Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. V. parodė, kad gavo pranešimą, jog L. G. gatvėje sužalotas dviratininkas, į įvykio vietą atvažiavo eismo priežiūros tarnyba, bet po to pasakė, kad ten nėra eismo įvykio, tai lauks jų. Atvyko į įvykio vietą, nebuvo šito piliečio (rodo į nukentėjusįjį), jis atėjo po kelių minučių, prisistatė kaip nukentėjusysis, paaiškino visi situaciją, dabar jos tiksliai atkartot negalės, kad dviratininkui važiuojant nuo kalno šitas asmuo (rodo į kaltinamąjį) atidarė dureles, po ko asmuo parkrito ir susimušė. Paklausė, ar reikia medicininės pagalbos, prisimena, kad pas šį žmogų (rodo į nukentėjusįjį) buvo sužalota koja, asmuo paaiškino, kad buvo nuėjęs namo dezinfekuoti žaizdą. Pamena, kad paėmė paaiškinimus, jeigu neklysta, buvo iškviesta greitoji. Nepasakys, ar buvo fotografuojama įvykio vieta, asmenys. Asmenys tai turėjo vienas kitam pretenzijų, tai neturėjo, nebuvo apsisprendę. Dviratininkui buvo sužalota koja ir lyg alkūnė, o pas kitą lyg buvo prie kaklo raudonis. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, P. V. parodė, kad viskas teisingai, nieko papildyti neturi, nelabai ką prisimena. Jam atrodo, kad eismo priežiūra perdavė jiems liudytojo duomenis, o prie jų, ar jis buvo, neprisimena, sūnus gal prisistatė šito piliečio (rodo į kaltinamąjį), dar kažkoks buvo asmuo, kuris matė iš aukšto, bet jo duomenų neprisimena. Negali pasakyti, kuris surašė tarnybinį pranešimą, jis ar kolega. Jeigu parašyta, kad nuotraukos buvo padarytos, tai reiškia ir buvo. Jie įvykio nematė, kai atvyko, asmenys reiškė vienas kitam pretenzijas, žodžiavosi, vėliau nusiramino, sakė patys kreipsis. Konflikte dalyvavo nukentėjusysis, kaltinamasis ir sūnus. Nepasakys, kokie buvo sūnaus veiksmai, jie tai taikėsi, tai ne. Jo akivaizdoje smūgiai nebuvo suduoti. Nepasakys, ar nukentėjusysis minėjo dar kažkokius sužalojimus, žino, kad matėsi sužalota alkūnė ir koja.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad įvyko konfliktas tarp dviratininko ir vairuotojo, dviratininkas susižalojo ir šiek tiek apgadino vairuotojo automobilį. Prieš jiems atvykstant buvo kitas policijos ekipažas, jie paaiškino trumpai situaciją, asmenys buvo šiek tiek susijaudinę. Asmenys turėjo vienas kitam pretenzijų, dviratininkui buvo nubrozdintas dešinysis kelis. Nustatė tapatybes, aiškinosi situaciją, klausė, kas ką darė, kas ką matė. Jis darė nuotraukas, kai tyrėja apklausinėjo, jai davė tas nuotraukas. Negali pasakyti, kiek įvykio vietoje buvo asmenų, neprisimena. Surašė tarnybinį pranešimą, jame nurodyti liudytojų duomenys, kuriuos jiems perdavė kolegos, pirmi atvykę pareigūnai. Kažkoks konfliktas buvo, suprato, kad automobilio vairuotojas irgi turės pretenzijų, pagal jų bendravimo toną, emocijas. Gali būti, kad vairuotojas pretenzijų neturėjo, jeigu taip parašyta. Neprisimena, ar buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Smurto jo akivaizdoje nebuvo, buvo tiesiog žodžiai, viskas įvyko prieš jiems atvažiuojant, matė tik žymes po smurto. Minėjo, kad buvo kažkoks tarp jų nesutarimas, ar pastūmė ar sudavė. Nukentėjusysis minėjo, kad ar sudavė ar pastūmė, kas buvo sakoma ir iš ko, negaliu pasakyti tiksliai. Neprisimena, ar vairuotojas minėjo apie smurtą jo atžvilgiu, ar rodė sužalojimus, rodė automobilio sugadinimus. Gali būti, kad matėsi ant vairuotojo ant kaklo raudona žymė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. A. parodė, kad dirbdami su M. gavo iškvietimą, kad S. Nėries g. automobilis partrenkė dviratininką. Atvyko labai greitai, nes buvo Ukmergės gatvėje. Atvykę rado grupę žmonių, kaip pavyko išsiaiškinti, eismo įvykio nebuvo, įvyko konfliktas. Pasiūlė dviratininkui iškviesti greitąją, kaip suprato, jis buvo nukritęs, bet ne dėl kontakto su automobiliu, jis greitosios atsisakė, todėl buvo iškviestas patrulių ekipažas, kuris aiškinosi toliau. Jiems atvykus buvo gal 6-8 asmenys. Negali pasakyti, ką aiškino automobilio vairuotojas ar dviratininkas. Vienas asmuo buvo sūnus ir jaunuolis, kuris teigė, kad matė įvykį būdamas balkone, nes tuo metu rūkė. Jie siūlė iškviesti greitąją, tačiau vizualių sužeidimų nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 53). Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas M. A. parodė, kad parodymai teisingi, papildomai nieko paaiškinti negali. Neprisimena, ar kas nors įvykio vietoje prisistatė pareigūnu, neprisimena, ar kažkas prašė nefiksuoti įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad įvykis buvo S. Nėries g., kada buvo, tiksliai nepasakysi. Buvo gautas pranešimas, kad partrenktas dviratininkas. Atvykus į vietą eismo įvykio nebuvo, bet buvo kilęs konfliktas tarp automobilio vairuotojo ir dviratininko. Įvykio neformino, nes dviratininkas atsisakė medikų pagalbos, teigė, kad nueis į namus nusiplauti. Po viso to įvykio, kai jis nukrito su dviračio, kažkuris iš vairuotojų vienas kitam trenkė, todėl jie iškvietė viešosios policijos patrulius ir nuvažiavo savo darbą dirbti. Atrodo, kad abu teigė, kad buvo suduoti smūgiai. Matė, kad dviratininkui nubrozdinta koja, todėl ir siūlė medikus iškviesti, bet jis atsisakė. Tas įvykis eismo įvykio sąvokos neatitiko, todėl ir neformino jo. Tuo metu traktavo kaip konfliktą tarp asmenų. Atrodo, kad apžiūrėjo automobilį, ant automobilio kažkokios žymės buvo, tačiau nuotraukų jie nedarė. