Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-899-993/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
1-899-993/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38988-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Vidas Adomaitis, Violeta Naujokienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-899-993/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38988-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,kaltinamajam T. K. ir jo gynėjui advokatui Vidui Adomaičiui,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovei advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2. Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė atlikta 2015 m. vasario 18 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. K. 2021 m. lapkričio 7 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su S. P. metu panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis pastūmė ją iš nugaros, dėl ko ji nukrito ant kelių, tada jai atsisėdus ant grindų, jis spyrė jai ne mažiau kaip keturis kartus į kairės ir dešinės pusės šonus bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ne mažiau kaip tris kartus rankų delnais sudavė jai į veido sritį ir rankomis suėmęs jai už galvos ne mažiau kaip du kartus trenkė jos galvą į spintelę, esančią už nugaros, tokiu būdu sulaužė jos nešiojamus akinius ir nukentėjusiajai S. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nugaroje, juosmens srityje, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairės krūtinės ląstos pusės X, XI šonkaulių lūžiais.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad jis su S. P. draugavo apie porą mėnesių, tada susipyko. Jis norėjo su ja susitaikyti, atvažiavo pas ją į namus, pasiėmė ją pas save, tačiau susitaikyti nepavyko, jie dar labiau susipyko, abu buvo išgėrę, įvyko žodinis konfliktas ir tuomet jis pastūmė S. P., ji atsitrenkė į spintelę. Jis nuėjo miegoti, o nukentėjusioji liko pas jį namuose, jam užmigus lindo į jo kišenes, todėl jis dar labiau supyko. Namų raktai buvo ant stalo. Supykęs jis pastūmė S. P. ir pastaroji atsitrenkė į krosnį, vėliau ji pati paskambino 112, jis atrakino duris ir jiedu abu išėjo į lauką. Jis pamatė, kad atvažiavo policija, todėl su S. P. išėjo į lauką. Jis matė, kad nukentėjusiajai iš lūpos bėga kraujas, ją išvežė į ligoninę. Jis pripažįsta, kad konflikto metu galėjo S. P. sulaužyti šonkaulius, nes pora kartų spyrė jai į šonus. Jis nepastebėjo, kad S. P. būtų anksčiau sužalota. Šiuo metu jis nedirba, nes prižiūri savo tėvus. Su S. P. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka jai sumokėti 500 Eur neturtinės žalos, sutinka atlyginti už sulaužytus akinius. Iš viso jis sutiktų sumokėti 1 000 Eur.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 7 d. apie 20.30 – 21.00 val. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo truputį vartojusi alkoholio. Namuose viena gėrė degtinę, išgėrė apie 200 g. Jai tuo metu paskambino pažįstamas T. K.. Jų artima aplinka nesieja, jis tiesiog yra jos pažįstamas, ne kartą anksčiau kartu vartoję alkoholinius gėrimus. Jis telefonu jai pasakė, kad yra netoli jos namų, kvietė ją ateiti. Ji užrakinusi savo buto duris, pasiėmusi tik savo telefoną, nuėjo iki autobusų sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jos laukė T. K.. Jis buvo su savo mama. Ar jis buvo blaivus, negali pasakyti. T. K. pakvietė ją pas save į svečius. Ji sutiko. Jie trise troleibusu nuvažiavo pas T. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai yra nuosavas didelis namas, kuriame gyvena kelios šeimos. Nei vienas butas tame name nepažymėtas jokiu numeriu. T. K. gyvena namo antrame aukšte. Nuėjus į T. K. namus, jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Jis turėjo butelį degtinės. Kiek pamena, tarp jos ir T. K. nebuvo jokio konflikto. Kadangi jau buvo sutemę, ji norėjo eiti namo ir jam pasakė, kad išeina. T. K. dėl to supyko, užrakino duris, įsidėjo raktus į savo kelnių kišenę ir neleido jai išeiti. Jis sakė, kad ji girta ir niekur neis, rodė vidurinį pirštą. Ji atsistojo virtuvėje prie išėjimo durų, tačiau jis sakė, kad niekur ji neišeis. T. K. priėjęs prie jos pradėjo ją stumdyti, atsitempė ją į kambarį ir grubiai pasodino ant kėdės. Ji kažkiek pasėdėjo, po to vėl ėjo į virtuvę. Tuo metu T. K. ją stūmė, ji nukrito ant žemės. Ji atsikėlus nuėjo virtuvėje prie išėjimo durų ir atsisėdo ant žemės. Tuo metu T. K. pradėjo ją spardyti kojomis į šonkaulius, spyrė keletą kartų į abi puses. Ji sėdėdama ant žemės susigūžė, bandė rankomis užsidengti galvą. Apspardęs ją jis nuėjo ir atsigulė į lovą. Ji liko sėdėti prie durų. Po keleto minučių ji atėjo prie T. K. ieškoti buto raktų. Įkišo ranką į jo kelnių kišenę, tačiau T. K. jai pasakė, kad raktai yra kitoje užgultoje kišenėje. Tuomet ji nuėjo atgal į virtuvę ir atsisėdo ant žemės. T. K. pagulėjęs atsikėlė ir atėjęs prie jos pradėjo savo rankų delnais smūgiuoti jai į veidą. Sudavė mažiausiai tris kartus į veidą, tikslių vietų įvardinti negali. Bandė dengtis veidą, bet nepavyko. Buvo labai išsigandusi, sėdėjo ir nejudėjo. Viso šio įvykio metu kitame kambaryje buvo T. K. tėvai, tačiau jie nebuvo atėję pažiūrėti, kas vyksta. T. K. rėkė, kad ją užmuš, gąsdino, kad ji savo rajone gatvėmis nevaikščios. Jis iš šaldytuvo pasiėmė dar vieną butelį degtinės, pasistatė kambaryje ant stalo ir gėrė. Ji daugiau negėrė. Netrukus T. K. užsnūdo. Tuo metu ji iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Sakė, kad jos neišleidžia iš buto, prieš ją smurtauja ir prašė, kad atvyktų policija. Išgirdęs jos pokalbį, T. K. atsikėlė. Jis jai daugiau nieko nedarė. Dar iki atvažiuojant policijai T. K. atrakino duris. Ji išėjo iš buto, kieme sutiko policijos pareigūnus ir greitąją. Pareigūnai bendravo su T. K., o ją apžiūrėjo medikai. Jie informavo, kad ją reikia vežti į ligoninę. Dar jiems būnant T. K. namų kieme, policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą. Jai nustatytas 2,89 promilių girtumas. Ji buvo nuvežta į Kauno klinikas. Po medikų apžiūros jai nustatyti dviejų šonkaulių lūžiai. Jai skauda kairį šoną, nugaros dešinę pusę, dešinę pilvo pusę, galvos kairę pusę, ten yra guzas, dešinę ranką virš alkūnės, toje vietoje yra mėlynė. Nubalnoti abu keliai. Skauda nosį, taip pat skauda dešinį skruostą. Po šio įvykio T. K. ji nematė, su juo nebendravo, susisiekti su ja jis nebandė. Pas jo tėvus nebuvo nuėjusi, nes anksčiau yra buvę taip, kad T. K. buvo užrakinęs duris ir neišleido jos, tą kartą buvo nuėjusi pas jo tėvus, bet jie jai tik pasakė, kad raktų neturi, todėl šį kartą net ir nėjo. Ji atsistojo virtuvės zonoje. Virtuvė su svetaine yra sujungta viena bendra erdvė. Kai stovėjo virtuvėje, jis prie jos priėjo ir pradėjo rankomis ją tampyti, stumdyti bei grubiai pasodino ją ant kėdės. Dėl šių