Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo R. B. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus. R. B. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

R. B. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 19 d. 13 val. iki 2017 m. lapkričio 28 d. 16 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, Pakruojo r., Žeimelio sen., (duomenys neskelbtini), per neužrakintas duris įsibrovė į A. N. priklausanti garažą ir malkinę, bei per du kartus pagrobė 13 vienetų metalinio tinklo rulonų, bendros 500 Eur vertės, ir metalinį žemės grąžtą, 10 Eur vertės, taip padarė nukentėjusiajam A. N. 510 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis nurodo, kad pripažino savo kaltę, bendradarbiavo išaiškinant nusikaltimą ir pats parodė, kur yra pavogti daiktai, pabrėžia, jog visi pavogti daiktai yra grąžinti nukentėjusiajam, todėl žala nepadaryta. Atsiliepimų į nuteistojo R. B. skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėjas advokatas E. Jankaitis prašė ginamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo R. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nuteistasis prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. B. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į nuteistojo asmenybę – R. B. teisiamas vienuoliktą kartą (II t., b. l. 23–31, 32–104), teistumui neišnykus (BK 97 straipsnis) padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), anksčiau teistas daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, 2017 m. balandžio 18 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, naują veiką padarė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d., ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (II t., b. l. 14–22), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (II t., b. l. 10.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (II t., b. l. 12), registruotas darbo biržoje (II t., b. l. 105), nedirbantis (II t., b. l. 106).Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors nuteistajam R. B. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, tačiau jos dydis gerokai mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Dėl to nuteistajam R. B. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnyje numatytu pagrindu), visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšis ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo R. B. apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.