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51). Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas R. M. parodė, kad parodymai teisingi, gavosi taip, kad apžiūrėjo ir dviratį, ir automobilį. Vietoje buvo dviratininkas, automobilio vairuotojas, lyg vairuotojo sūnus, žmonių kaip žiūrovų buvo nemažai. Tiesiogiai liudytojų, kurie prisistatytų, kad matė įvykį, nebuvo, nes tokiu atveju jie užsirašo duomenis. Įvykio vietoje buvo gal 20 minučių, kol sulaukė patrulių. Jis asmeniškai klausė dviratininko, ar jam reikalinga greitoji pagalba, jis pasakė ne, nueis namo nusipraus, pažiūrės, gal vėliau išsikvies, o automobilio vairuotojas niekuo nesiskundė. Vizualiai nepastebėjo, kad pas vairuotoją būtų kokie sužalojimai. Neprisimena, tiksliai kurioje automobilio vietoje buvo žymės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad matė, kaip šitas žmogus (rodo į kaltinamąjį) trenkė jam (rodo į nukentėjusįjį) kelis kartus, „koliojo“ visokiais žodžiais, mėtė dviratį. Kada tai buvo nepasakys, žino, kad buvo šilta. Jis buvo namuose, darėsi kavą ir žiūrėjo per langą, gyvena (duomenys neskelbtini). Žmogus su mašina važiavo į kalniuką, po dešinei daug mašinų pristatyta, o jis leidosi į apačią su dviračiu, kiek supranta, šitas žmogus (kaltinamasis) turėjo sustoti ir praleisti jį (nukentėjusįjį), bet jis to nedarė, važiavo, dviratininkui nebuvo kur dėtis, jis kažkiek kabino kitą mašiną ir nukrito. Mašina nuvažiavo toliau ant kalno, kas ten buvo nematė, nes užstojo krūmai, tada jis grįžo be mašinos, pėsčiomis ir tada viskas prasidėjo, kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, prasidėjo „koliojimai“. Išėjo į balkoną pasižiūrėti, kas ten vyksta, kad geriau girdėtųsi. Konfliktas matėsi gerai, buvo pareigūnai atėję ir patys matė, kad viskas gerai matosi. Buvo dviratininkas, automobilio vairuotojas, paskui atėjo čia sėdėjęs žmogus, jo kaimynas, dar priėjo žmonės, kurie vedžiojo šunis, buvo kokie 5-6 žmonės. Jis buvo virtuvėje, kai buvo suduoti smūgiai, matė du smūgius, pirmiausiai vienas, tada dviratininkas pradėjo bėgioti aplink mašinas, kaltinamasis paėmė dviratį ir metė į krūmus, dviratininkas atėjo dviračio pasiimti ir vėl jam trenkė. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. J. parodė, kad parodymai teisingi, parodymus davė praėjus gal savaitei po įvykio, o dabar daug laiko praėjo. Išėjus į lauką dar buvo kažkokia viena moteris ir vyras stovėjo šiek tiek toliau, kai atvažiavo policija, jis skundėsi kitais dalykais. Vyras vidutinio amžiaus, jo veido neprisimena. Iki šio įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, jis neprašė duoti jokių parodymų. Kaltinamojo sūnų yra matęs, nes jis kaimynas, žino jį tik iš matymo, nei vardo nei pavardės nežino, susitikę pasisveikina, jokių santykių nėra. Atstumas iki įvykio vietos nuo balkono gal 20-25 metrai. Girdėjosi labai gerai, kaimynas kalbėjo pakeltu tonu, tačiau girdisi viskas ir kas sakoma normaliu tonu. K. G. nežino, R. A. nežino. Kaltinamasis ranka, kumščiu, labai gerai nematė, sudavė nukentėjusiajam lyg į galvą abu kartus, daugiau smūgių nematė. Kol ėjo iš virtuvės iki balkono konflikto nematė, bet tai truko gal 10 sekundžių, kaimynas nukentėjusiajam netrenkė, nematė. Gerai neprisimena, ar kaimynas buvo, kai jis išėjo į lauką, atrodo, kad jo nebuvo. Paskui, kai atvažiavo pareigūnai, ar prieš kažkiek laiko, jis vėl atėjo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti kaltinamąjį, jis tiesiog turėjo pats tokį incidentą, kai jį nutrenkė ir nuvažiavo. Galvojo, kad tikrai nepatikės, jog jaunas žmogus netrenkė jam, kad buvo atvirkščiai, todėl išėjo į lauką. Po įvykio su juo susisiekė pareigūnai. Ant kelio stovėjo mašinos, kylant į kalną po dešine buvo daug mašinų, o kairėje pusėje buvo viena mašina, prieš tuos blokelius ji stovėjo. Gyvena 5 aukšte, per virtuvės langą mato viską, mato visą pakalnę, kol prasideda krūmai, medžiai, už konteinerių kokie 5-6 metrai dar matosi. Medžiai turėjo būti su lapais, neprisimena. Įvykio vieta nuo namo gal 20-30 metrų, regėjimu nesiskundžia. Negali apibūdinti, kaip buvo apsirengęs dviratininkas, neatsimena. Dviratininkas važiavo dešine puse, jeigu žiūrint į kalniuką tai kaire. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo dviratininkas. Nebuvo taip, kad dviratininkas rėkautų, daužytųsi, kiek prisimena, jis vos ne visą laiką bėgiojo aplink mašiną, negali pasakyti, ar jis rėkavo, tiksliai neprisimena, tonas turbūt buvo pakeltas. Neprisimena, kaip stovėjo dviratininkas, smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, konkrečiai nepasakys. Kaltinamojo kūno padėties irgi neprisimena. Dviratininkui trenkė iš nugaros, į jį dviratininkas stovėjo lyg šonu, į kaltinamąjį nugara. Kiek laiko truko konfliktas nepasakys, trumpai, nebuvo ilgai, gal 10-15 minučių. Jis nelabai ir norėjo eiti liudyti, visi šitie reikalai jam trukdo dirbti, neturi tam laiko, bet kuomet išgirdo tuos žodžius „viską suversim ant tavęs, tu čia būsi kaltas ir pan.