- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- N-62-4035-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00848-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 4 d. D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 4 d., apie 21.15 val., Anykščių rajone, Naujųjų Elmininkų kaime, vairavo automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,29 promilių ± 5 % girtumas), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutarimu D. V. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė įspėjimą, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, D. V. galutinai paskyrė 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad D. V. padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Pažymėjo, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkotesterio parodymų kvitu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Nurodė, kad nėra pagrindo netikėti Institucijos pareigūnų parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir detalūs. Atkreipė dėmesį, jog pareigūnai E. B. ir M. M. tvirtai nurodė, kad D. V. įvykio metu sėdėjo prie automobilio vairo ir bandė išvažiuoti iš griovio, nes mašina judėjo į priekį ir atgal. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo, teismas vertino kaip asmens pasirinktą gynybos būdą. Liudytojų T. J. ir G. L. parodymais teismas taip pat nesivadovavo, kadangi T. J. yra D. V. draugas, o G. L. liudyti teisme prašė T. J., todėl jie, duodami parodymus, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Pabrėžė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo liudytojų T. J. ir G. L. rašytinius paaiškinimus teismui pateikė tik daugiau kaip po mėnesio, apie šiuos asmenis nenurodė policijos pareigūnui, kai jam buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sulaikytas, į policijos komisariatą buvo atvykęs jo sūnus ir draugas, tačiau jie Institucijos pareigūnams taip pat nenurodė, jog automobilį vairavo T. J., o ne D. V.. Pats T. J., kaip jis teigia, atvykęs į įvykio vietą ir neradęs palikto automobilio, taip pat iš karto neatvyko į policijos komisariatą paaiškinti visų įvykio aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paaiškinimus, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK reikalavimus, asmens girtumas buvo nustatomas netinkamai, D. V. būdamas Institucijos budėtojų dalyje galėjo vartoti alkoholį, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad asmens girtumas buvo nustatytas alkotesteriu, kurio patikra galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d., šie duomenys buvo įrašyti į minėto prietaiso žurnalą, be to, policijos pareigūnai patvirtino, jog D. V. buvo visiškai girtas ir budėtojų dalyje buvo paliktas policijos darbuotojų priežiūroje, kur buvo atlikta jo krata, todėl jis negalėjo vartoti alkoholį budėtojų dalyje. Teismas nurodė, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, jog 2010 m. gruodžio 4 d. vakarą buvo labai girtas. Taip pat pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK reikalavimus, jame yra nurodyta, jog D. V. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau nenurodytas ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą. Kita vertus, tai netrukdo teismui, priimant nutarimą, minėtą trūkumą ištaisyti. Atsižvelgęs į tai, remdamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus papildomai kvalifikavo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, nes jis policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei D. V. asmenybę.
II.
Apeliaciniu skundu D. V. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu automobilio nevairavo, o tik sėdėjo prie jo vairo, todėl negali būti pripažintas tinkamu ATPK 126 straipsnyje numatyto pažeidimo subjektu. Pažymi, jog buvo pažeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimai, kadangi asmens neblaivumas nebuvo nustatytas nedelsiant, neaišku koks buvo jo neblaivumo laipsnis įvykio metu. Be to, asmuo ilgą laiką buvo paliktas be policijos pareigūnų priežiūros, todėl galėjo vartoti alkoholinius gėrimus po įvykio, ši aplinkybė nėra paneigta, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atkreipia dėmesį, kad teismas neapklausė Institucijos budėtojo, budėjusio 2010 m. gruodžio 4 d., kai D. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą, nors minėtas Institucijos pareigūnas galėtų patvirtinti arba paneigti aplinkybę, jog asmuo alkoholinius gėrimus vartojo po pristatymo į policijos komisariatą. Pabrėžia, kad D. V. apžiūra ir daiktų patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant ATPK 268 straipsnio nuostatas, kadangi jos atlikime dalyvavo tik vienas kviestinis, be to, jis nepasirašė, taip pat nepažymėta ar asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas atliktas, ar ne. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokias įrodymais jis remiasi asmens veiką papildomai kvalifikuodamas pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, pažeidė non reformatio in peius principą. Mano, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų T. J. ir G. L. parodymais, kadangi G. L. paprašyti liudyti teisme galėjo tik T. J., nes D. V. jo nepažįsta, be to, T. J. teisme buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui įrodymus, jog automobilį įvykio metu vairavo ne jis, pateikė pirmo teismo posėdžio metu, ATPK 272 straipsnis neriboja per kiek laiko galima pateikti tokius įrodymus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog D. V. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, rėmėsi tik prielaidomis bei spėjimais, pilnai, objektyviai ir visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt. Tuo tarpu, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
D. V. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas apeliaciniame skunde iš esmės kelia pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimą ir neigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2010 m. gruodžio 4 d., apie 21.15 val., Anykščių rajone, Naujųjų Elmininkų kaime, D. V. būdamas neblaivus vairavo automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant minėtų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, būtina nustatyti pažeidimų objektyviąją pusę apibūdinančią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio Institucijos pareigūno E. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 12) ir jo bei pareigūno M. M. teisme duotų parodymų (b. l. 34-35) matyti, jog D. V. įvykio metu sėdėjo prie automobilio vairo ir bandė išvažiuoti iš griovio, nes mašina judėjo į priekį ir atgal. Pabrėžtina, kad minėtos aplinkybės liudytojai T. J. ir G. L. paneigti negalėjo, kadangi tuo metu jie įvykio vietoje nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo jų parodymais. Be to, iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, jog 2010 m. gruodžio 4 d., 21.54 val. alkoholio matavimo prietaisu D. V. buvo nustatytas 3,29 promilių neblaivumas, su alkotesterio parodymais asmuo sutiko ir tai patvirtino parašu (b. l. 5), tačiau nuo paaiškinimo atsisakė (b. l. 7). Kita vertus, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigiama, kad asmuo alkoholį galėjo vartoti jau po minėto įvykio, argumentuojant tuo, jog asmens apžiūra buvo atlikta netinkamai ir asmuo buvo paliktas be priežiūros.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad D. V. apžiūra ir daiktų patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant ATPK 268 straipsnio nuostatas, kadangi jos atlikime dalyvavo tik vienas kviestinis, be to, jis nepasirašė (b. l. 11), todėl apeliacinės instancijos teismas minėtos apžiūros protokolu nesivadovauja. Tačiau pažymėtina, kad tai nepaneigia paties asmens kratos atlikimo fakto. Be to, policijos pareigūnai E. B. ir M. M. apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme tvirtai nurodė, jog D. V. įvykio metu buvo visiškai girtas, o pristačius jį į budėtojų dalį buvo atlikta asmens krata ir asmuo paliktas policijos darbuotojų priežiūroje, todėl vartoti alkoholį policijos komisariate jis negalėjo (b. l. 34-35). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog įvykio metu atvykus pareigūnams jis buvo labai girtas (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus.
Apeliaciniame skunde D. V. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmens veiką papildomai kvalifikavo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. V. atžvilgiu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
D. V. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą atmesti.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jam 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.“
Nutartis neskundžiama.