- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2S-355-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00402-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- J. V.
- Skolininkas
- D. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. M., skolininkė D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad 2022 m. kovo 21 d. per Antstolių informacinę sistemą (AIS) pateikė antstoliui L. J. skundą, kurio antstolis per 5 darbo dienas skundo neišnagrinėjo, pareiškėjas iki šiol jokio patvarkymo nėra gavęs, todėl teismui pateiktu skundu reikalauja „nurodyti antstolei A. M. iš skolininkės D. D. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-399-844/2011 nedelsiant pradėti vykdyti priverstinį prievolės išieškojimą pareiškėjo/išieškotojo J. V. naudai ir iš skolininkės D. D. sutuoktinio V. D. gaunamos nuolatinės išmokos – pensijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus“.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartis pareiškėjui išsiųsta 2022 m. balandžio 14 d. elektroninių ryšių priemonėmis ir laikoma įteikta 2022 m. balandžio 15 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai nutartimi 2022 m. balandžio 26 d. J. V. 2022 m. balandžio 8 d. pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. M., skolininkė D. D., laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
4. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. teisme gautas pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas įvardintas kaip „Skundas - trūkumų pašalinimas“, kuriame be tų pačių aplinkybių, nurodytų 2022 m. balandžio 8 d. skunde, pareiškėjas papildomai nurodė, kad pateikia skundą - AIS išrašą apie antstoliui L. J. pateiktą skundą 2022 m. kovo 21 d. per AIS sistemą ir paaiškina, jog dėl antstolio L. J. išieškojimo nevykdymo iš skolininkės D. D. jo naudai pagal vykdomąjį raštą, išieškotojas J. V. antstoliui yra pateikęs tik vieną skundą per AIS.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad patikslintu skundu pareiškėjas tik paaiškino, iš kokių požymių teismui reikėtų suprasti, kad skundas buvo pateiktas per I. A. dėmesį, kad pareiškėjas pridėjo 2022 m. kovo 21 d. skundo kopiją, tačiau šis skundas yra kitokio turinio nei pateiktas kartu su 2022 m. balandžio 8 d. skundu teismui.
6. Iš pareiškėjo 2022 m. kovo 21 d. dokumento, įvardinto kaip skundas, adresuoto antstoliui L. J., turinio padarė išvadą, kad šiuo procesiniu dokumentu pareiškėjas neskundė jokių antstolio L. J. veiksmų, o nurodė tam tikras jam žinomas aplinkybes ir suformulavo prašymą atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnyje.
7. Pažymėjo, kad CPK 667 straipsnis numato, kad siekiant nustatyti skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies dydžio nustatymą, antstolis, jeigu tam yra pagrindas, pirmiausiai turi kreiptis į patį skolininką, kuris per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos turi teisę pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai skolininkas per nustatytą terminą nepateikia antstoliui aukščiau nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
8. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies normą, skundai dėl antstolio veiksmų pateikiami tiesiogiai jam ir tik tuo atveju, jeigu antstolis jų neišnagrinėja per 5 darbo dienas, atsiranda teisė su skundu kreiptis tiesiogiai į teismą (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad 2022 m. balandžio 15 d. pateiktas priedas įvardintas kaip „Skundas“ antstoliui buvo per AIS sistemą vis dėl to buvo pateiktas. Taip pat iš pateiktų duomenų neaišku, kokio turinio skundą pareiškėjas teigia pateikęs antstoliui, t. y. ar skundą, kurį teismui pateikė 2022 m. balandžio 8 d., ar dokumentą, įvardintą kaip „Skundas“, kurį teismui pateikė 2022 m. balandžio 15 d. ir kuris iš esmės yra prašymas antstoliui.
10. Kadangi pateiktais patikslintas duomenimis pareiškėjas nepatvirtino, jog 2022 m. kovo 21 d. per AIS pateikė antstoliui L. J. skundą, kuris turėjo būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas, o pateikė prašymą atlikti CPK 667 straipsnyje numatytus vykdymo veiksmus, pareiškėjui teisė, numatyta CPK 510 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis į teismą, neatsirado. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo 2022 m. balandžio 8 d. teismui pateiktas procesinis dokumentas – skundas negali būti priimtas kaip nagrinėtinas teisme CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
11. Esant šioms aplinkybėms, sprendė, kad pareiškėjas nepašalino 2022 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. nepateikė duomenų apie 2022 m. kovo 21 d. skundo pateikimą antstoliui, kurio veiksmai skundžiami, teismui pateikė du savo turiniu skirtingus procesinius dokumentus, kurie, pareiškėjo teigimu, yra skundai ir buvo pateikti antstoliui, tačiau su tokiu pareiškėjo vertinimu nėra pagrindo sutikti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Pareiškėjas J. V. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo 2022 m. balandžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinės bylos Nr. e2YT-1751-839/2022 nutartį panaikinti bei išnagrinėti jo 2022 m. balandžio 14 d. skundą iš esmės. Atskirojo skundo motyvai:
12.1. pareiškėjas pateikė antstoliui L. J. 2022 m. kovo 21 d. skundą, kadangi nuo 2016 m. sausio 29 d., kai apeliantas pateikė vykdomąjį raštą Nr. 2.399-844/2011 priverstiniam prievolės išieškojimo vykdymui iš skolininkės, antstolis daugiau kaip 6 metus nevykdė iš skolininkės D. D. išieškojimo;
12.2. pirmosios instancijos teismas šališkai nustatė, kad 2022 m. balandžio 14 d. „Skundas - trūkumų pašalinimas“ priedo – 2022 m. kovo 21 d. skundo turinio matyti, jog pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, nurodė antstoliui informaciją apie tai, kad skolininkės sutuoktinis gauna pensiją ir prašė antstolio L. J. pasiūlyti raštu jam, išieškotojui (pareiškėjui) J. V., su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios nuolatinės išmokos dalies nustatymo iš skolininkės sutuoktinio V. D. gaunamos nuolatinės išmokos – pensijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus;
12.3. antstolis L. J. iš skolininkės jau daugiau kaip 6 metus nevykdo išieškojimo jo naudai iš skolininkės D. D., tad pareiškėjas per AIS antstoliui 2022 m. kovo 21 d. pateiktame skunde skundė antstolio neveikimą, tai yra L. J. pasyvumą, kadangi antstolis pats nesikreipė į skolininkę bei išieškotojui J. V. daugiau kaip 6 metus nepasiūlė su prašymu kreiptis į teismą dėl D. D. priklausančios nuolatinės išmokos dalies nustatymo iš skolininkės sutuoktinio V. D. gaunamos nuolatinės išmokos – pensijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje;
12.4. neaišku kodėl išnagrinėjo pareiškėjo J. V. ankstesnį 2022 m. balandžio 8 d. skundą, nors pagal įstatymą turėjo išnagrinėti apelianto jau vėlesnį 2022 m. balandžio 14 d. skundą - trūkumų pašalinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų. patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
14. J. V. prie skundo pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir AIS puslapio fotonuotrauką. Nors skunde apeliantas nesuformulavo prašymo pridėti prie bylos šiuos naujus įrodymus, neargumentavo kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bet jų patį pateikimo faktą teismas vertina kaip prašymą juos prijungti prie bylos.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.).
16. Šiuo atveju neaišku kokią reikšmę nagrinėjamam klausimui turi Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis. Tiek ji, tiek AIS puslapio fotonuotrauka ( joje, beje, nėra nuorodos, jog buvo pateiktas skundas dėl antstolio L. J. ar L. J. ) neabejotinai galėjo būti pateikti anksčiau, todėl juos pridėti prie bylos atsisakoma.
17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (2 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (4 dalis). Taigi Civilinio proceso kodekse numatyta išankstinė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka: asmuo skundą turi pateikti antstoliui. Šis, išnagrinėjęs skundą, jį tenkina arba ne. Netenkinus skundo, antstolis skundą su vykdomąja byla privalo persiųsti teismui.
19. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė skundą dėl antstolio neveikimo, nes antstolis nepasiūlo jam kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo ir neišnagrinėjo jo 2022 m. kovo 21 d. skundo dėl antstolio veiksmų. Šalindamas teismo nustatytus trūkumus, apeliantas konkrečiai nurodo, kokius antstolio veiksmus skundžia. Nors pareiškėjo skundą antstoliui teismas vertino kaip siūlymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo vertinimu nesutinka.
20. CPK 667 straipsnyje yra numatytas turto dalies nustatymo mechanizmas bei imperatyviai nustatytos pareigos antstoliui. Antstolis, areštavęs bendrą turtą, privalo pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Pareiškėjas skunde antstoliui nurodo, kad jis nesutinka su tuo, kad antstolis ilgą laiką vykdydamas išieškojimą, nepasiūlė jam kaip išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, nors kitas antstolis vykdydamas išieškojimą iš to paties skolininko tai padarė. Skunde jis ne pasiūlė, o atsižvelgęs į įstatyme numatytą formuluotę, skundė antstolio neveikimą ir prašė antstolį pradėti veikti, t. y. pasiūlyti jam nustatyti skolininko turto dalį. Pateikė teismui įrodymus, kad skundas buvo išsiųstas antstoliui per antstolių informacinę sistemą.
21. Iš nustatytų aplinkybių sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė, jog nėra aišku kokį antstolio neveikimą skundžia apeliantas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos medžiagos yra pakankamai aišku kokį antstolio neveikimą bei kokiais motyvais (skundų neišnagrinėjimą ir neveikimą pagal CPK 667 straipsnio nuostatas) skundžia apeliantas. Patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų apeliantas aiškiai suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, nurodydamas konkrečius skundžiamus antstolio neveikimo veiksmus. Apeliantas , šalindamas trūkumus, pateikė 2022 kovo 21 d. skundo dėl L. J. neveikimo kopiją. Nors iš paties skundo sunku identifikuoti, jog jis buvo pateiktas per AIS, bet, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet skundo (ne) pateikimo aplinkybė galėjo būti pasitikslinta pradėjus spręsti prašymą iš esmės – gavus antstolės atsiliepimą dėl skundo ar paties teismo pasinaudojant viešųjų registrų duomenimis.
22. Kaip minėta, pagal CPK nustatytą teisinį reglamentavimą, antstoliui neišnagrinėjus skundo per įstatyme nustatytą terminą (arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavus teismui), asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo (arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį įgijo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, skųsdamas antstolio neveikimą, bei kartu prašyti teismo išnagrinėti apelianto pateiktą skundą. Pirmos instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, be pakankamo pagrindo konstatavęs, kad apeliantas nesilaikė CPK 510 straipsnyje 2 dalyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
23. Kasacinio teismo pripažįstama, jog teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui, kuris mano, kad antstolis pažeidžia jo teises, kreiptis teisminės gynybos. Išvada, kad vykdymo proceso dalyvis neturi teisės kreiptis į teismą tol, kol antstolis nepriima patvarkymo dėl jo skundo, be kita ko, reikalavimas antstoliui CPK 510 straipsnyje įtvirtintais terminais nepriėmus jokio patvarkymo dėl paduoto skundo, skųsti jo neveikimą, yra ydinga, nes veda prie ,,užburto rato“ procesinės situacijos, neatitinka teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013, 2014 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014).
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir apelianto skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.