“, todėl nusprendė išeiti į lauką. Kai nusileido, policijos dar nebuvo, jų sulaukė, jie pasiėmė jo kontaktus. Tuo metu visi kartu buvo, buvo ir dviratininkas. Į konfliktą jis nesikišo. Neatsimena, ar girdėjo iš kaltinamojo kokius nors grasinimus dviratininko atžvilgiu. Konfliktas vyko viešoje vietoje, asmenys jį matė. Buvo parodymų patikrinimas vietoje, viskas įvyko prie tų blokelių, už konteinerių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. J. parodė, kad prisimena, jog tą įvykio dieną tėtis parvežė jį su vaikais, prie namų išleido ir važiavo toliau. Leisdamasis nuo kalno dviratininkas prasilenkė su tėčio vairuojamu automobiliu ir parkrito. Tėtis sustojo, dviratininkas pribėgo, išplūdo tėtį, spardė automobilį, sugrįžo prie dviračio ir galimai ketino pasišalinti, todėl jis dviratininką sustabdė ir pasakė, kad dėl tokio elgesio, chuliganiškų veiksmų kvies policiją ir tėtis greičiausiai rašys pareiškimą. Buvo iškviesta policija, laukė, atvyko pareigūnai, paėmė visų duomenis, liudininkų, įvykio dalyvių ir tiek. Jų kieme yra sustatyti buitinių atliekų konteineriai prie kelio, išlipęs iš automobilio stovėjo ant pėsčiųjų tako, prie išvažiavimo iš kiemo. Kai dviratininkas nukrito, jis buvo gal 20 metrų atstumu nuo jo ir panašiu atstumu buvo ant kalniuko sustojęs tėtis. Dviratininkas plūdo ir tėtį ir jį necenzūriniais žodžiais. Kada jį sustabdė ir pasakė, kad matė, kaip jis elgėsi automobilio vairuotojo atžvilgiu, kad bus pranešta policijai, paprašė, kad jis prisistatytų, kad jį identifikuotų, kad galėtų policijai pranešti jo duomenis, tada jis (dviratininkas) pasakė, kad nieko nesakys, pasiuntė jį ant trijų raidžių, jis paprašė dar kartą, tada jis (dviratininkas) pasakė „kas jis tau toks, kad tu jį gini“, sako „čia tavo tėvas“. Policija buvo iškviesta, ją iškvietė moteris, nes buvo aplinkui asmenų, kurie matė tą įvykį. Kai jie su dviratininku kalbėjosi, priėjo moteris ir ji pasakė, kad matė įvykį ir jau iškvietė policiją, jis taip suprato. Buvo daug triukšmo, dviratininkas šūkavo, rėkavo, vaikai šalimais verkė, gal kažką ne taip išgirdo, bet suprato, kad ji jau iškvietė policiją. Tos moters neužfiksavo, tačiau ji iš savo telefono numerio skambino, tai pagal telefoną galima nustatyti. Jis su dviratininku stovėjo, tėtis nuo kalniuko prie jų priėjo. Moteris buvo šalia jų su dviratininku. Kiek jis supranta, tik ta moteris skambino policijai, nes jis pasiėmė telefoną ir rinko 112, bet ji pasakė, kad jau iškvietė policiją, todėl jis nebeskambino. Nematė, kad konflikto metu būtų suduoti smūgiai. Jis buvo kurį laiką ne vietoje, kol vaikus nuvedė namo, tai užtruko kelias minutes, gal buvo nusisukęs, kai galimai kažkas kažką stumtelėjo, sunku pasakyti, kad viską gerai matė, gali pasakyti tai, ką matė. Buvo nubrozdintos automobilio vairuotojo pusės keleivio durelės, tačiau žala nebuvo vertinta. Kai atvyko pareigūnai, vienas žmogus priėjo ir pasakė, kad jį paėmė liudininku, tačiau jis nieko nematė ir paklausė, ar gali eiti. Negalėtų įvardinti asmenų, kurie tikrai matė visą įvykį nuo pradžios iki pabaigos. K. G. yra jo kaimynė, ji gyvena toje pačioje laiptinėje ir ji tuo metu kaip tik atvažiavo su vaikais, nežino, kiek ji to įvykio matė, bet kažkiek matė, vaikams neleido išlipti iš automobilio, bijojo. Po įvykio jis su K. G. kalbėjo, ji sakė, kad matė, klausė, kas čia buvo ir jis papasakojo. Galimai tą pačią, įvykio dieną, ją buvo sutikęs. Tyrimo metu iš karto pasakė, kad yra kaimynė, kuri matė įvykį. Atvykęs į apklausą paminėjo, kad įvykį matė kaimynė, vardo, pavardės jos nežinojo, jos asmeniškai nepažinojo. Tyrėja pasakė pateikti kaimynės duomenis, jis pas ją užėjo į namus, paprašė vardo, pavardės ir telefono numerio, tie kontaktai buvo perduoti tyrėjai. Paprašė pertraukos apklausoje, nes į apklausą atvyko prokuroras, išsakė savo poziciją, jis šiek tiek gal buvo išmuštas iš vėžių. Apklausos metu advokatė dalyvavo, nemano, kad buvo daryta kažkokia įtaka apklausos metu. Jo nuomone, dviratininkas galbūt nesuvaldė dviračio, nes ten nedidelis kelio vingis, jis abejotų, kad tėvas įtakojo jo nukritimą. Jis dviratininkui negrasino, necenzūrinių žodžių nevartojo, fizinio smurto nevartojo. Dviratininkas prieš jį smurto nevartojo, išplūdo necenzūriniais žodžiais. Jis negirdėjo iš tėčio necenzūrinių žodžių. Jokio konflikto negalėjo būti, nes jis įsimaišė tarp tėčio ir dviratininko, kad neįvyktų didesnis konfliktas. Priėjo žmonės, nes dviratininkas garsiai šaukė, emocionaliai elgėsi, turbūt dėl to priėjo žmonės. Jis nematė, kad tėvas būtų sudavęs smūgį. Buvo ir vaikai, aplinkui daug žmonių ir viso veiksmo, todėl galimai ne viską matė. Po įvykio tėtis jautėsi blogai, jis išgėrė savo turimų vaistų. Kaimynės K. G. asmeniškai nepažįsta, jos vardą ir pavardę sužinojo, kai tyrėja paprašė pateikti jos duomenis. Tai buvo ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio vietoje tą kaimynę matė, iš karto pasakė apie ją, bet tada nežinojo jos duomenų, sužinojo po to, kai tyrėja paprašė pateikti jos duomenis. Įvykio vietoje stebėjo, kad nekiltų didesnis konfliktas tarp dviratininko ir jo tėčio. Tą kaimynę matė panašiai toje vietoje, kur laukė policijos, ji nebuvo priėjusi, ji buvo toliau, jis prie jos priėjęs nebuvo. Ji buvo šalia savo automobilio, šalia jos žmonių nematė. Kai laukė policijos ją pastebėjo. Tiksliai neįvardins datos, kada pas ją užėjo, tikrai ne tą pačią dieną. Su ja kalbėjo tą pačią dieną, ji pasakė, kad matė įvykį ir galės paliudyti. Kai atvyko pas tyrėją, pasakė, kad yra mano kaimynė, kuri tą įvykį matė ir gali paliudyti, jos duomenų neturėjo, žinojo, kuriame bute ji gyvena. Apklausos protokolą perskaitė, pasirašė, tyrėja galimai neįtraukė to, jis ką sakė apie kaimynę. Liudytojos neprašė liudyti byloje, su ja apie įvykį nekalbėjo, iki šiandien nežino, ką ji matė ir ką ji gali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. G. parodė, kad minėtą dieną grįžo namo su dviem mažamečiais vaikais, automobilį prisiparkavo, kur vyko visas įvykis, girdėjo, kad kilo triukšmas, matė, kad kažkas vyksta, pradėjo stebėti per kairės pusės šoninį veidrodėlį, buvo panašu, kad gali kilti muštynės, todėl paprašė vaikų, kad liktų automobilyje, nenorėjo jų vesti iki namų. Tuo metu pati stebėjo įvykį per automobilio veidrodį, matė, kaip vienas automobilis buvo sustojęs, kelkraštyje buvo dviratis ir suprato, kad konfliktas vyko tarp dviratininko ir automobilio vairuotojo ar keleivių. Stebėdama vaizdą matė, kaip dviratininkas puolė iš nugaros šitą vyriškį (rodo į kaltinamąjį), kuris čia sėdi, žmogus nematė, kad jį puola, bet bandė užpulti. Dar pagalvojo, kad žmogus net nemato, kad jį puola. Tuo metu nežinojo, kad tai kaltinamojo sūnus, jis įsikišo, pradėjo klausti, ką jūs darote, bandė sutramdyti dviratininką. Ji palaukė, kol jai atrodė saugu išvesti vaikus, kai truputėlį situacija aprimo, išsivedė vaikus link namų. Praeinant pro šalį, dviratininkas kalbėjo necenzūriniais žodžiais, labai garsiai, elgesys nelabai civilizuotas buvo, bandė provokuoti galbūt muštynes, konfliktinę situaciją, o čia sėdintis asmuo (rodo į kaltinamąjį) ir jo sūnus kalbėjo pakankamai kultūringai, bandė suvaldyti situaciją, vėliau kalbėjo apie tai, kad reikės kviesti policiją. Kai praėjo link namų, artėdama prie savo laiptinės matė atbėgantį dar vieną žmogų, kaip suprato, dviratininko draugą, kuris gana garsiai šaukė, kad viską matė kaip užpuolė, kaip partrenkė, viską paliudys, nors iš tiesų susidarė toks įspūdis, kad jis nieko nematė, tiesiog pasiruošęs paliudyti bet ką, ko bus paprašytas. Vėliau, vakare sutiko kaimyną, jo tėtį, anksčiau buvo tik iš matymo pažįstami, jis paklausė, ar kažką matė, pasakė, ką matė, jis paklausė, ar galės paliudyti, jeigu reikės, davė sutikimą, pasakė, kur gyvena ir sutiko liudyti savo kaimynui ir jo tėčiui. Pradžioje ji buvo automobilyje, vėliau su vaikais išlipo ir ėjo link namų, teko praeiti pro tą stovintį automobilį. Automobilis stovėjo S. Nėries g., toje gatvėje, kur įvyko įvykis, įvykis vyko truputį žemiau, ji buvo užvažiavusi ant kalniuko, prisiparkavusi dešinėje pusėje, ten yra dviejų pusių kelias, dešinėje pusėje dažniausiai būna užstatyta automobiliais. Jos automobilis stovėjo galine puse į įvykį ir per kairįjį veidrodėlį matė. Per veidrodėlius matėsi pakankamai gerai, matė automobilio galą, matė viduryje kelio dviratininką. Atkreipė dėmesį, nes kilo triukšmas, o jos automobilyje buvo du mažamečiai vaikai, pradėjo žiūrėti, kas vyksta, kai pamatė, kad konfliktinė situacija, kažką aiškinasi, todėl stebėjo ir neleido vaikams lipti iš automobilio. Kažkur per tris automobilius, už 20 metrų stovėjo. Paties momento, kai automobilis prasilenkė su dviračiu nematė, matė tik šone paliktą dviratį ir sustojusį automobilį. Jos automobilio langai buvo atidaryti. Matė, kai dviratininkas nusisukusį į jį nugarą žmogų (kaltinamąjį) puolė iš nugaros. Iš nugaros bando užpulti ir apglėbti žmogų. Negali pasakyti, ar buvo suduoti smūgiai, į konfliktą pakankamai greitai įsiterpė to žmogaus sūnus, atskyrė, ji nematė, kad kažkas būtų sudavę kažkam smūgius. Kiek ji stebėjo, truko ne ilgai, iki 10 minučių, tačiau viskas tęsėsi gana ilgai, matė vėliau per langą, kad buvo policija atvažiavusi. Eidama į namus praėjo pro tuos konfliktuojančius asmenis, priėjusi nebuvo. Kaimynas tikrai ją matė, nes vėliau užklausė, ką matė. Kai ėjo, nelabai kreipė dėmesį į žmones, į veidus, pažiūrėjo viena akimi, detaliai neįsiminė. Berods, dar buvo moteris, bet negali pasakyti, gal maždaug jos amžiaus moteris, ne sena. Kalbėjo apie tai, kad patys kvies policiją, todėl nekilo mintis iškviesti policiją. Kaltinamojo sūnus sakė, kad jeigu nepavyks gražiuoju išspręsti konflikto, tai kvies policiją. Kaltinamojo sūnus paprašė būti liudininke. Vakare, po konflikto, su juo kalbėjo apie tai. kas per situacija buvo, jis paklausė, ar ji kažką matė. Ji papasakojo, ką matė ir jis paprašė, kad jeigu reikės paliudyti. Jis nežinojo, kur ji gyvena, tačiau vėliau ją užkalbino, jam pasakė, kur ji gyvena, nes jis jos kaimynas iš tos pačios laiptinės. Po tos dienos, vėliau jis vėl į ją kreipėsi, buvo susitikę, ji klausė, kaip ta situacija sprendžiasi, jis pasakė, kad nelabai kaip, todėl pasikeitė kontaktais. Šalia, nuo gretimo namo, matė atbėgantį žmogų, kuris garsiai šaukė, kad viską matė, pasakys, tačiau susidarė įspūdis, kad iš tos pusės iš kurios jis bėgo, nelabai ką jis galėjo matyti. Jai jis sukėlė abejonių, buvo akivaizdu, kad jis liudys tai, ko bus paprašytas, o ne tai, ką matė. Jis nenurodė, iš kur jis matė konfliktą. Prieš porą dienų kaimynas užėjo ir atnešė jai šaukimą. Turbūt panašiai, apie penkis kartus bendravo. Vėliau kaimynas truputėlį papasakojo įvykio detales. Paties susidūrimo ji nematė. Kiek ji suprato, ar jie neprasilenkė, ar kas, pačios pradžios tarp jų ji nematė, nežino, kas ten įvyko. Kai vyko konfliktas, buvo trys asmenys, kaltinamasis, jo sūnus ir dviratininkas. Kaltinamąjį matė pirmą kartą gyvenime, jo sūnų iš matymo gal buvo mačiusi, vėliau sužinojo, kad jos kaimynas, dviratininko anksčiau nebuvo mačiusi, to liudininko taip pat nebuvo mačiusi. Kai dviratininkas šoko ant kaltinamojo, sūnus buvo šalia, kažkur už mašinų, nes pradžioje matė tik du asmenis, bet iškart išlindo ir trečias, kuris juos skyrė. Sūnus įsiterpė, todėl fizinis kontaktas neįvyko. Tuo metu jie nesikalbėjo, dviratininkas puolė iš už nugaros. Tiek, kiek matė, kaltinamasis ir jo sūnus jokių veiksmų neatliko, ji stebėjosi, kad jie elgėsi ramiai ir bandė sutramdyti dviratininką. Necenzūrinius žodžius vartojo dviratininkas, kaltinamasis ir jo sūnus nevartojo. Sunku pasakyti, ar jis kaip nors vadino kaltinamąjį ir jo sūnų, susidarė įspūdis, kad žmogus elgėsi kaip chamas, keiksmažodžiai vienas paskui kitą, grasinimai teismais. Matėsi, kad žmogus provokuoja toliau konfliktinę situaciją, viena pusė bandė gražiai viską išsiaiškinti, o kita pusė šaukia. Jai sunku atkartoti kiekvieną dviratininko pasakytą žodį, elgėsi nemandagiai, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, provokavo konfliktinę situaciją, elgėsi kaip išsišokėlis. Jos akivaizdoje kaltinamasis ir jo sūnus nesudavė dviratininkui, jie kaip tik bandė malšinti situaciją. Kai ėjo namo, konfliktas tęsėsi, ji praėjo pro juos, nuėjo namo su vaikais. Ji labiau bendravo su kaltinamojo sūnumi, jis jai daugiau pasakojo. Sūnus jai vėliau papasakojo, kad konfliktas vyko dėl to, kad dviratininkas bandė prikišti neva, kad jį partrenkė, vėliau kad nepartrenkė, jis šalia automobilio griuvo, vėliau pasakė, kad nukentėjusysis pateikė pareiškimą, kaimynas pasakė, kad jie irgi parašė pareiškimą, detalių iki smulkmenų ji ir nežino. Ji matė įvykio pradžią, bet ne pačią pradžią, griuvimo nuo dviračio nematė. Sūnus buvo šalia, jie jau buvo išlipę iš automobilio, buvo trise. Ji automobilyje sėdėjo ilgiausiai 5 min., iki namų 2 min. kelio ir jie beeinant atbėgo liudytojas. Jai atrodo, kad dar truputį atokiau buvo viena moteris. Sužalojimų nematė, asmenys nebuvo sužaloti. Dviratis gulėjo šalia automobilio, ji stovėjo ant kalniuko, o konfliktas vyko žemiau. Automobilis stovėjo nuokalnėje, o veiksmas vyko arčiau jos. Kaltinamojo automobilis buvo priekiu į ją, ji stovėjo įkalnėje, o viskas buvo žemiau, matė automobilį ir priekyje žmones. Konfliktas vyko tarp to automobilio ir jos automobilio, tame tarpe dėl to ir matė, kad tas žmogus puola asmenį iš nugaros. Jos automobilis stovėjo dešinėje kelio pusėje, stebėjo per kairį, šoninį veidrodėlį. Sėdėjo vairuotojo vietoje. Pacituoti nukentėjusiojo keiksmažodžių negali, tiesiog pasakė, koks įspūdis susidarė. Dviratis buvo paguldytas šalia automobilio kampo, dviratis buvo iš kairės, parverstas, priekyje, labai arti automobilio, jis gulėjo šalia mašinos, atrodo, kad lygiagrečiai su mašina. Nežinojo, kad reikės eiti liudyti ir nekreipė dėmesio į visas detales. Kai pažiūrėjo pro langą, jau buvo atvykusi policija, turbūt jau buvo praėję koks pusvalandis, kas vyko per tą laiką pasakyti negali.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. M. parodė, kad 2017 m. balandžio mėn., dienos neprisimena, važiavo pas draugę į svečius (duomenys neskelbtini). Atvažiavo, gatvė buvo užstatyta automobiliais, nebuvo kur parkuoti, pamatė vietą, prisiparkavo ir pamatė, kaip važiuoja automobilis, nepamato dviratininko ir jį kliudo. Dviratininkas nukrenta nuo dviračio. Lipdama iš automobilio eina iki įvykio vietos ir mato, kai vyksta konfliktas. Kai automobilio vairuotojas kliudė dviratininką, dviratininkas nukrito nuo dviračio, atsistojo ir pradėjo bėgti link to automobilio, gal į šoną mašinos, ar bagažinę su ranka patuksėjo. Automobilis sustojo, atsidarė durys, pasimojavo rankomis, paskui išlipo vairuotojas ir įvyko konfliktas. Jai priėjus jau buvo priėjęs dar vienas vyriškis, ji priėjo ir pasakė, kad mačiau įvykį, pasiūlė užsirašyti savo telefoną. Net nežino, kas užsirašė, bet tikrai ne vairuotojas, arba dviratininkas arba tas trečias asmuo. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39). Perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad turbūt, kad teisingi parodymai, jai atrodė, kad buvo prieš atostogas, bet gal ir po, visgi metai praėjo. Dešinėje pusėje yra aikštelė, įvažiavimas į parkavimo aikštelę, tai ji prie šono pasistatė automobilį, iš kairės pusės tas buvęs kalnas, tuščia pieva, pavažiavus tiesiai konteineriais stovi. Matė abu ir dviratininką ir automobilį. Matė, kad automobilis kontaktavo su dviratininkui, tai pirmas dalykas, kurį pamatė. Jai atrodo, kad automobilis išsukdamas nematė dviratininko, dviratininkas važiavo tiesiai ta pačia gatve kaip ir ji, automobilis išsuko. Ji buvo gal 20 metrų atstumu nuo jų. Dviratininkas nukrito, nes automobilis jį kliudė, koja, šonu buvo kontaktas, nežino, ji matė, kad buvo nubrozdinta koja, jis bėgdamas lyg šlubavo viena koja. Ji priėjo prie pat jų, jie konfliktavo toje vietoje, kurią ją reikėjo praeiti, einant pas draugę. Buvo kažkoks apsistumdymas tarp jų, mosavo rankomis, keikėsi. Apsistumdymą ji matė, bet tikslinių smūgių neprisimena. Matė trečią asmenį, prieš posėdį parodė, kad tai buvo vairuotojo sūnus, jie iš esmės kartu priėjo, tuo pačiu momentu. Kai ji pasiūlė savo telefoną, jie stovėjo keturiese. Konkrečių žodžių neprisimena, tiesiog vyko konfliktas, jie pradėjo aiškintis, o ji nesivėlė, pasakė, kad matė visas aplinkybes ir gali palikti savo telefono numerį. Girdėjo keiksmažodžius, jai atrodo, kad juos vartojo abi pusės. Daugiau pašalinių asmenų nematė, ji pasakė savo telefoną ir nuėjo savo keliais. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Ji nurodė, kad buvo kontaktas, tikrai automobilis lietė dviratininką, jis nukrito nuo dviračio, paskui bėgte paėjo iki automobilio, kad jis sustotų ir jis tada sustojo. Jeigu nebūtų buvę kontakto, tai koks tikslas būtų jai prieiti prie jų. Ten iš abiejų pusių stovi automobiliai, jai automobiliai matomumo netrukdė. Berods, buvo dviratininko nubrozdinta koja, o kad vienas kitam būtų padarę sužalojimus nemačiau. Ji savo automobilį pasistatė dešinėje pusėje, šalia įvažiavimo į parkingą, tai dviratininkas buvo kairėje kelio pusėje, dviratininkas važiavo į viršų, o automobilis išsukinėjo iš kiemo ar iš parkavimo aikštelės. Ji garso negirdėjo, matė tą vaizdą. Neprisimena, kas atidarė automobilio dureles. Po kontakto automobilis nesustojo, jis sustojo vėliau, kai dviratininkas jį prisivijo. Dviratininkas bėgo sustabdyti automobilį, atrodo, kad jis buvo prie automobilio durelių. Vairuotojas išlipo tik tada, kai dviratininkas jau nueidinėjo nuo mašinos. Matė visus dviratininko veiksmus, kai jis buvo prie mašinos, dviratininkas nedaužė automobilio, ji nematė, kad jis būtų sudavęs smūgius vairuotojui, jis šlubavo. Dviratininkas nueidinėjo ir tuo metu išlipo automobilio vairuotojas, gal pasistumdė, rankomis pasimosavo, abu kažkaip pasikonfliktavo, ji manytų, kad buvo lengvas konfliktas, jeigu būtų rimtos muštynės būtų ir ji išsigandusi. Jeigu ji tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, tai jie teisingi. Konfliktavo transporto priemonės vairuotojas ir dviratininkas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad vaikščiodama su vaiku matė konfliktą tarp vyrų, vienas vyras priėjęs paprašė iškviesti policiją, kadangi vaikas pradėjo verkti, tai jam padavė telefoną ir pasakė, kad išsikviestų pats, jis atidavė jai telefoną ir ji nuėjo toliau. Tikslios datos neprisimins, tai buvo ne mažiau kaip prieš metus, galėjo būti 2017 m. gegužės mėn. Vaikštinėjo su vaiku S. Nėries g., ėjo į kalną, vyrai buvo ant kampo prie šiukšliadėžių, garsiai kalbėjo, lyg ir muštynės jau prasidėjo. Šitas vyras (nukentėjusysis) paprašė telefono. Vyko konfliktas, jis (nukentėjusysis) buvo su sportine apranga, atrodė adekvačiai, paprašė mandagiai, todėl padavė telefoną. Matėsi ant nukentėjusiojo, kad apdraskyta koja. Su nukentėjusiuoju konfliktavo vyresnis vyriškis, šis (kaltinamasis). Mojavo kumščiais, jis bandė išplėsti dviratį iš rankų, gal ir išplėšė ir metė, mojavo jam prie veido, atrodė, kad tuoj trenks, ar trenkė. Matė, kad vyresnis lyg jaunesniam sudavė per veidą, dviratį išplėšė iš rankų ir numetė ant žemės. Jie buvo prie šiukšliadėžių, ji truputį žemiau. Nukentėjusysis stovėjo šalia jos ir kvietė policiją, o kitas asmuo liko kitoje gatvės pusėje. Ji matė, kad jau renkasi žmonės. Kai padavė telefoną ir iki jį gražino užtruko 5-10 minučių, atgavus telefoną ji nuėjo toliau ta pačia gatve, nes vaikas pradėjo verkti. Vairuotojas atrodė agresyviai, elgėsi neadekvačiai, rankomis mojavo, rėkė, mojavo rankomis prie nukentėjusiojo veido, bandė trenkti. Nukentėjusysis nebandė trenkti, keiksmažodžių negirdėjo, jai pasirodė, kad jis elgėsi adekvačiai toje situacijoje. Balso tonas buvo pakeltas, keiksmažodžių negirdėjau. Jai atrodė, kad kaltinamasis net trenkė per veidą nukentėjusiajam, tikrai matė, kad išplėšė dviratį ir metė. Matėsi, kad rinkosi žmonės toliau, mano, kad jie turėjo stebėti įvykį. Ji nekreipė dėmesio, ar buvo prie kaltinamojo kas nors priėjęs, ji žiūrėjo vaiką. Abu asmenys jai anksčiau nematyti, jokių ryšių neturi su jais. Kas ten bebūtų kaltas, ji nematė, kas kaltas, tačiau galima civilizuotai kalbėti, o tas pokalbis jai nepatiko, jai tikrai pasirodė, kad žmogui reikia pagalbos, todėl paskolino telefoną. Kad trinktelėjo į veidą negali pasakyti, bet matė, kad mojavo rankomis prie veido, atėmė dviratį ir metė. Ji negali teigti, kad smūgis tikrai buvo suduotas. Ji priartėjo prie jų, konflikto metu dviratininkas nusisuko prie jos ir paprašė telefono, o kiti asmenys stovėjo per žingsnį toliau. Jos kaltinamasis nepuolė, ji jo nestebėjo.