veiksmų ji fizinio skausmo nejuto. Kažkiek pasėdėjo, o tada, kai atsistojo, jis vėl priėjęs prie jos, ją iš nugaros pastūmė abejomis rankomis, dėl ko ji nukrito tiesiai ant kelių ir jai suskaudo kelius. Tada ji tiesiog atsisėdo ant grindų, o T. K. pradėjo ją spardyti jai į šonus, į šonkaulius. Jai skaudėjo. Spyrė į abi puses ne mažiau kaip po du kartus į kiekvieną pusę abejomis kojomis. Ji tiesiog susigūžė ir stengėsi ramiai būti, kad jis tiesiog kuo greičiau nuo jos atsitrauktų. Jis atsitraukė ir nuėjo ant lovos atsigulti. Kai atsigulė, ji priėjo prie jo ieškoti buto raktų, bet jis nemiegojo ir pasakė, kad raktai kitoje kišenėje, todėl grįžo į virtuvės zoną, atsisėdo ant grindų. T. K. vėl prie jos priėjo ir tada pradėjo rankų delnais jai smūgiuoti į veidą, dėl to irgi juto fizinį skausmą. Tiksliai į kurias vietas trenkė, negali pasakyti, tiesiog į veido sritį trenkė ne mažiau kaip tris kartus abejomis rankomis, rankų delnais. Tada stovėdamas jai iš priekio rankomis jai suėmė už galvos ir trenkė jos galvą į spintelę, kuri buvo jai už nugaros. Trenkė ne mažiau kaip du kartus, dėl to juto fizinį skausmą. Viso šio konflikto metu ji nerėkė, pagalbos nešaukė, nes bijojo, norėjo tiesiog, kad jis liautųsi. Jai buvo diagnozuoti šonkaulių lūžiai. Kitą dieną T. K. parašė grasinančio pobūdžio žinutes, kad ją užmuš. Taip pat skambino ir iš savo, ir iš savo mamos, iš savo tėčio numerio, tačiau į skambučius ji neatsiliepė. T. K. pažinojo apie du mėnesius. Jie su juo nebuvo pora, tačiau būdavo, kad kartais likdavo pas jį nakvoti. Anksčiau su T. K. būdavo, kad pakonfliktuoja, tačiau kai būdavo neblaivus. Kai būdavo blaivus, nekonfliktuodavo. Kai T. K. jai sudavė smūgius į veido sritį bei suėmęs jai už galvos trenkė į už nugaros buvusią spintelę, tai apgadino jos korekcinius regos akinius, kuriuos visada nešioja – skilo akinių rėmelis ir deformavosi. Ji nuėjusi į optikos saloną „Pilies optika“ sužinojo, kad nauji regos korekcijos akiniai jai kainuotų 459 Eur, tačiau kol kas naujų neįsigijo, nes suma nėra maža, o tam skirtų pinigų neturi, todėl, nors ir labai nepatogu, nes rėmelis kreivas, naudoja senuosius akinius, kuriuos sulaužė T. K.. Dėl patirto sužalojimo ji po įvykio vartojo vaistus „Naklofen“ ir „SedatifPC“, kurių bendra kaina buvo apie 11 Eur. Dėl šio įvykio jaučia pasekmes iki šiol – jaučia nerimą, jai sunku užmigti, dažnai sapnuoja košmarus ir naktį pabunda, bijo, kad įvykis nepasikartotų. Taip pat jaučia sunkesnį kvėpavimą, negali staigiau pasisukti, ar sunkiai kelti daiktus, nes jaučia skausmą tose vietose, kur buvo lūžę šonkauliai. 2021 m. lapkričio 7 d. po įvykio grįžusi namo iš ligoninės, apie 02.30 val. ji T. K. parašė trumpąją žinutę. Rašė, kad iš ligoninės pranešta policijai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl jos sužalojimo. Taip jam parašė todėl, kad ji jo bijojo, norėjo, kad jis žinotų, jog ne ji pati rašė pareiškimą ir kreipėsi į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kad ligoninė pati policijai pranešė. Ji net būdama ligoninėje atsisakė pasakyti, kas jai padarė sužalojimus, nes bijojo T. K.. Tada jis jau dienos metu jai rašė grasinančio pobūdžio žinutes. Ji jo siųstas žinutes suvokia kaip realią grėsmę jai, mano, kad jis taip, kaip rašo, taip ir pasielgtų, ypač būdamas neblaivus. Būdamas blaivus galbūt nieko jai nepadarytų. Ji T. K. bijo (1 t., b. l. 25-26, 30-31, 36-37).

Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 7 d. T. K. paprašė, kad paskambintų S. P., kad ji išeitų į lauką, nes buvo gal kokios dvi savaitės kaip jie susipykę, nebendravo ir jis norėjo su ja susitaikyti. Ji paskambino S. P., paklausė, ar ji išeis į lauką, kai T. K. atvažiuos prie jos namų. Ji sakė, kad išeis ir taip pat prašė, kad ir ji atvažiuotų su juo kartu. Nežino, kodėl taip prašė. Jie su T. K. nuvažiavo iki S. P., paskambino jai ir ji išėjo į lauką. Buvo viešojo transporto stotelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji atrodė akivaizdžiai neblaivi, nes labai svirduliavo ir nerišliai kalbėjo. Nukritusi nebuvo. Ji nesiskundė niekuo, kad jai kažką skaudėtų. Nepastebėjo, kad ji būtų sužalota, atrodė sveika. Tada T. K. ją pasikvietė važiuoti pas juos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Viskas buvo gerai, niekas tarpusavyje nesipyko. Ji sutiko ir jie visi trys su taksi nuvažiavo pas juos į namus. Taksi iškvietė T. K. iš savo numerio. Jie gyvena antrame namo aukšte. Bute yra du kambariai. Kai grįžo, namie buvo ir jos vyras R. K.. Jie su R. K. buvo savo kambaryje. Kambario durys buvo uždarytos. Jie žiūrėjo televizorių. T. K. su S. P. buvo kitame kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Jie buvo dviese. Nepamena, kiek buvo valandų, buvo vakaras, jau tamsu. Kažkuriuo metu girdėjo kaip jie garsiai kalbasi, suprato, kad pykstasi, tačiau ką konkrečiai jie kalbėjo, ji nepamena, be to, nekreipė dėmesio, į jų konfliktą jie su R. K. nesikišo. Nekreipė dėmesio dėl to, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai jie konfliktuoja. Apšaukia vienas kitą ir viskas. Ji pati niekada nematė, kad T. K. prieš S. P. smurtautų, ar kad jie abu muštųsi. S. P. jai niekada nėra sakiusi, kad jos sūnus ją yra mušęs. Sužalojimų, „mėlynių“ ant jos niekada nėra mačiusi. Taip buvo ir šį kartą, todėl su R. K. nekreipė dėmesio. Negirdėjo jokių trenksmų ar muštynių garsų. Pas juos jie nebuvo atėję. Negirdėjo, kad S. P. būtų šaukusi ar kvietusi pagalbą, ar verkusi. Po kurio laiko išgirdo, kad kieme yra atvažiavusi policija, todėl pažiūrėjo pro langą. Tik tada ir atidarė savo kambario duris pažiūrėti, kas nutiko. Pamatė tik T. K., S. P. buvo lauke. T. K. stovėjo, pasiėmė striukę ir išėjo į lauką. Jis jai tik pasakė, kad policiją iškvietė S. P., o dėl ko iškvietė, nežino. Pas juos į kambarį atėjo policijos pareigūnas ir paklausė, ar T. K. su S. P. mušėsi. Jie pasakė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Paskui matė, kad ir greitoji medicinos pagalba buvo atvažiavusi, išsivežė S. P.. Dėl šio įvykio po to su T. K. nekalbėjo, jis jai nieko nepasakojo (1 t., b. l. 76-77).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. lapkričio 7 d. dirbo kartu su vyr. patruliu N. D.. Apie 22.40 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaune vyras neišleidžia pranešėjos iš buto, prieš ją smurtauja. Nuvyko minėtu adresu ir kieme prie įėjimo durų į namą juos pasitiko pranešėja. Tada pro duris išėjo ir vyras, kuris, kaip S. P. nurodė, prieš ją smurtavo ir neišleido jos iš namų. Abu asmenys atrodė neblaivūs dėl jų nerišlios kalbos. Paklausė moters, kas nutiko, o ji paaiškino, kad šiuo adresu negyvena, o svečiavosi pas savo pažįstamą T. K.. Sakė, kad kartu vartojo alkoholį ir tarp jų kilo konfliktas. Moteris teigė, kad T. K. ją mušė į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis. Sakė, kad neišleido jos iš namų. Skundėsi, kad skauda šonkaulius. Matė kraujo ant jos lūpos, daugiau sužalojimų ant moters vizualiai nesimatė. Įvykio metu moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, teigė, kad artima aplinka jų nesieja, jie kartu negyvena, o yra tik pažįstami. Iškviesta greitoji medicinos pagalba išsivežė moterį. Jie buvo nuėję pas minėto vyro tėvus, kurie buvo tuo metu namuose, tačiau paklausus apie įvykio aplinkybes, jie paaiškino, kad nieko nematė ir negirdėjo (1 t., b. l. 89-90).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 7 d. buvo gautas S. P. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. lapkričio 7 d. apie 17.00-18.00 val., jai būnant svečiuose pas T. K., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išgertuvių metu jai panorus išeiti iš jo namų, T. K. jos neišleido, elgėsi agresyviai, jai atsisėdus ant žemės, jis spardė ją kojomis į šonkaulius, rankų delnais sudavė mažiausiai tris smūgius į veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietoje matomas gyvenamasis namas (1 t., b. l. 13-14). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 18-21).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. P. pateiki korekciniai regos akiniai. Ant akinių šoninių rėmelių matome užrašą „Grosso“. Akinių šoniniai rėmeliai yra juodos spalvos iš plastiko, rėmelis aplink akinių stiklus – sidabro spalvos, metalinis. Rėmelis aplink stiklus juosia stiklų viršų ir šonus, o apatinė stiklų dalis neįrėminta. Matome, kad akinių stiklai vietomis pabraižyti. Akinių šoniniai rėmeliai nesimetriški, išsikraipę, nestabilūs. Kairės pusės šoninis rėmelis yra įskilęs, įtrūkęs (1 t., b. l. 54-55). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 58-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2177/2021 (02) nurodyta, kad S. P. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, nugaroje, juosmens srityje, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairės krūtinės ląstos pusės X, XI šonkaulių lūžimas. Sužalojimai padaryti devynių ar daugiau trauminių poveikių. Šonkaulių lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 71-73).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše girdima, kad moteris kviečia pagalbą į (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas trečiame aukšte. Moteris nurodo, kad negali ilgai kalbėti, jos neišleidžia iš buto. Moteris vėl nurodo negalinti ilgai kalbėti, fone pasigirsta vyro balsas, nurodantis, kad ji gali kalbėti toliau. Moteris nurodo, kad toje vietoje negyvena, vaikų nėra. Moteris prisistato kaip S. P.. Kartu yra vyriškis, kuris ją puolė. Moteris nurodo, kad vyras ją mušė visur. Fone pasigirsta vyro balsas, kuris pasisveikina. Vyras aiškina, kad moteris yra išgėrusi. Moteris yra jo pažįstama, bet ne sugyventinė. Jis rado ją gatvėje ir parsivedė namo, kad moteris nerėkautų gatvėje. Jis nurodė, kad gali išleisti moterį į gatvę. Vyras nenori išleisti moters į gatvę, nes ji yra stipriai neblaivi ir jis mano, kad ji gali susižeisti. Vyras nurodo, kad moteris jį muša vaikščiodama aplink. Greitosios pagalbos darbuotoja nurodo, kad tuoj atvyks pareigūnai, nurodo vyrui nekonfliktuoti su moterimi (1 t., b. l. 103-106).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas su „Body Cam“ eina šalia nuosavo namo medinės tvoros, šviečia su žibintuvėliu ir pasitikslina dėl antro aukšto. Ateina prie nuosavo namo lauko durų, prie kurių stovi S. P.. Pareigūnas jos paklausia, ar ji kvietė policijos pareigūnus. Tuomet atsidaro durys ir į lauką išeina T. K.. Pareigūnai bando išsiaiškinti, kas juos iškvietė ir kas prieš ką smurtavo. T. K. siūlo išsivežti S. P.. Pareigūnai pasitikslina, ar S. P. buvo pas T. K. namuose. S. P. nurodė, kad T. K. ją sumušė. Kodėl T. K. ją sumušė, ji nežino. S. P. nurodė, kad ją mušė per veidą, kūną, mušė su rankomis ir kojomis. T. K. nurodo, kad galima paklausti jo tėvų, ar jis mušė S. P.. S. P. nurodo, kad T. K. yra jos pažįstamas. S. P. taip pat nurodė, kad T. K. prie jos kabinėjosi, bandė lįsti. T. K. bando įtikinti pareigūnus, kad S. P. lūpa yra kruvina, nes ji nukrito būdama Eiguliuose. Visi asmenys eina link tarnybinio automobilio. Antrame vaizdo įraše matoma kaip pareigūnas paduoda S. P. medicininę veido kaukę, o T. K. pasodina į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, paklausia jo vardo, pavardės, asmens kodo, telefono numerio. Pareigūnas taip pat užsirašo S. P. duomenis. Pareigūnas pasiteirauja S. P., kur jai dabar skauda, o ji nurodo, kad skauda šonkaulius, jos neišleido iš namų, vartojo alkoholį. T. K. tėvai buvo namuose, tačiau buvo užsirakinę duris ir nieko nesakė. Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip S. P. aiškina, jog bijojo pasiimti telefoną. Kodėl T. K. jos neišleido iš namų, ji nežino. Viskas vyko išgertuvių metu. S. P. daug negėrė, o T. K. išgėrė daug alkoholio. Dėl T. K. smurto ji kreipiasi pirmą kartą, tačiau jis smurtauja jau antrą kartą. Matoma, kaip privažiuoja greitosios pagalbos automobilis. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai S. P. nurodo, kad T. K. jai smūgiavo į abu skruostus ir abu šonus ties liemeniu. Taip pat mušė ją į galvą. Girdima, kaip pareigūnai aptaria, ką pavyko išklausti iš T. K. tėvų, tačiau pastarieji buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip medikė užsirašo S. P. asmens duomenis. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad S. P. buvo nustatytas 2,68 promilių neblaivumas. Paskutiniame vaizdo įraše matyti, kad T. K. buvo nustatytas 1,34 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 112-117). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 119).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. K. padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino. Byloje nustatyta, kad jis 2021 m. lapkričio 7 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su S. P. metu panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis pastūmė ją iš nugaros, dėl ko ji nukrito ant kelių, tada jai atsisėdus ant grindų, jis spyrė jai ne mažiau kaip keturis kartus į kairės ir dešinės pusės šonus bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ne mažiau kaip tris kartus rankų delnais sudavė jai į veido sritį ir rankomis suėmęs jai už galvos ne mažiau kaip du kartus trenkė jos galvą į spintelę, esančią už nugaros, tokiu būdu sulaužė jos nešiojamus akinius ir nukentėjusiajai S. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nugaroje, juosmens srityje, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairės krūtinės ląstos pusės X, XI šonkaulių lūžiais. Kaltinamasis T. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Visų pirma nukentėjusiosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltinamasis trenkė jos galvą į spintelę, spardė ją, rankomis trenkė į veidą, sulaužė jos akinius, neleido išeiti iš buto. Byloje esantis bendrojo pagalbos centro garso įrašas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikalstamos veikos padarymo vietą, o byloje esantys liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiajai S. P. sveikatą.

Kaltinamasis T. K., stumdamas prieš nukentėjusiąją, spirdamas ne mažiau kaip keturis kartus, ne mažiau kaip tris kartus rankų delnais suduodamas į veidą, ne mažiau kaip du kartus trenkdamas jos galvą į spintelės kampą suprato, kad veikia neteisėtai, numatė, kad nukentėjusiajai sukels sveikatos sutrikdymą ir tokių padarinių norėjo, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

T. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 8-15), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 27-30). SODROS duomenimis nedirba (2 t., b. l. 6), registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 7). Per penkerių metų laikotarpį į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 34). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 37).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nustatomas artimas bausmės vidurkiui.

Kadangi T. K. kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.

T. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, planuoja susirasti darbą, dėl padarytos nusikalstamos veikos itin gailisi, paskutinis jo atžvilgiu priimtas nuosprendis buvo dar 2008 metais, o paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo atlikta dar 2015 metais, po bausmės atlikimo iki šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo, grubių teisės pažeidimų nepadarė, gera valia atlygino Kauno teritorinės liginių kasos civilinį ieškinį. Šios aplinkybės rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ir jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet, jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis gali būti izoliuojamas nuo visuomenės. Esant nurodytoms aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog T. K. paskirtos bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant kaltinamajam 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, kaltinamajam T. K. skirtini įpareigojimai: sudalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą ar registraciją Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 470 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 43-45). Ieškinyje nurodė, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą, dėl ko ji patyrė įvairius kūno sužalojimus: daugybinį šonkaulių lūžį, nosies, dubens, pilvo, galvos, rankos, kojų ir veido sumušimu. Šiuo metu ji išgyvena ir jaučia nuolatinį nerimą ir baimę. Jau kitą dieną T. K. jai rašė grasinančio pobūdžio žinutes. Sutriko jos bendravimo galimybės, ji iki šiol patiria stresą, dėl įvykio ji patyrė pažeminimą, išgąstį ir bejėgiškumo jausmą, pablogėjo jos emocinė ir dvasinė būsena. Turtinė žala atsirado dėl jos vartotų vaistų, kuriuos turėjo pirkti ir vartoti dėl jai padarytų sumušimų, be to buvo nepataisomai sugadinti jos akinių rėmeliai, o tokie šiuo metu yra nebegaminami.

Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos, teismas įvertina nukentėjusiosios pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai naujų akinių gaminimas kainuotų 459 Eur (1 t., b. l. 46), pagal akinių apžiūros protokolą matyti, kad nukentėjusiosios akinių rėmelis suskilę, įtrūkęs, nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių, jos akiniai nepataisomai sulūžo. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji įvykio metu nešiojo akinius „Grosso“, naujų akinių rėmelių gamintojas kitas, kiek kainavo būtent „Grosso“ akiniai, nukentėjusioji nenurodė, be to po įvykio nukentėjusioji nešiojo tuos pačius akinius, akinių lęšiai nesudužo, todėl, teismo vertinimu, nukentėjusioji tik iš dalies įrodė turtinės žalos dydį šioje dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akinių rinkos kainas, teismas vertina, jog būtų teisinga ir sąžininga ir kaltinamojo priteisti 259 Eur turtinę žalą už sulaužytus akinius.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 11 Eur už vaistus. Pagal viešai prieinamus šaltinius matyti, jog vaistai „Sedatif PC“ kainuoja apie 8 Eur, jie skirti nerimui ir nemigai įveikti, o „Naklofen“ kainuoja apie 4 Eur ir jie skirti raumenų ir skeleto sistemai gerinti. Šios išlaidos buvo būtinos, susijusios su patirta trauma ir psichologine būsena, todėl jas privalo atlyginti kaltinamasis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai iš viso priteistina 270 Eur turtinė žala.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos teismas visų pirma atsižvelgia į teismų praktiką. Formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo T. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala jos sveikatai. Nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji jautė didelį skausmą, patyrė nepatogumus dėl sužalotų šonkaulių, pajautė daugybę neigiamų išgyvenimų, nerimą, teko vartoti vaistus, jos bendravimo galimybės buvo apribotos. S. P. buvo nustatytas dviejų šonkaulių lūžis, padarytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, nugaroje, juosmens srityje, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, ji patyrė apie devynis trauminius poveikius. Tačiau nukentėjusiosios prašoma 5 000 Eur suma yra per didelė, neatitinkanti teismų praktikos, nenustatyta, kad padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikes pasekmes. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios pateiktus rašytinius įrodymus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tai, jog T. K. neturi darbo, gyvena su tėvais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti būtų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, todėl ieškinyje prašomos neturtinės žalos suma mažintina iki 2 000 Eur.

Baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 63,27 Eur žalos, kuri patirta dėl nukentėjusiajai suteikto gydymo (1 t., b. l. 125-126). 2022 m. gegužės 3 d. Kauno teritorinė ligonių kasa informavo teismą, kad T. K. 2022 m. balandžio 20 d. žalą pilnai atlygino ir jie atsisako civilinio ieškinio (2 t., b. l. 126). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Violeta Naujokienė teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. P., iš viso valstybės naudai priteistinos 270 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl advokato dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai dėl jos sunkios turtinės padėties buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovė advokatė, todėl turi būti svarstomas klausimas dėl išlaidų, susidariusių dėl atstovės dalyvavimo, priteisimo klausimas. Tačiau įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, tai jog jis šiuo metu nedirba ir gyvena su tėvais, iš jo priteista žala nukentėjusiajai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 102, 111) ir kompaktinis diskas su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis (1 t., b. l. 146), saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 167-168), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, tęsti darbą arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. K. jos naudai 270 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. K. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir kompaktinį diską su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Averkienė