- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1171-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-05-27 nutarties kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui, atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas E. R. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. K. 5400 Lt sumą už nekokybiškai pagamintus virtuvės baldus; priteisti bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodė, kad su atsakovo individualia įmone 2007-01-27 buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią atsakovo įmonė įsipareigojo iki 2007-03-27 pagal suderintus brėžinius ir užsakymo lapą pagaminti virtuvės baldų komplektą. Pagal sutarties 2.1.2 punktą atsakovas garantavo, kad gaminys atitiks galiojančius standartus ir normatyvinius aktus, jo matmenys ir parametrai atitiks suderintą projektą bei bus pagamintas iš su ieškovu suderintų medžiagų. Sudaręs sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 3200 Lt avansą, kurio mokėjimo faktas neužfiksuotas. Atsakovas baldus ieškovui pristatė ir pradėjo montuoti 2007 metų birželio mėnesį, tada ieškovas jam sumokėjo likusius 2200 Lt. Atsiskaičius su atsakovu pastarasis kitą dieną neatvyko sumontuoti baldų bei pasirašyti sutarties įvykdymo akto, baldai pasirodė esą brokuoti su akivaizdžiais ir žymiais defektais, todėl 2007-08-08 buvo kreiptasi į atsakovą, kuris įsipareigojo iki 2009-01-31 defektus pašalinti. Trūkumų nepašalinus, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyrius surašė patikrinimo aktą Nr. 7VS-08-1250-23, kuriame konstatavo nustatytus defektus. Kadangi atsakovas pagamino ir pateikė daiktus neatitinkančius jų kokybės, todėl gindamas pažeistas teises ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti 5400 Lt.
Nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsniu, LR Įmonių įstatymo 7 straipsniu bei Civilinio proceso kodekso 144 straipsniu bei 145 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir vengia gražinti 5400 Lt sumą prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas reikalavimo sumai užtikrinti, nes atsakovui savo turtą perleidus tretiesiems asmenims teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas. Teismas areštavo atsakovui A. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 5400 Lt sumai; panaikino A. K. ĮI 2009-05-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Iš areštuotų lėšų buvo teismas leido vykdyti atsiskaitymus su ieškovu ir sprendė, kad atsižvelgus į tai, kad ieškovo individuali įmonė yra išregistruota yra pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį.
Nurodo, kad teismo priimta nutartis neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų. Ieškovas pagal tarp ginčo šalių 2007-01-27 sudarytą sutartį nėra atsiskaitęs su atsakovu, nors dvejus metus naudojasi jo gaminiu, virtuvės baldu komplektu. Dėl šios priežasties reikalauti gražinti reikalaujamą sumą nėra pagrindo. Atsakovo skola ieškovui nėra didelė ir taikant laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiami proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principai, nes atsiranda papildomos išlaidos susijusios su antstolio veiksmų atlikimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra visiškai nemokus, todėl pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas nėra. Be to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti taikomas kaip sankcija ir negali apsunkinti šalių padėties. Laikinosios apsaugos priemonės yra pagalbinė priemonė, taikoma, kai yra pagrįstų abejonių dėl galimo teismo sprendimo pasunkėjimo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų netaikant teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 144 str.). Tikimybė, jog teismo sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemonės. Be to pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai gali būti apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas ieškinys, nes teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nėra visiškai nemokus, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu jo turtinė būklė gali pasikeisti ir teismui patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas (Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 1-263/2008; 2008-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-304/2008; 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2/255/2008; 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008).
Byloje nustatyta, kad ginčas dėl šalių kilo atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų kylančių iš 2007-01-27 sutarties, kuria pastarasis įsipareigojo ieškovui pagaminti, pristatyti ir sumontuoti virtuvės baldus. Ieškovas sudarydamas sutartį sumokėjo 3200 Lt dydžio avansą, o atsakovui pristačius baldus ir ėmus juos montuoti sumokėjo dar 2200 Lt sumą. Jo turėta Individuali įmonė 2009-03-27 Juridinių asmenų registro, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407, nuostatų tvarka išregistruota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje duomenų apie tai, kad įsipareigojimas įvykdytas nėra, atsakovo finansinė būklė neaiški, atsakovas fizinis asmuo, jo turėta įmonė išregistruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštavo 5400 Lt vertės atsakovo turtą, o jo nesant atsakovo pinigines lėšas.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad nėra visiškai nemokus ir nėra pagrindo abejoti, kad teismo sprendimas bus įvykdytas. Toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju atsakovui nepateikus duomenų apie savo mokumą yra pagrindas abejoti, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar net taps neįvykdomu, kadangi nepaneigta aplinkybė, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turtą ir pinigines lėšas gali perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu pažeista subjektinė teisė gali likti neapginta o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoką reikalaujamą sumą į specialią teismo sąskaitą ar už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Pasinaudojus minėtomis galimybėmis teismas taikytą laikinąją apsaugos priemonę gali panaikinti ar pakeisti (CPK 146 str. 3 d.), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pasinaudojęs įstatyme numatyta galimybe ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 6,95 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1944-647/2009 palikti nepakeistą, o atsakovo A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.
Iš atsakovo A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisti 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidų.