Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams J. L. ir V. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – N. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškinys su teismo pranešimu, kuriame buvo nustatytas 20 d. terminas atsiliepimui pateikti ir aiškiai nurodytos jo nepateikimo pasekmės, buvo įteiktas 2013 m. gruodžio 8 d. atsakovui asmeniškai, jis pats pasirašė pažymoje apie procesinių dokumentų įteikimą (b.l. 32). Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį ir 285 straipsnio 2 dalį priėmė sprendimą už akių, kuris buvo siųstas atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“ (b.l. 48). Atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui buvo pateiktas tik 2014 m. lapkričio 18 d. (b.l. 50).

Apeliacinės instancijos teismas atsakovei išaiškina, kad pagal CPK 142 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, o ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, teismas turi priimti tokį sprendimą. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Atsakovas neprašė atnaujinti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino, nenurodė jo praleidimo priežasčių. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai išaiškino atsakovui, jog jo prašymas yra pateiktas praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, kuris yra naikinamasis. Šiam terminui pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas atsakovui papildomai išaiškina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosavybės teise priklauso ne jo buvusiai sutuoktinei, bet jo nepilnametei dukrai, N. L. (b.l. 11-13). Butent ji, atstovaujama atsakovės J. L., 2009 m. gruodžio 28 d. sudarė su ieškovu Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2382315 su buitiniu šilumos vartotoju (b.l. 18-25). Skola už teikiamą šilumos energiją susidarė nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., tai yra tuo metu, kada atsakovo nepilnametė dukra neturėjo 14 m. Todėl pagal CK 2.7, 3.185 ir 4.144 straipsnių nuostatas atsakovas turi kartu su savo buvusia sutuoktine lygiomis dalimis atsakyti už savo nepilnamečio vaiko prievoles bei rūpintis jo turtu. Šios aplinkybės bei teisės normos buvo nurodytos ir pirmos instancijos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendime už akių. Todėl pripažintina, kad ieškovas savo prašyme nenurodė ir aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.