datos neatsimena, jis paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Š.“ direktoriui G. L., kuris paaiškino, kad skola „D.“ yra apmokėta. Šios informacijos patikrinti negalėjo, kadangi Šiaulių mieste yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl UAB „Š.“ veiklos ir visi įmonės dokumentai buvo paimti policijos. O kitų dokumentų iki šios dienos G. L. jam neperdavė. Todėl jis šios informacijos patikrinti negalėjo, o rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria AAB „T.“ įtraukė UAB „Š.“ į kreditorių sąrašą. Skola iki šios dienos sumokėta nėra, kadangi nėra tam patvirtinančių dokumentų. G. L. jokių įmonės AAB „T.“ dokumentų iki šios dienos nėra perdavęs. Jokių dokumentų dėl UAB „Š.“ nėra perdavęs, tame tarpe ir kreditoriaus AAB „T.“ (1 t., 68 b. l.).
Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, įsidarbino UAB „Š.“ darbininku. Su juo dėl darbo šioje firmoje kalbėjosi G. L., iki tol jis G. L. nei asmeniškai, nei iš matymo nepažinojo. Minėto pokalbio metu jam G. L. paaiškino, kad priimtų jį dirbti už minimalią algą lentpjūvės darbininko pareigoms, kad jo darbo diena būtų kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. Dėl atlyginimo mokėjimo jam G. L. buvo paaiškinta, kad jį mokės grynaisiais pinigais du kartus per mėnesį, t. y. mokamas avansas ir likusi atlyginimo dalis. Dėl atlyginimo gavimo visada pasirašo algalapyje (jame stulpeliu būna surašytos visų darbuotojų pavardės ir išmokamas atlyginimas). Darbo sutartis su juo buvo pasirašyta gerokai vėliau, tačiau tikslios jos pasirašymo datos nepamena. Kas parengė darbo sutartį ir kas joje pasirašė kaip jį įdarbinantis asmuo, jis negali pasakyti, kadangi antrojo darbo sutarties egzemplioriaus negavo, o paties sutarties teksto neperskaitė ir neatkreipė dėmesio, kieno parašai joje yra sudėti. Jis tiesiog pasirašė, kur jam liepė pasirašyti G. L.. Pamena, kad be darbo sutarties jam buvo pateikta pasirašyti daugiau kažkokių dokumentų, tačiau kokių būtent, negali pasakyti, nes juos pasirašė jų neskaitydamas. Į jo kaip lentpjūvės darbininko pareigas įėjo darbas prie staklių, medienos rąstų padavimas į stakles, padėklų kalimas, kiti einamieji darbai, kuriuos paveda daryti G. L.. Kai jis darbininku šioje lentpjūvėje padirbo maždaug apie 2 mėnesius, tai G. L. jam pasiūlė tapti šios lentpjūvės direktoriumi. Savo pasiūlymą jis paaiškino tuo, kad jis pats dėl kažkokių priežasčių, kurių jam nenurodė, šiuo metu negali eiti direktoriaus pareigų ir kad jam (R.) direktoriumi nereikės būti neilgai, tik keletą mėnesių, tačiau nenurodė kiek būtent. Jis G. L. paaiškino, kad neišmanytų direktoriaus pareigų, kad neturi tokio darbo patirties ir pan., tačiau jis jį nuramino, sakė, kad jis direktoriumi bus įrašytas tik formaliai ir kad jam tereikės kartas nuo karto pasirašyti jo paduodamus dokumentus, susijusius su firmos veikla. Jį patikino, jog realiai jam jokių įsipareigojimų, susijusių su direktoriaus pareigomis nereikės atlikti, t. y. kad jis bus tik formaliai direktoriumi, o visą realų direktoriaus darbą kaip ir iki šiol atliks pats G. L., jis sutiko eiti firmos direktoriaus pareigas. Jo atlyginimas dėl pasikeitusių pareigų nepasikeitė, tačiau G. L. jam pateikė pasirašyti naują darbo sutartį. Kas šioje darbo sutartyje pasirašė kaip jį priimantis direktoriaus pareigoms, jis nežino, neatkreipė dėmesio, šios darbo sutarties egzemplioriaus taip pat neturi. Šiek tiek vėliau nei buvo pasirašyta pakeista darbo sutartis, tikslaus laiko nepamena, jis su G. L. vyko į Registrų centrą Šiauliuose, kur jis turėjo pasirašinėti įvairius dokumentus. Į Registrų centrą G. L. ėjo kartu su juo ir rodė, kur konkrečiai jis turi pasirašinėti. Ant kokių dokumentų pasirašinėjo, paaiškinti negali, nesidomėjo tuo. Jis niekada anksčiau niekur nėra dirbęs, kaip minėjo, jokio vadovaujamo darbo, neįsivaizduoja, kaip realiai yra organizuojamas firmos ir konkrečiai lentpjūvės darbas, nežino, kada būtent ir kokie būtent dokumentai turi būti tvarkomi organizuojant lentpjūvės veiklą, nieko neišmano apie buhalterinę apskaitą ir kitus panašius reikalus. Visą šitą darbą UAB „Š.“ atlieka G. L.. Jis kaip ir anksčiau dirbo prie staklių, t. y. darbininko darbą ir tik reikalui esant G. L. nurodymu pasirašinėjo jo jam pateiktus pasirašyti dokumentus. Firmos spaudo jis neturėjo. Jį turėjo G. L.. Kai jam G. L. pasiūlė tapti firmos direktoriumi, tai jis jam nieko nepaaiškino apie tai, kad juo tapdamas jis bus atsakingas už firmos buhalterinės apskaitos organizavimo klausimus, jei jis jam tai būtų paaiškinęs, jis tikrai nebūtų sutikęs imtis direktoriaus pareigų. Tuo labiau šiuo atveju jis jam paaiškino, kad jis nebus už nieką atsakingas, o tiesiog dėlios parašus ant einamųjų dokumentų ir tiek. Lentpjūvės teritorijoje įrengtomis biuro patalpomis naudojasi tik G. L., pastaruoju metu šiose patalpose be jo žinios niekas lankytis negali. Minėtos patalpos yra rakinamos ir raktą nuo jų turi tik G. L.. Minėtose patalpose yra laikomi, kaip jis supranta, nelabai svarbūs firmos veiklai dokumentai, o svarbūs dokumentai G. L. būna kažkur išvežami. Minėtose patalpose yra seifas, tačiau jo užraktas dabar yra sugedęs, remontuojamas ir seife niekas dėl to nėra laikoma. Firmos spaudą su savimi, kiek mato, visada vežiojasi G. L.. Jam niekas nėra žinoma apie tai, kad firma turėtų kur nors kokį nors biurą, patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat, kiek žino, be lentpjūvės teritorijos ir patalpų firma daugiau jokių kitokių gamybinių, sandėliavimo ir pan. paskirties patalpų ar teritorijos neturi, jis bent jau jų niekada nėra matęs. G. L. kiekvieną darbo dieną atvyksta į lentpjūvę ir duoda darbuotojams nurodymus, ką kiekvienas jų turi dirbti. Jis (R.) niekam jokių nurodymų neduoda. Jokių užsakymų iš klientų jis niekada nepriiminėja, tai daro G. L.. Pats, nepaisant to, kad buvo paskirtas direktoriumi, dirba lygiai tą patį darbą kaip ir iki šiol, t. y. dirba su mediena. Dėl jo pasirašomų dokumentų paaiškino, kad jis G. L. nurodymu yra pasirašęs apie 16 darbo sutarčių su firmos darbuotojais, tačiau su kuriais būtent, negali pasakyti. Taip pat per savaitę vidutiniškai 3 kartus tenka pasirašyti ant vadinamųjų CMR, kurie reikalingi dėl medienos išvežimo. Kai jis pasirašo minėtas darbo sutartis bei CMR, tai G. L. visada būna šalia jo. Kas pasirašo kitus firmos dokumentus, neturi supratimo. Jis tikrai nėra rašęs ir pasirašęs niekam jokio įgaliojimo dėl kokių nors su bendrovės veikla susijusių klausimų. Apie tai kokias pagal dokumentus pareigas firmoje eina G. L. nieko nežino, jo supratimu jis tiesiog yra firmos savininkas ir tiek. Ar su juo yra pasirašyta darbo sutartis, nežino ir jei yra pasirašyta, tai ar ją kaip firmos direktorius pasirašė jis, taip pat nieko paaiškinti negali. Dėl jam pateiktų parodyti dokumentų (darbo sutarties, atlyginimo žiniaraščio) paaiškino, kad juose tikrai yra ne jo parašas prie jo vardo ir pavardės (1 t., 70-73 b. l.).
Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sūnus E. R. prieš daugiau nei 2 metus laiko išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) miestą. Į Lietuvą kartu su drauge grįžęs paskutinį kartą, jei gerai pamena, buvo prieš Naujuosius Metus. Į Lietuvą trumpam jis grįžta vieną kartą per metus. Jam yra žinoma iš paties sūnaus, kad jis kokiais 2013 m. buvo G. L. paprašytas savo vardu įsiregistruoti G. L. priklausančią ir jo valdomą bendrovę „Š.“, t. y. jis buvo padarytas fiktyviu tos bendrovės direktoriumi, nors realiai jis toje lentpjūvėje dirbo tik pagalbiniu darbuotoju, yra mažo išsilavinimo ir tikrai neturi jokio supratimo, kaip yra organizuojama bendrovės veikla, tvarkoma jos buhalterija ir pan (1 t., 80-81 b. l.).
Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis niekada sau nėra pirkęs durpių briketų. 2014 m. sausio mėn. jis priėmė jo kaimynei O. D. atvežtus durpių briketus. Kaip buvo atsiskaityta už tuos briketus, jis nepamena, taip pat nepamena iš kokios firmos briketai buvo atvežti. Pamena, kad pasirašė ant sąskaitos faktūros (1 t., 87 b. l.).
Iš 2014-01-24 PVM sąskaitos - faktūros Nr. 1401011 matyti, kad D. P. iš UAB „Š.“ perka 1 toną durpių briketų (1 t., 84 b. l.).
Liudytoja O. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kiekvienais metais po kelis kartus per metus perka durpių briketus. Durpes perka iš Šiaulių, tačiau firmos pavadinimo nežino. Atsiskaito už durpes visada grynaisiais, jokių dokumentų nepasirašo. 2014 m. taip pat buvo užsisakiusi briketų, tačiau galėjo būti, kad jų atvežimo metu nebuvo namuose ir dėl to jos kaimynas D. P. priėmė durpių briketus ir pasirašė dokumentus (1 t., 89 b. l.).
Iš 2017-02-24 specialisto išvados Nr. 40-(U-1476)IS1-160-(13.2) matyti, kad:
1. 2014-01-10 sutartyje Nr. 5, sudarytoje tarp AAB „T.“ (tiekėjas) ir UAB „Š.“ (pirkėjas), nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja pagaminti ir pristatyti pirkėjui 1000 t kuro briketus, sutarties suma - 46 000 Eur. 2014-03-14 sutartyje Nr. 9, sudarytoje tarp AAB „T.“ (tiekėjas) ir UAB „Š.“ (pirkėjas), nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja pagaminti ir pristatyti pirkėjui 2000 t kuro briketus, sutarties suma - 82 000 Eur. AAB „T.“ per laikotarpį nuo 2014-01-12 iki 2014-03-17 pardavė UAB „Š.“ 1 541,70 tonų kuro briketų už 66 996,20 Eur sumą (pagal sutartį Nr. 5 parduota 757,30 t už 34 835,80 Eur ir pagal sutartį Nr. 9 parduota 784,40 t už 32 160,40 Eur). UAB „Š.“ tyrimo atlikimui nepateikė dviejų sąskaitų, patvirtinančių kuro briketų įsigijimą iš AAB „T.“, t. y. 2014-03-19 sąskaitos Nr. 73 ir 2014-03-17 sąskaitos Nr. 72. UAB „Š.“ tyrimo atlikimui nepateikė atsargų apskaitos registro už laikotarpį nuo 2014-01-0l iki 2015-09-03.
2. UAB „Š.“ iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbankas“) pervedė AAB „T.“ 25 000,00 EUR sumą (2014-01-13 - 10 000,00 EUR, 2014-01-20 - 5000,00 EUR, 2014-01-27 - 5 000,00 EUR ir 2014-02-17 - 5 000,00 EUR). 2013-09-27 papildomame susitarime Nr. 5 prie sutarties Nr. 20, sudarytos 2013-01-02, nurodyta, kad už UAB „K.“ įsigytas prekes iš AAB „T.“, mokėtojas - UAB „Š.“. Mokėjimo suma sutartyje nenurodyta. 2017-02-13 rašte Nr. 658, gautame iš AAB „T.“, nurodyta, kad 2014-01-13 UAB „K.“ skola AAB „T.“- 6 864,00 EUR; todėl, pagal 2013-09-27 papildomą susitarimą Nr. 5, UAB „Š.“ 2014-01-13 pervesta 10 000,00 EUR suma, pagal mokėjimo pavedimą Nr. 000077, AAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje registruota sekančiai: 6 864,00 EUR už UAB „K.“ skolą ir 3 136,00 EUR už UAB „Š.“ įsigytus briketus. Todėl, AAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje registruota, kad UAB „Š.“ už įsigytus kuro briketus pagal 2014-01-10 ir 2014-03-10 sutartis atsiskaitė už 18 136,00 EUR sumą. (25 000- 6864). Įvertinus AAB „T.“ pateiktus duomenis, UAB „Š.“ skola, pagal 2014-01-10 sutartį Nr. 5 ir 2014-03-14 sutartį Nr. 9, AAB „T.“ turėtų būti - 48 860,20 EUR (66996,20 (gauta prekių) - 18136,00 (apmokėta)). UAB „Š.“ tyrimo atlikimui nepateikė buhalterinės pažymos, dėl 2014-01-13 pervestos 10 000,00 EUR sumos paskirstymo buhalterinėje apskaitoje.
3. UAB „Š.“‘ 2014 m. sausio - vasario mėn. ūkio subjektams pardavė 23 t durpių briketų už 6 180,00 Lt (1789,84 EUR). 2014-01-23 į UAB „Š.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) EUR (AB „Swedbankas“) UAB „M.“ pervedė 1 080,00 Lt/312,79 EUR už įsigytas prekes. Ar kitos įmonės, nurodytos 2 lentelėje, atsiskaitė su UAB „Š.“ už įsigytus durpių briketus nustatyti nėra galimybės, nes tyrimo atlikimui nepateikti UAB „Š.“ kasos apskaitos dokumentai, kasos apskaitos registras ir pirkėjų apskaitos registras už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03. Kadangi UAB „Š.“ tyrimo atlikimui nepateikė pirkėjų apskaitos registro už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03, nėra galimybės nustatyti ar tyrimo atlikimui pateikti visi atsargų pardavimo dokumentai už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03. Kadangi UAB „Š.“ tyrimo atlikimui nepateikė atsargų apskaitos registro už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03, nėra galimybės nustatyti ar 2014 m. sausio - vasario mėn. parduotos 23 t durpių briketų, nurodytos 2 lentelėje, buvo gautos pagal 2014-01-10 ir 2014-03-10 sutartis. Kadangi UAB „Š.“ tyrimo atlikimui nepateikė pajamų apskaitos registro už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03, nėra galimybės nustatyti kiek UAB „Š.“ uždirbo pajamų per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03.
4. Atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. l d., 10 str. l d., 11 str. l d. ir 21 str. 1, 2 d. Juridinio asmens duomenys išraše nuodyti UAB „Š.“ vadovai: E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-04-25 iki 2014-07-07; G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-07 iki 2015-09-18.
5. 2013-11-04 įgaliojime nurodyta – „įgalioju MB „Tavo buhalterė“ buhalterinės tarnybos atstovą I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovauti UAB ,,Š.“ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje“. Tyrimo atlikimui nepateikta sutartis tarp UAB „Š.“ ir MB „Tv.“, todėl nėra galimybės nustatyti, už kokį laikotarpį MB „T.“ tvarkė UAB „Š.“ buhalterinę apskaitą.
5.1. Jei UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nevedė atsargų apskaitos registro, tai yra apskaitoje neregistravo iš AAB „T.“ gautų 1541,70 tonų kuro briketų už 66996,20 EUR sumą ir iš kitų ūkio subjektų gautų atsargų, apskaitoje neregistravo ūkio subjektams parduotų atsargų, tyrimo atlikimui nepateikė 2014-03-19 sąskaitos Nr. 73 - 4477,20 EUR ir 2014-03-17 sąskaitos Nr. 72 - 4747,80 EUR (prekės gautos iš AAB „T.“), tai dėl to nėra galimybės nustatyti koks atsargų likutis buvo 2014-01-01 datai ir 2015-09-03 datai, nėra galimybės nustatyti iš kiek ir iš kokių ūkio subjektų įsigijo atsargų, nėra galimybės nustatyti kiek ir kokiems ūkio subjektams pardavė atsargų, nėra galimybės nustatyti ar tyrimo atlikimui pateikti visi atsargų įsigijimą ir atsargų pardavimą patvirtinantys apskaitos dokumentai, tai dėl to UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimo (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 str. reikalavimo, nes nevedė atsargų apskaitos registro.
5.2. Jei UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nevedė pirkėjų apskaitos registro, tai yra apskaitoje neregistravo 23 t durpių briketų pardavimo už 6180,00 Lt (1789,84 EUR), neregistravo ir kitiems ūkio subjektams parduotų prekių ir atsiskaitymo, todėl nėra galimybės nustatyti, koks pirkėjų įsiskolinimas 2014-01-01 datai ir 2015-09-03 datai, ar 2 lentelėje nurodyti pirkėjai atsiskaitė už įsigytus durpių briketus (išskyrus UAB „M.“) su UAB „Š.“, nėra galimybės nustatyti, ar tyrimo atlikimui pateikti visi pardavimo apskaitos dokumentai ir pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai, dėl to UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimo (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 str. reikalavimo, nes nevedė pirkėjų apskaitos registro.
5.3. Jei UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nevedė tiekėjų apskaitos registro, tai yra apskaitoje neregistravo prekių/paslaugų gavimo ir atsiskaitymų su AAB „T.“ ir kitais tiekėjais, todėl nėra galimybės nustatyti tiekėjų įsiskolinimo 2014-01-01 datai ir 2015-09-03 datai, nėra galimybės nustatyti, ar tyrimo atlikimui pateikti visi pirkimo apskaitos dokumentai ir pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, nevedė kitų įsipareigojimų apskaitos registrų, todėl nėra galimybės nustatyti kitų įsipareigojimų dydžio 2014-01-01 datai ir 2015-09-03 datai, tai UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimo (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 str. reikalavimo, nes nevedė tiekėjų apskaitos registro ir kitų įsipareigojimų apskaitos registrų (atsiskaitymo už darbą apskaitos, mokėtinų mokesčių apskaitos ir kt.). Kadangi UAB „Š.“ 2014-01-13 pervesta 10 000,00 EUR suma AAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje registruota sekančiai: 6864,00 EUR už UAB „K.“ skolą ir 3136,00 EUR už UAB „Š.“ įsigytus briketus, UAB „Š.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. reikalavimo, nes nesurašė buhalterinės pažymos, dėl 2014-01-13 pervestos 10 000,00 EUR sumos paskirstymo buhalterinėje apskaitoje.
5.4. Jei UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nevedė ilgalaikio turto apskaitos registro, todėl nėra galimybės nustatyti kokį ilgalaikį turtą UAB „Š.“ turėjo 2014-01-01 datai ir 2015-09-03 datai, tai dėl to UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. reikalavimo, nes nevedė ilgalaikio turto apskaitos registro. Jei UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nevedė kasos apskaitos registro, tai yra apskaitoje neregistravo grynųjų pinigų išėmimo iš banko sąskaitos ir grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą (iš banko sąskaitos per laikotarpį nuo 2014-01-06 iki 2014-03-17 grynais pinigais: išimta - 81900,00 Lt/23719,88 EUR ir įnešta - 35 000,00 Lt/10 136,70 EUR), todėl nėra galimybės nustatyti grynų pinigų likučio 2014-01-01 datai ir 2015-09-03 datai, grynų pinigų apyvartos per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03, tai dėl to UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. reikalavimo, nes nevedė kasos apskaitos registro. Jei UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nevedė nuosavo kapitalo apskaitos registro, pajamų/sąnaudų apskaitos registro, todėl nėra galimybės nustatyti nuosavo kapitalo, kiek pajamų gavo ir kiek patyrė išlaidų, koks veiklos rezultatas, tai dėl to UAB „Š.“ per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. reikalavimo, nes nevedė nuosavo kapitalo apskaitos registro ir pajamų/sąnaudų apskaitos registro. Tyrimo metu įvertinus nustatytas aplinkybes ir pažeidimus iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Š.“ veiklos, turto (nepateikti: ilgalaikio turto apskaitos registrai, atsargų apskaitos registrai, pirkėjų apskaitos registrai, kasos apskaitos registrai), įsipareigojimų dydžio ar struktūros (nepateiktas tiekėjų apskaitos registras ir kitų įsipareigojimų apskaitos registrai (atsiskaitymo už darbą apskaitos, mokėtinų mokesčių apskaitos ir kt.), nuosavo kapitalo (nepateikti: nuosavo kapitalo apskaitos registras, pajamų/sąnaudų apskaitos registras) už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-03 (3 t., 74-84 b. l.).
UAB „Š.“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu pagal 2017-02-24 specialisto išvados Nr. 40-(U-1476)IS1-160-(13.2) dėstomosios dalies 2 lentelėje pateiktą informaciją surinktų duomenų apie O. D. (D. P.), UAB „Dt.“, UAB „Kr.“, UAB „O.“, (duomenys neskelbtini) autobusų parko atsiskaitymus su UAB „Š.“ už pateiktas prekes (durpių briketus) pagal nurodytas sąskaitas faktūras paaiškino, kad ši informacija parodo, jog bendrovėje „Š.“ vyko grynųjų pinigų apyvarta. Pagal kasos apskaitos organizavimo ir tvarkymo taisykles grynieji pinigai turi būti apskaitomi „Kasos knygoje“, kurioje turi būti nurodomas ataskaitinio laikotarpio pradžios grynųjų pinigų likutis bei ataskaitinio laikotarpio pabaigos grynųjų pinigų likutis. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, minėti duomenys taip pat turi būti apskaitomi (fiksuojami) ir buhalterinės apskaitos registre „Didžioji knyga“. Tyrimo metu nebuvo gauta UAB „Š.“ nei „Kasos knygos“, nei „Didžiosios knygos“, pagal kurias būtų galima nustatyti grynųjų pinigų likučius 2014-01-01 ir 2015-09-03 bei grynųjų pinigų apyvartos bendrovėje. Gauta informacija vertintina, kaip maža dalis visos bendrovėje vykusios grynųjų pinigų apyvartos ir nėra pakankama, kad būtų galima nustatyti, kiek grynųjų pinigų turėjo bendrovė konkrečiai datai. Tai yra konstatuota nurodytoje specialisto išvadoje, dėl to gauta informacija šios išvados nekeičia (1 t., 91-92 b. l.).
Iš UAB „O.“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2014-02-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ŠK Nr.1402014 UAB „Š.“ pardavė UAB „O.“ 8 t. durpių brikėtų už 2080,00 Lt, sąskaitą išrašė E. R.. UAB „O.“ apmokėjo grynais pinigais pagal kasos čekį (3 t., 86-89 b. l.).
Iš 2017-03-10 UAB „Raseinių autobusų parkas“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2014-01-28 UAB „(duomenys neskelbtini) autobusų parkas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ŠK Nr. 1401016 iš UAB „Š.“ pirko 4 tonas durpių briketų už 1120,00 Lt, apmokėjo grynais. Sąskaitą išrašė E. R.(3 t., 91-93 b. l.).
Iš UAB „Dt.“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2014-01-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ŠK Nr.1401012 UAB „Š.“ pardavė UAB „Dt.“ 2 t. durpių brikėtų už 540,00 Lt, sąskaitą išrašė E. R.. UAB „Dt.“ apmokėjo grynais pinigais pagal kasos čekį. Taip pat pagal 2014-02-14 PVM sąskaitą faktūrą` Serija ŠK Nr. 1402012 iš UAB „Š.“ pirko 2 tonas briketų už 540,00 Lt, apmokėjo grynais. Sąskaitą išrašė E. R.(3 t., 96-99 b. l.).
Iš 2017-04-13 UAB „Kr.“ pranešimo matyli, kad UAB „Kr.“ likviduota, tačiau pranešė, kad briketus pirko ir apmokėjo grynais pagal pinigų perdavimo orderį (3 t., b. l. 106).
Iš paštu ir elektroniniu paštu pateikto 2017-02-13 „AAB TZB D.“ darbuotojos S. B. paaiškinimo matyti, kad ji dirba „AAB T.“ darbo su klientais skyriaus vyriausia specialiste. Pagal savo pareigines instrukcijas ji paraiškas raštu ir žodžiu (telefonu) priima dėl kontraktų ir sutarčių sudarymo, dėl briketų išsiuntimo. Ruošia sutartis ir perduoda jas tvirtinti direktoriui. Derybos dėl UAB „Š.“ sutarties sudarymo, išsiuntimo ir skolų už išsiųstus briketus grąžinimo vyko jai dalyvaujant nuo 2014-03-12. Bendravimas vyko su G. L. telefonu ir elektroniniu paštu. Su jokiu kitu UAB „Š.“ direktoriumi nebendravo. Susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Laiškai pridedami. Derybos taip pat vyko telefono numeriu +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini). Ji naudodamasi el. paštu (duomenys neskelbtini), rašydama laiškus, adresuotus (duomenys neskelbtini), aktyviai bandė išspręsti kilusius nesklandumus dėl „Š.“ neatsiskaitymo su „T..“ – prašė apmokėti įsiskolinimus, teikė skolos apmokėjimo grafiką. 2014-06-11 „Š.“ el. laiško „D.“ išraše matyti, jog žadama „D.“ reikalavimus įvykdyti. Į kitus laiškus neatsakinėjama; nuo 2014 m. rudens ryšys nutrūko, į telefono skambučius niekas nebeatsakinėjo, į elektroniniu paštu siunčiamus laiškus atsakymų nebuvo (2 t., 55-72 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Privalomų įmokų vengimas suprantamas kaip kaltininko neteisėti veiksmai, kai kaltininkas nevykdo įstatymo ar kito norminio akto arba juridinio fakto pagrindu atsiradusios prievolės sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013). Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paminėtina, kad paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis (kasacinė nutartis Nr. 2K-462/2010). Vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-224/2008). Šio nusikaltimo sudėtis materialioji, todėl jo baigtumą lemia padarinių atsiradimas. Turtinės žalos padarymas apgaule vengiant privalomų įmokų padaromas esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta kaip turtinės žalos padarymas apgaule, būtina nustatyti joje minėtų požymių visumą.
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neginčija ir faktinių bylos aplinkybių, taip pat teisinio jų vertinimo, jo duoti parodymai atitinka kitus įrodymus.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo neįvykdyta prievolė įmonei „T.“, padaryta kaltinime nurodyto dydžio žala. Minėta žala atsirado kaip pasekmė visos grandinės sąmoningų veiksmų, atliktų G. L.. Buvo vengiama tinkamo prievolių vykdymo, klaidinamas kreditorius, žadama atsiskaityti. Apgaulė G. L. veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis, prisidengdamas E. R. vardu ir pavarde, tokiu būdu siekdamas apsunkinti įmonės AAB „T.“ žalos išieškojimą, sudarydamas sąžiningo verslininko įspūdį, būdamas faktiniu UAB „Š.“ direktorius ir savininkas, tačiau fiktyviu bendrovės direktoriumi įdarbinęs E. R., neturintį jokios patirties įmonės valdyme bei realiai to nevykdęs, laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2015-09-18 pats rūpindamasis visa bendrovės veikla bei buhalterinės apskaitos organizavimu, vengė atsiskaityti už gautas prekes – iš AAB „T.“ pagal 2014-01-10 sutartį Nr. 5 ir 2014-03-01 sutartį Nr. 9 UAB „Š.“ vardu įsigytus durpių briketus už 48860,20 eurų. Tai yra, siekė, kad dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų atsakomybė kiltų E. R. bei įmonei, kurios valdymas buvo aiškiai netinkamas bei apgaulingas. Šias aplinkybes byloje patvirtina ne tik surinkti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojo E. R. duoti parodymai, t. y. kad jam G. L. priklausančioje lentpjūvėje padirbus 2 mėnesius, kaltinamasis jam pasiūlė eiti įmonės direktoriaus pareigas, nors G. L. neabejotinai žinojo, kad E. R. neturi šioms pareigoms eiti tinkamo išsilavinimo ir tokios darbo patirties. G. L. E. R. paaiškino tuo, kad jis pats dėl kažkokių priežasčių, kurių nenurodė, šiuo metu negali eiti direktoriaus pareigų ir kad E. R. direktoriumi reikės būti neilgai, tik keletą mėnesių, tačiau nenurodė kiek būtent ir kad jis direktoriumi bus įrašytas tik formaliai, kad jam tereikės kartas nuo karto pasirašyti G. L. paduodamus dokumentus, susijusius su firmos veikla, jog realiai jam jokių įsipareigojimų, susijusių su direktoriaus pareigomis nereikės atlikti, t. y. kad jis bus tik formaliai direktoriumi, o visą realų direktoriaus darbą kaip ir iki šiol atliks pats G. L. (1 t., 71 b. l.).
Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad savo vardu kaltinamasis įgijo AAB „T.“ pasitikėjimą dirbdamas tiek su minima įmone UAB „Š.“, tiek su kitomis įmonėmis, tačiau elgdamasis su įmone neatsakingai, netinkamai besirūpindamas įmonės valdymu, taip pat dokumentų išsaugojimu bei įmonės buhalterija, sąmoningai nusamdęs fiktyvų direktorių, neturintį jokios patirties įmonės valdyme ir jam realiai neatliekant jokių direktoriaus pareigų, sudarė sąlygas suklaidinti tiekėją perduoti prekes. Paminėtina ir tai, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai pripažino, kad būdamas pardavėju, jis nesudarinėtų sutarčių su kita šalimi, jeigu žinotų, jog ją atstovauja fiktyvus asmuo. Todėl neabejotinai kaltinamasis suprato, jog klaidina pardavėją, o faktiškai jo valdoma įmonė tapo nemoki dėl aiškiai neteisėto, nusikalstamo įmonės valdymo. Nors realiai sandoris buvo daromas įmonės vardu, tačiau jos valdymas, įmonės buhalterinė apskaita bei kiti įmonėje daromi atsiskaitymai, kita ūkinė veikla bei faktinis įmonės turto valdymas rodo, kad tokiu būdu durpių tiekėjas civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo ir patirs turtinę žalą. Kad tokios aplinkybės atsirado, patvirtina UAB „Š.“ iškelta bankroto byla. Iš Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 sprendimo matyti, jog BUAB „Š.“ veikla pasibaigė. Tai tik patvirtina, jog nukentėjusio asmens reikalavimas liko be ekonominio padengimo.
Kadangi kaltinamasis apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas prekes, dėl to padarė durpių tiekėjui turtinės žalos, padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 186 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 41 str. 2 d.).
Padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas 8 kartus, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 5 kartus, teistumui neišnykus (4 t., 126 - 138 b. l.), baustas administracine tvarka (4 t., 106 - 125 b. l.), dirbantis (4 t., 105 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis teisiamas jau devintą kartą, nors nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 5 kartus, jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijos vidurkį.
Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2017-09-05 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.).
BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, pastovių pajamų, augina mažametį sūnų, gim. 2008-11-02. Iki inkriminuojamos veikos padarymo paskutinį kartą buvo nuteistas 2009-07-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. G. L. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, kritiškai vertina savo poelgį. Šios nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, bausmės vykdymą atidedant dvejų metų laikotarpiui (BK 75 str. 1 d.).
Byloje pareikštas AAB „TZB D.“ civilinis ieškinys dėl padarytos 48860,20 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39-41). Kaltinamojo veiksmai padaryti tyčiniais veiksmais. Iš Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 sprendimo matyti, kad pripažinta, jog BUAB „Š.“ veikla pasibaigė, patvirtinti nepatenkinti BUAB „Š.“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių yra ir nepatenkintas šio ieškovo reikalavimas. Kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, kaltinamasis žalos dydžio neginčija, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.
Kardomoji priemonė kaltinamajam byloje nėra paskirta.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2017-09-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams bei 120 MGL dydžio (4519,20 Eur) baudą
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL dydžio (753,20 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Šiaulių apygardos teismo 2017-09-05 nuosprendį.
AAB „TZB D.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti AAB „TZB D.“ iš G. L. 48860,20 eurų žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.