Iš policijos registro išrašo matyti, kad gatvėje pranešėją partrenkė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs vairuotojas dar mušė ir per veidą. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia, visi vietoje, prašo paskubėti. Pranešėjas – D. B. (1 t., b. l. 61).

Iš akistatos tarp V. J. ir D. B. protokolo matyti, jog akistatos metu kiekvienas iš jų iš esmės liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 116-117).

2018-02-11 tyrimo eksperimentu nustatyta, jog iš V. J. buto yra matoma ir girdima įvykio vieta (1 t., b. l. 158-161).

2017-06-02 specialisto išvada Nr. G 1727/2017(01) nustatyta, kad D. B. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje šalia alkūnės, dešinio kelio srityje su poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairio kelio vidiniame paviršiuje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai 2017-05-31. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 27-28).

Nors kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepripažino, jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo V. J. parodymais, nukentėjusiojo D. B. parodymais, liudytojų M. M., V. J., R. A., R. M., M. A., M. M., P. V. parodymais, policijos registro išrašu, rašytiniu D. B. pareiškimu, specialisto išvada, tyrimo eksperimento protokolu, kita bylos medžiaga.

Visų pirma, pažymėtina, kad nors kaltinamasis V. J. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir neprieštaringi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad po suduoto jam smūgio, dviratininkas pradėjo lakstyti gatve, prašydamas praeivių paliudyti, kad neva jie matė, kaip jis (kaltinamasis) jam sudavė. Tada jis (V. J.) nuėjo, pakėlė jo dviratį, tempė šaligatviu, kad jis nepabėgtų, norėdamas jį padėti į bagažinę, kol atvažiuos pareigūnai (1 t., b. l. 105). Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. jau parodė, kad dviračio į rankas nebuvo paėmęs, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis tokių parodymų nedavė, čia neteisingi parodymai, taip pat nurodė, kad apklausos metu dalyvavo advokatė, apklausos protokolą skaitė ir pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad kai jis sėdėjo automobilyje D. B. jam spyrė koja į šoną ir trenkė durelėmis per ranką, o teisiamajame posėdyje parodė, kad D. B. jam smūgiavo ir rankomis, be to, buvo suduota ir į galvą.

Pažymėtina, kad kaltinamasis negalėjo įtikinamai nurodyti parodymų pakeitimo priežasties, todėl, teismo vertinimu, duodamas parodymus jis nebuvo nuoširdus. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis policijos nekvietė, policiją iškvietė tik nukentėjusysis D. B.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konflikto metu jautėsi nukentėjęs, policijai neskambino, nes neturėjo telefono, sūnus jau buvo surinkęs policijos numerį, bet moteris pasakė, kad jau iškvietė. Kaltinamasis taip nurodė, kad į medikus nesikreipė, gydėsi taip, būtų žinojęs, kad bus tokia byla, būtų kreipęsis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pats kaltinamasis V. J. 2017-06-01 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos A. B. 2017-12-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 133-134). Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jausdamasis nukentėjęs, neskundė minėto nutarimo, parodė, kad nutarimo neskundė, nes „teisybė labai gera.“

Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir išsamūs viso proceso metu. Iš policijos registro išrašo matyti, kad gatvėje pranešėją partrenkė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs vairuotojas dar mušė ir per veidą. Pranešėjas – D. B. (1 t., b. l. 61).

D. B. 2017-05-31 rašytiniame pareiškime nurodyta, kad jis 2017-05-31 apie 18.00 val. važiavo nuo L. G. gatvės link S. Nėries gatvės, leido nuo kalno su dviračiu. Tada prieš jį išvažiavo automobilis Audi (duomenys neskelbtini) kuris jam užkirto kelią ir staigiai stabdydamas jis krito per vairą. Nukrito ant žemės, susižalojo dešinės pusės kelį ir dešinę alkūnę. Atsikėlė ir nubėgo prie vairuotojo ir įvyko konfliktas. Susiginčijus su automobilio Audi vairuotoju atbėgo jo sūnus ir pradėjo abu jį (nukentėjusįjį) pulti. Audi vairuotojas trenkė 3 kartus į dešinę veido pusę. Taip pat ginčo metu buvo atimtas jo dviratis ir buvo numestas ant asfalto, kai atėjo kiti žmonės. Įvykį matė 2 liudininkai. Vienas iš jų paliko jam savo kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini). Apie įvykį buvo informuota policija (1 t., b. l. 16). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad ėjo link dviračio, kad jį pakeltų, vėliau ėjo su dviračiu, ir, kaip suprato, atėjo kaltinamojo sūnus, vairuotojas iš galo pribėgo ir jam trenkė. Kai gavo smūgį, atsisuko, po to konflikto metu buvo dar du smūgiai. Jis jokio smurto prieš kaltinamąjį nevartojo, nei vieno smūgio nesudavė. Kaltinamojo sūnus jį laikė už rūbų, jis irgi sudavė, nes buvo trečias smūgis, bet ne iš vairuotojo, todėl spėja, kad sudavė sūnus, smūgis buvo į galvą, visi smūgiai buvo į galvą. Taigi, kaip iš matyti iš nukentėjusiojo parodymų apie kaltinamojo suduotus smūgius jis parodė iš karto po įvykio, šias aplinkybes nurodė tiek skambindamas į policiją, tiek rašytiniame pareiškime rašytame tą pačią dieną, kai įvyko konfliktas, šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiojo D. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės atitiko jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 18). Nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų anksčiau pažinojęs kaltinamąjį, turėtų kokį nors pagrindą nepagrįstai kaltinamąjį apkalbėti, be to, pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino priežasčių, dėl kurių D. B. galėtų jį apkalbėti. Nors aukščiau minėta specialisto išvada nekonstatuoti nukentėjusiojo sužalojimai galvoje, pažymėtina, kad nukentėjusysis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių kreipėsi po 2 dienų, minėti sužalojimai galėjo neišlikti dėl objektyvių priežasčių, tačiau nukentėjusiojo parodymai dėl kaltinamojo jam suduotų smūgių buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. parodė, kad dviratininkas D. B. parodė, jog Audi vairuotojas prieš jį panaudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 60). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad įvyko konfliktas tarp dviratininko ir vairuotojo, tuo metu patruliavo su P. V., asmens turėjo vienas kitam pretenzijų. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. A. parodė kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad dviratininkas aiškino, jog jam smūgius sudavė Audi vairuotojas (1 t., b. l. 53). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. M. parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad dviratininkas ir Audi vairuotojas jiems prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, dviratininkas sakė, kad jam smūgį ar smūgius sudavė automobilio Audi vairuotojas, o Audi vairuotojas sakė, kad dviratininkas pribėgo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir sudavė smūgį (1 t., b. l. 51). Pažymėtina, jog policijos pareigūnai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, neturintys jokio suinteresuotumo nepagrįsti apkalbėti kurį nors iš asmenų, todėl nėra jokio pagrindo netikėti jų parodymais, jog nukentėjusysis įvykio vietoje turėjo pretenzijų kaltinamajam, nurodė, kad šis naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu.

Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina liudytojo V. J. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad matė kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam kelis kartus, „koliojo“ visokiais žodžiais, mėtė dviratį. Jis buvo pas save namuose, buvo ką tik iš grįžęs darbo, darėsi kavą ir žiūrėjo per langą. Išėjo į balkoną pasižiūrėti kas ten vyksta, kad geriau girdėtųsi. Konfliktas matėsi gerai, buvo pareigūnai atėję ir patys matė, kad viskas gerai matosi. Jis buvo virtuvėje, kai buvo suduoti smūgiai, matė du smūgius, pirmiausiai vienas, tada dviratininkas pradėjo bėgioti aplink mašinas, kaltinamasis paėmė dviratį ir metė į krūmus, dviratininkas atėjo dviračio pasiimti ir vėl jam trenkė. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. J. parodė, kad parodymai teisingi, parodymus davė praėjus gal savaitei po įvykio, o dabar daug laiko praėjo. Iki šio įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, jis neprašė duoti jokių parodymų. Kaltinamojo sūnų yra matęs, nes jis kaimynas, žino jį tik iš matymo, nei vardo nei pavardės nežino, susitikę pasisveikina, jokių santykių nėra. Kaltinamasis ranka, kumščiu, labai gerai nematė, sudavė nukentėjusiajam lyg į galvą abu kartus, daugiau smūgių nematė. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti kaltinamąjį, jis tiesiog turėjo pats tokį incidentą, kai jį nutrenkė ir nuvažiavo. Galvojo, kad tikrai nepatikės, jog jaunas žmogus netrenkė jam, kad buvo atvirkščiai, todėl išėjo į lauką. Kai nusileido, policijos dar nebuvo, jų sulaukė, jie pasiėmė jo kontaktus. Tuo metu visi kartu buvo, buvo ir dviratininkas. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir išsamūs viso proceso metu, jo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 30), nenustatytas joks jo suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, be to, jis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 32-37). Eksperimento metu nustatyta, jog iš V. J. buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra matoma ir girdima įvykio vieta (1 t., b. l. 158-161). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas įvykio metu išėjo į lauką ir paliko savo kontaktinius duomenis, tai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo M. A. parodymai toje dalyje, kad įvykio vietoje buvo jaunuolis, kuris teigė, kad įvykį matė būdamas balkone.

Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina liudytojos R. A. parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytoja R. A. parodė, kad vaikščiodama su vaiku matė konfliktą tarp vyrų, vienas vyras priėjęs paprašė iškviesti policiją, kadangi vaikas pradėjo verkti, tai jam padavė telefoną ir pasakė, kad išsikviestų pats, jis atidavė jai telefoną ir ji nuėjo toliau. Šitas vyras (nukentėjusysis) paprašė telefono. Vyko konfliktas, jis (nukentėjusysis) buvo su sportine apranga, atrodė adekvačiai, paprašė mandagiai, todėl padavė telefoną. Su nukentėjusiuoju konfliktavo vyresnis vyriškis, šis (kaltinamasis). Mojavo kumščiais, jis bandė išplėsti dviratį iš rankų, gal ir išplėšė ir metė, mojavo jam prie veido, atrodė, kad tuoj trenks, ar trenkė. Matė, kad vyresnis lyg jaunesniam sudavė per veidą, dviratį išplėšė iš rankų ir numetė ant žemės. Jie buvo prie šiukšliadėžių, ji truputį žemiau. Nukentėjusysis stovėjo šalia jos ir kvietė policiją, o kitas asmuo liko kitoje gatvės pusėje. Kai padavė telefoną ir iki jį gražino užtruko 5-10 minučių, atgavus telefoną ji nuėjo toliau ta pačia gatve, nes vaikas pradėjo verkti. Vairuotojas atrodė agresyviai, elgėsi neadekvačiai, rankomis mojavo, rėkė, mojavo rankomis prie nukentėjusiojo veido, bandė trenkti. Nukentėjusysis nebandė trenkti, keiksmažodžių negirdėjo, jai pasirodė, kad jis elgėsi adekvačiai toje situacijoje. Jai atrodė, kad kaltinamasis net trenkė per veidą nukentėjusiajam, tikrai matė, kad išplėšė dviratį ir metė. Matėsi, kad rinkosi žmonės toliau, mano, kad jie turėjo stebėti įvykį. Abu asmenys jai anksčiau nematyti, jokių ryšių neturi su jais.

Apie tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, patvirtina ir liudytojos M. M. parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytoja M. M. parodė, kad dviratininkas ir vairuotojas konfliktavo toje vietoje, kurią jai reikėjo praeiti, buvo kažkoks apsistumdymas tarp jų, mosavo rankomis keikėsi, apsistumdymą ji matė, bet tikslinių smūgių neprisimena. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja nurodė aplinkybes, kurios neatitinka objektyvių byloje nustatytų aplinkybių, t. y., ji nurodė, kad dviratininkas važiavo į viršų, kai dviratininkas iš tiesų leidosi nuo kalno, taip pat tai, jog automobilis kontaktavo su dviratininku, nors tokio kontakto nebuvo, teismas liudytojos parodymais remiasi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Taip pat atsižvelgtina į pačios liudytojos nurodytas aplinkybes, jog tuo metu ji laukėsi, taigi tai galėjo turėti įtakos jos atminčiai, tačiau jokio suinteresuotumo teismui teikti tikrovės neatitinkančius parodymus nenustatyta.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. elgėsi įžūliai, jo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis sudavė smūgius nepažįstamam nukentėjusiajam be jokios svarios priežasties, be to, mėtė nukentėjusiojo dviratį, dėl ko jis buvo apibraižytas, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl kaltinamojo veiksmų buvo atkreiptas aplinkinių asmenų dėmesys, M. M. priėjo prie konfliktavusių asmenų, V. J. išėjo iš namų būtent dėl kaltinamojo elgesio, dėl kaltinamojo veiksmų buvo iškviesta policija, todėl V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytos formuluotės tiek jai, tiek jos ginamajam siurprizinės, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Su šiais argumentais sutikti negalima.

Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atlikto eksperimento rezultatais negalima remtis, nes eksperimentas buvo atliktas pažeidžiant jam keliamus reikalavimus.

BPK 197 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus.

Nukentėjusysis D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 100 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad nukrito nuo dviračio, nes kelią pastojo staiga į gatvę išvažiavęs automobilis Audi, buvo apibraižytas jo dviratis, kurio vertė 700 Eur. Taip pat jam buvo sužalota koja, kaltas asmuo jo atžvilgiu naudojo smurtą, patyrė fizinį skausmą, ne vieną kartą teko pakeisti darbo planus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, atšaukti varžybas „Vilnius Chalange“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. nurodė, kad neturtinę žalą įvertino 1000 Eur, nes įvykis buvo nemalonus, kai tau daužo į galvą, buvo stresas, tai suma už pajaustą fizinę ir moralinę žalą, turėjo su darbu problemų, negalėjo dirbti normaliai, turėjo atsiprašinėti.