Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį solidariems atsakovams L. Č., V. Č. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal ieškovo pateiktus bylos duomenis nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir atsakovai 2006 m. kovo 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-057107-VA, pagal kurią atsakovams suteikė kreditą, atsakovai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas (b. l. 10-11). Atsakovai netinkamai vykdė sutarties sąlygas, todėl „Swedbank“, AB sutartį nutraukė. „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ 2009 m. gegužės 21 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, kuria „Swedbank“, AB atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovų skolą (b. l. 12-17). Ieškovė informavo atsakovus apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus (b. l. 20, 21), tačiau atsakovai prievolės visiškai neįvykdė ir su ieškovu neatsiskaitė. Duomenų apie tai, jog atsakovai įvykdė prievolę byloje nėra.

Ieškovas atsakovams paskaičiavo 9,5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 20 d., kurių suma sudaro 511,17 Eur, taip pat 0,1 procento dydžio palūkanų delspinigius 195,61 Eur ir prašo priteisti šias sumas iš atsakovų.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti palūkanas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą.

Byloje nustatyta, kad atsakovai praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjai negali būti atleisti nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Atsakovai prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) 9,5 procentų dydžio metines palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Tačiau ieškovas palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 20, t. y net už 2093 dienas. Iš byloje esančio pranešimo dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad atsakovams apie susidariusį įsiskolinimą ieškovas informavo po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. 2009 m. rugpjūčio 5 d., kai buvo paskaičiuotos 34,14 Eur palūkanos (b. l. 21, 22), o į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2015 m. gegužės 13 d. Todėl, nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, ieškovas savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovų galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 925,50 Eur ir prašomų priteisti palūkanų 543,35 Eur dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis mažintinas iki 271,67 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, priteisiant šią sumą iš atsakovų (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.). Sumažinus paskaičiuotas palūkanas taip pat mažintini ir palūkanų delspinigiai, priteistina 97,80 Eur (271,67 Eur x 0,1% x 360 d. = 97,80 Eur). Likusi reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).

Tokiu būdu, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovams nepateikus įrodymų, patvirtinančių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, pripažintina, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies (CPK 177 str., 178 str., 185 str., 285 str. 2 d.), todėl ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistina 925,50 Eur skola (CK 6.38 str., 6.123 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6. 260 str., 6.716 str., 6.870 str. 1 d., CPK 12 str., 178 str.), 339,79 Eur delspinigiai, 271,67 Eur palūkanos, 97,80 Eur palūkanų delspinigiai (CK 6.37 str., 6.71 str. 1 d., 6.72 str., 6.256 str. 1 ir 2 d.) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą – 1 634,76 Eur, sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 9,5 procentų palūkanas už pagrindinės skolos sumą – 925,50 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.123 str., 6.200 str., 6.205 str.)

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 110,07 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas kaip nuostolių atlyginimą pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, pateikė išlaidų išklotinę, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. patyrė 110,07 Eur išlaidų (b. l. 8), kurias sudaro registruotas pranešimas Lietuvoje – (3,50 Lt (1,01 Eur) x 2) – 7,00 Lt (2,02 Eur), parastas pranešimas Lietuvoje – (1,50 Lt (0,43 Eur) x 45) – 67,50 Lt (19,54 Eur); vienpusis spausdinimas + pakavimas – 25,09 Lt (7,26 Eur); vokas – (0,50 Lt (0,14 Eur) x 47) – 23,50 Lt (6,80 Eur); telefoninis skambutis – (0,50 Lt (0,14 Eur) x 40) – 20,00 Lt (5,79 Eur); užklausa Nekilnojamojo turto registrui – (5,00 Lt (1,45 Eur) x 6) – 30,00 Lt (8,68 Eur); užklausa Gyventojų registro tarnybai (3,00 Lt (0,87 Eur) x 47) – 141,00 Lt (40,83 Eur). Ieškovas įrodymų, patvirtinančių išklotinėje nurodytas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, nepateikta (CPK 42 str., 178 str.). Nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkinė-komercinė veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio prasme. Įvertinus tai, reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies (77,25 proc.). Ieškovas ieškinio reikalavimus apmokėjo 63,72 Eur (220 Lt), tuo pagrindu iš atsakovų ieškovui priteistina žyminio mokesčio dalis sudarytų 49,22 Eur (63,72 Eur x 77,25 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263-264 straipsniais, 285- 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 634,76 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt keturių eurų 76 ct) skolą, 9,5 proc. procentų dydžio metines palūkanas už 925,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 25 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 24,61 Eur (dvidešimt keturis eurus 61 ct) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.